G. Zachmannas: nereguliuojamų skalūnų dujų nereikia

Pasaulyje vis daugiau kalbama apie skalūnų dujas, tačiau jų gavybos pradžią atidėlioja atsakymų trūkumas į kai kuriuos svarbiausius klausimus.

Apie naujausias dujų rinkos tendencijas ir skalūnų dujų potencialą kalbamės su „Bruegel“ analitikos centro tyrėju Georgu Zachmannu.

Kokių reikšmingų pokyčių dujų rinkoje įvyko pastaraisiais metais?

Praėjusiais metais Tarptautinė energetikos agentūra (TEA) pristatė ataskaitą, kurioje dujoms, konkrečiai skalūnų dujoms, buvo žadamas aukso amžius. Iki šiol buvo kalbama tik apie suskystintas gamtines dujas (SGD), tačiau šiandien vis dažniau minimos skalūnų dujos.

SGD taip pat išlieka svarbios, nes gali suvienyti rinkas ir būti panaudotos kaip dujų kainų suvienodinimo priemonė. Kita vertus, pasigirdus prognozėms, kad smuks gamtinių dujų kaina, kai kurie energetikos strategai linkę labiau vertinti dujas. Pavyzdžiui, Briuselyje jaučiamas tvirtas dujų pramonės atstovų bandymas pakeisti Europos Sąjungos (ES) energetikos strategiją ir suteikti dujoms svarbesnį vaidmenį.

Neseniai pasirodė pranešimų, kad Lenkijoje buvo aptikti dideli skalūnų dujų rezervai. Kokį potencialą skalūnų dujos turi šioje šalyje?

Kol kas nėra aišku, kokie yra tikslūs Lenkijos rezervai. Šių metų pradžioje pirminiai skaičiavimai buvo sumažinti penktadaliu. Taip pat neatsakyta į klausimą, kokia bus jų išgavimo kaina. Akivaizdu, kad ji smarkiai skirsis nuo JAV, kur pigios dujos plūsta į dujų rinką. Be to, išlieka tam tikrų teisinių neaiškumų, nežinome, kaip visuomenės pasipriešinimas gali padidinti skalūnų dujų kainas, gal apskritai užkirs kelią jų gavybai.

Aišku tik tai, kad šiame regione yra skalūnų dujų. Net jei pradėtume smarkiai investuoti į šią sritį, tik po 10 metų galėtume realiai įvertinti gavybos mastą.

Ar ateityje skalūnų dujos galėtų pakeisti tradicines dujas?
Jei skalūnų dujų gavybos kaina yra tinkama, tuomet neabejotinai jos pakeis tradicines dujas. Tai matome JAV – kai tik skalūnų dujos pasiekė šios šalies rinką, buvo nutrauktas SGD importas. Jei Rytų Europos valstybės sugebėtų gaminti skalūnų dujas mažomis sąnaudomis, tai turėtų didelę įtaką Europos rinkai.

Aukštas tradicinių dujų kainas lemia rinka, tačiau Rusijos ir Centrinės Azijos telkiniuose šios dujos išgaunamos kur kas mažesnėmis sąnaudomis. Dėl šios priežasties tradicinės dujos nedings iš dujų rinkos.

Ar turėtume nerimauti dėl skalūnų dujų gavybos keliamo pavojaus aplinkai?

Visos šiandieninės energetikos technologijos yra šiek tiek rizikingos. Pavyzdžiui, žmonės nemėgsta vėjo turbinų, anglimi varomos jėgainės gamina CO2 dujas, geoterminės sukelia žemės drebėjimus, nafta turi politinių pasekmių. Skalūnų dujos turi savų trūkumų.

Kai kurios Europos šalys, tokios kaip Čekija, Nyderlandai ir kai kurios Vokietijos žemės nusprendė uždrausti skalūnų dujų gavybą. Tačiau Centrinės ir Rytų Europos valstybėse pavojų suvokimas gali skirtis. Mažesnę BVP dalį vienam gyventojui turinčios šalys paprastai linkusios labiau rizikuoti, kad galėtų plėtoti savo ekonomiką.

Esant tinkamai įstatymų bazei ir aplinkosaugos kontrolei galima garantuoti, kad eksploatuojami bus tik saugūs rezervai ir naudojamos saugios technologijos. Tačiau jei pasitelkus tokį reguliavimą taps neįmanoma išgauti skalūnų dujų, tegul. Tai tik parodo, kad ši technologija yra pernelyg pavojinga.

Galima matyti, kaip Europoje į priekį juda „Šiaurės srauto“ ir „Pietų srauto“ projektai, o ES remiamas „Nabucco“ projektas užstrigo. Rusijos įtaką Europos dujų rinkai vertinate kaip pavojų ar kaip neišvengiamą pasirinkimą?

Europos dujų rinkoje vyksta tarpusavyje nederantys dalykai. Žvelgdami į ES 2050 metų direktyvą, kuria siekiama sumažinti anglies dvideginio išmetimą, galime matyti, kad nuo 2030 metų dujų paklausa pradės kristi. Keista, bandome nutiesti daug papildomų dujotiekių, bet ES direktyvos numato, jog dujų paklausa ateityje mažės.

Pirmiausia turime paklausti, ar dujų energetikos pramonės atstovai ir politikai iš tiesų tiki strateginiais dokumentais. Įsivaizduodami pasaulį 2050-aisiais matome plačiai naudojamus atsinaujinančius energijos šaltinius, tačiau tam reikės daug dujų jėgainių, kurios bus reikalingos kaip papildoma elektros tiekimo priemonė, jei nebus vėjo ar saulės. Taip pat reikės mažesnių vamzdynų saugykloms užpildyti ir vėliau joms ištuštinti per kelias dienas. Šiuo metu dauguma valstybių neinvestuoja į saugyklas, tačiau daug kalbama apie investicijas į vamzdynus.

Kokią ateitį prognozuojate dujų rinkai?

Šiandien itin svarbus yra santykis tarp eksportuotojų, konkrečiai „Gazprom“ ir Europos dujų tiekėjų, tokių kaip RWE ar E.ON Vokietijoje. Pastaruoju metu rinkoje vyko naujų derybų dėl didelių kiekių dujų, kurių tiekėjai neišnaudoja. Ateityje teks atsakyti į keletą svarbių klausimų. Ar „Gazprom“ išlaikys fiksuotų kainų schemas? Ar Europos rinka sugebės atsiverti ir įsileisti „Gazprom“ kaip galutinį dujų tiekėją vartotojams? Ir ką visai tai gali reikšti rinkos taisyklių panaudojimui gamtinių dujų rinkoje?

CV: Georgas Zachmannas

„Bruegel“ analitikos centre dirba nuo 2009 metų rugsėjo

Interesų sfera – energetika ir klimato pokyčio klausimai

Priklauso Vokietijos patariamajai grupei Ukrainoje ir yra Vokietijos ekonominės komandos Baltarusijoje ir Moldovoje narys

Dirbo Vokietijos finansų ministerijoje ir Berlyne esančiame Vokietijos ekonomikos institute

Berlyno Humboldto universitete įgijo ekonomikos magistro laipsnį. Dresdeno technikos universitete apsigynė daktaro laipsnį.