Ilgėjant eilėms prie valstybinių senelių globos namų, privačias paslaugas pensininkams skuba siūlyti verslininkai, skelbia „Klaipėdos“ priedas „Turtas“.

Privačius senelių globos namus Lietuvoje galima suskaičiuoti ant pirštų. Nors besidominčiųjų šia veikla nuolat daugėja, pirmieji senjorų globėjai negali pasigirti dideliu pelnu, o kai kurie jų šio užsiėmimo net nevadina verslu. Privačioms globos įstaigoms kol kas sunku konkuruoti su valstybiniais senelių namais, nes šių paslaugos gerokai pigesnės. Tačiau pinigų sukaupusiems senoliams nereikia laukti vietos valstybinėse įstaigose – jie gyvenimo pabaigoje ir Lietuvoje gali mėgautis išskirtine prabanga bei dėmesiu.

Valstybės monopolis

Mūsų šalyje veikia beveik 100 valstybinių ir viešųjų senelių globos namų, tačiau gyvenimo sąlygos juose ir paslaugų spektras pritaikyti tenkinti tik būtiniausiems pagyvenusių žmonių poreikiams. Norinčiųjų apsigyventi valstybinėse globos įstaigose nemažėja – kasmet šimtai pensininkų laukia eilėse, tačiau į juos priimama tik apie 60 proc. norinčiųjų.

Globos paslaugų būtinybę didina ir spartėjantis gyvenimo tempas: daugelis vidurinės kartos atstovų neturi galimybės nuolatos prižiūrėti savo tėvų. Šie taip pat nenori būti našta dirbančioms savo atžaloms.

Pastaruoju metu vis daugiau žmonių domisi, kaip galėtų įsteigti privačius globos namus. Iki šiol tokio verslo pavyzdžių Lietuvoje nėra daug.

REKLAMA

Investavo į buvusią poilsiavietę

Praėjusių metų rugpjūtį Birštone duris atvėrė „Karališkoji rezidencija“ – pirmieji Baltijos šalyse itin aukšto lygio privatūs senelių namai. Juos įkurti sumanė du verslininkai – Amerikos lietuvis Viktoras Gediminas Gruodis ir Vaclovas Kontrauskas.

Verslininkai, prieš ketvertą metų įsigiję buvusią Marijampolės konservų fabriko poilsiavietę, nutarė, kad strategiškai patogi vieta ir gražus gamtovaizdis šalia Nemuno kilpos ir pušynų itin tiktų prabangiai senjorų rezidencijai.

„Daug išeivių senatvę norėtų praleisti gimtinėje. Lietuvoje nebuvo tokios vietos, kur jie galėtų apsigyventi, todėl sumanėme įkurti prabangius senjorų namus. Nutarę investuoti, pasisemti žinių ir patirties vykome į JAV, Vokietijos, Skandinavijos ir kitų šalių privačius senelių namus“, – sakė V.Kontrauskas.

Tviska prabanga

Ir išore, ir vidumi „Karališkoji rezidencija“ primena ne senelių namus, o prabangų penkių žvaigždučių viešbutį. Moderniame daugiau nei 13 tūkst. kv. m ploto komplekse vienu metu gali įsikurti per 150 garbaus amžiaus žmonių, nors dabar gyvena tik du.

Čia senjorams įrengtos kino ir koncertų salės, baseinas, pirčių kompleksas, prabangus restoranas, grožio salonas, biblioteka, parduotuvė, sporto salė, koplyčia – viskas, ko reikia visaverčiam garbaus amžiaus žmonių gyvenimui.

Vasarį bus pradėtas įgyvendinti antras investicinio projekto etapas, per kurį iš pradžių planuojama pastatyti dvidešimt, o vėliau dar šimtą 90–140 kv. m ploto individualių sublokuotų vieno aukšto namų. Be to, ant Nemuno kranto, ties rezidencija, ketinama pastatyti nedidelį laivų uostą.

