„Gazprom“ teismuose atstovaujančios advokatų kontoros „Motieka ir Audzevičius“ atstovė Akvilė Adomaityte BNS teigė, kad įmonė kol kas nekomentuoja, ar ketina sumokėti baudą, ar imsis teisinių priemonių.
Baudą „Gazprom“ skyrusios Konkurencijos tarybos pirmininkas Šarūnas Keserauskas teigė, kad, jo žiniomis, „Gazprom“ baudos dar nesumokėjo - tai jis turi padaryti iki kovo 22 dienos. Jei iki tol bauda nebus sumokėta, pinigai bus išieškoti.
„Suma nėra maža. (...) Lietuvos valstybė ir institucijos privalo imtis priemonių, dabar galvojame, kaip tą geriausiai padaryti. Tiesą pasakius, įmonė dar turi laiko sumokėti - tris mėnesius nuo teismo nutarties. Jeigu per tą laiką bauda nebus gauta, tada yra išieškojimo tvarka ir tuo užsiims tie, kas profesionaliai išieško, tai yra antstoliai“, - BNS aiškino Š.Keserauskas.
Didžiausią Lietuvos istorijoje - 35,651 mln. eurų - baudą Konkurencijos taryba „Gazprom“ skyrė 2014 metų spalį. Pernai gruodžio 22 dieną Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas (LVAT) galutinai patvirtinto tarybos sprendimą.
Konkurencijos taryba 2014 metų birželį pripažino, kad „Gazprom“, atsisakydamas derėtis su LEG dėl dujų mainų sutarties 2013-2015 metais, užkirto kelią įmonei pasirašyti sutartį su kita dujų tiekimo įmone ir taip pažeidė 2004 metais tarybos leidimo Rusijos koncernui įsigyti 34 proc. tuometinių „Lietuvos dujų“ akcijų sąlygas.
Taryba tuomet leido „Gazprom“ įsigyti „Lietuvos dujų“ akcijų paketą su sąlyga, kad jis nesudarys kliūčių Lietuvos pirkėjams įsigyti dujų iš kitų tiekėjų.
„Lietuvos dujos“ tuomet užėmė dominuojančią padėtį rinkoje, jos dujų tinklai nebuvo sujungti su ES tinklais, o „Gazprom“ buvo vienintelis galimas dujų tiekėjas į Lietuvą - kito alternatyvaus tiekėjo nebuvo.
2012 metų pradžioje „Lietuvos energija“ (dabar - LEG) surado galimybę įsigyti dujų palankesnėmis sąlygomis Vakarų Europoje ir kreipėsi į „GazpromExport“, prašydama suteikti galimybę sudaryti dujų mainus. Įgyvendinus sandorį, dalis dujų, kurias „Gazprom Export“ tiekė į Lenkiją per Baltarusiją, būtų nukreiptos „Lietuvos energijai“, tuo tarpu atsiradęs „Gazprom“ dujų trūkumas Lenkijoje būtų padengtas iš „Lietuvos energijos“ įsigyto dujų kiekio, kuris būtų perleistas Rusijos dujų bendrovei.
Tuomet skelbta, jog toks sandoris leistų sumažinti bendrovės įsigyjamų dujų kaštus, o tai pakoreguotų ir elektros kainas vartotojams. „Lietuvos energija“ siūlė, jog bendrovė Europos šalyse įsigytas dujas galėtų apkeisti į „GazpromExport“ Lietuvai tiekiamas dujas.