Kainos įkandamos ne kiekvienam

„Karališkoje rezidencijoje“ galima išsinuomoti arba įsigyti apartamentus, kainuojančius 10 tūkst. litų. Nusipirkti individualų namelį kainuos kur kas brangiau – 1 kv. m kaina siekia 8–10 tūkst. litų. Tačiau ši investicija yra laikina, gyventojui mirus rezidencijos savininkai būstą susigrąžins.

„Pasirašydami kiekvieną sutartį įsipareigojame gyventojui mirus apartamentus išpirkti ir jo investuotus pinigus grąžinti artimiesiems“, – tvirtino V.Kontrauskas.

REKLAMA

Rezidencijos gyventojams, įsigijusiems apartamentus, kas mėnesį būtina sumokėti ir privalomą mokestį, kuris siekia apie 1600 litų.

Išsinuomoti slaugos kambarį kainuoja kur kas brangiau, nei nusipirkti apartamentus. Per mėnesį vienam žmogui, nelygu jo sveikatos būklė, gyventi slaugos kambaryje kainuoja nuo 4 tūkst. iki 7 tūkst. litų. Brangiausiai teks mokėti tiems gyventojams, kuriems nuolatinė priežiūra būtina visą parą.

Pašnekovas pripažįsta, kad gyventi tokiuose namuose labai brangu, tačiau pabrėžė, kad konkuruoti su valstybinėmis įstaigomis jie neketina, o siekia, kad senjorų rezidencijoje apsigyventų aukštesnio socialinio sluoksnio žmonės.

Bando laužyti stereotipus

Į „Karališkąją rezidenciją“ jau investuota 58 mln. litų, ir nors šis verslas pelno neduoda, verslininkai įsitikinę, kad per 7–10 metų investicijos turėtų atsipirkti.

Privačių senelių namų įkūrėjas tvirtina, kad bene sunkiausia pakeisti lietuvių mąstymą. Daugelio žmonių pasąmonėje vis dar išlikusios nuostatos, kad tėvus reikia nukaršinti patiems. V.Kontrauskas nemano, kad patikėti tėvų globą specialistams yra neetiška. Kai vaikai kasdien triūsia darbuose, senoliai priversti dienas leisti vieni. Pašnekovas žino ir tai, kad itin sunku pakeisti pačių senjorų mąstymą – jie dažnai mano, kad jei vaikai juos apgyvendins specialioje įstaigoje, tai taps lengviausiu būdu jų atsikratyti.

„Kai pasikeis lietuvių mąstymas, šalyje rasis ir daugiau privačių senelių namų, tikrai nemanome, kad mūsų rezidencija dar ilgai bus vienintelė. Užsienio šalių patirtis rodo, kad tokie senelių namai itin populiarūs ir beveik kiekvienoje šalyje jie skaičiuojami šimtais. Tad netrukus Lietuvoje atsiras ir daugiau norinčiųjų investuoti į šį verslą“, – aiškino V.Kontrauskas.

Šių globos namų paslaugomis domisi nemažai Lietuvos išeivių, taip pat emigrantų, siekiančių pasirūpinti savo tėvais, šalies verslininkų ir garsių politikų.

Paprastiems – kuklesnės sąlygos

Apsigyventi tokioje prabangioje senjorų rezidencijoje gali sau leisti retas žmogus. Tačiau šalyje yra ir kitų, kur kas kuklesnių ir paprasto lietuvio kišenei labiau prieinamų privačių senelių globos namų. Vieni tokių – prieš ketverius metus įsteigti Kauno rajone, Vaišvydavoje. Nors šis pensionas netviska prabanga, norinčiųjų jame apsigyventi kur kas daugiau, nei yra vietų. Šių senelių globos namų išskirtinumas, patraukiantis visų potencialių gyventojų dėmesį, yra tai, kad seneliai apgyvendinami nuosavame name, kuriame su šeima gyvena ir pati įstaigos įkūrėja.

REKLAMA

„Nors mano globos namai yra gana paprasti, gyventojų niekada netrūksta – visus sužavi tai, kad čia galima pasijusti kaip savuose namuose. Seneliai tai labai vertina“, – sakė globos namų savininkė Julija Tiškevičienė.

Pelno laukia ateityje

Pašnekovė šią veiklą vadina ne verslu, o gyvenimo būdu, bet tikisi, kad ateityje tai atneš daugiau pelno nei dabar. „Neįsivaizduoju, kas senelių globą vadina verslu, juk tai – gyvi žmonės, su jais reikia bendrauti, rūpintis, taip pat prisiimti už juos didelę atsakomybę. Žinoma, aš iš to išgyvenu, bet vadinti šią veiklą verslu būtų neetiška“, – tvirtino J.Tiškevičienė.

Vaišvydavos senelių namuose nuolat gyvena apie 20 žmonių. Para kainuoja 60 litų, mėnuo – 1800 litų.

Vilniuje neseniai įkurtas penkiolikos vietų privatus pagyvenusių žmonių viešbutis „Sevilis“, jame senoliai dažniausiai apsistoja dviem savaitėms.

„Senyvo amžiaus žmonės pas mus atvežami po įvairių ligų, dažniausiai po insulto bei sergantys Alzhaimerio liga, kuriems reikalinga nuolatinė slauga ir priežiūra. Taip pat laikinai savo tėvus palieka atostogauti išvykstantys tautiečiai“, – pasakojo viešbučio direktorė Eugenija Žvinienė.

Pašnekovės teigimu, neretai viešbutyje keliems mėnesiams apsistoja ir tie seneliai, kurie laukia laisvos vietos valstybiniuose senelių namuose. Para senjorų viešbutyje kainuoja 60 litų.

Parama – valdininkų rankose

Nuo 2010 m. visi norintieji imtis globos privalės gauti Socialinių reikalų ir darbo ministerijos išduodamą licenciją. Taip siekiama užtikrinti, kad socialinės globos įstaigose žmonės gautų kokybiškas paslaugas. Tačiau, pasak Vaišvydavos globos namų savininkės, toks delsimas sukelia nemažai problemų. Jei šis verslas šalyje būtų licencijuotas, privačios įstaigos galėtų lengviau pasinaudoti ES struktūrinių fondų teikiama parama.

„Įvairūs ES fondai tokią veiklą kaip senelių globa labai vertina ir skiria nemažai lėšų jo plėtrai, tačiau šalies biurokratinės kliūtys trukdo tuo pasinaudoti“, – paaiškino J.Tiškevičienė.

Valstybiniai pensionai modernėja

Šalyje randasi ir modernių neprivačių senelių globos namų. Prieš penkerius metus vieni moderniausių valstybinių senelių globos namų buvo įkurti Klaipėdoje. Į šią įstaigą buvo investuota 6,7 mln. litų. Senelių namuose įrengti modernūs kambariai, dabar juose gyvena 82 pensininkai. Visa senelių globos namų infrastruktūra pritaikyta negalią turintiems žmonėms.

REKLAMA

„Galime pasidžiaugti, kad mūsų globos namai kol kas yra pirmieji ir vieninteliai šalyje, įrengti šiuolaikiškai bei moderniai“, – džiaugėsi įstaigos direktorius Ginteris Haneris.

Norinčiųjų patekti į Klaipėdos senelių globos namus nuolat daugėja – kasmet apie 30–40 klaipėdiečių laukia atsirasiančios laisvos vietos.

Gyventi šiuose namuose kainuoja kur kas pigiau nei privačiuose – kas mėnesį kiekvienas gyventojas turi sumokėti 80 proc. gaunamų mėnesinių pajamų.

Kristina Paukštytė

 


Rašyti komentarą...
l
lina
2009-05-14 11:37:47
Pranešti apie netinkamą komentarą
gal zinote kas,ar yra klaipedos apskrityje privaciu slaugos namu.aciu
Atsakyti
0

a
anuska
2010-02-04 19:57:48
Pranešti apie netinkamą komentarą
yra paieskok seneliu namai
Atsakyti
0

SKAITYTI KOMENTARUS (2)
REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA
×

Pranešti klaidą

SIŲSTI
REKOMENDUOJAME
×

Pranešti klaidą

SIŲSTI
Į viršų