Nuolat judantis ir besikeičiantis bankų sektorius ne veltui patraukė banko „Danske Bank“ filialo Lietuvoje generalinį direktorių Gintautą Galvanauską. Vadovas pripažįsta, kad svarbiausia jam – nustatyti judėjimo kryptį ir jokiais būdais neatsilikti nuo nenumaldomai besikeičiančios aplinkos.
Kaip keitėsi Lietuvos bankų aplinka, G. Galvanauskas matė nuo pat pradžių ir iš arti. Nors jaunystėje nemanė siekti karjeros bankininkystės sektoriuje, pašnekovas 1995 metais „neplanuotai“ laimėjo konkursą į poziciją Lietuvos banke ir atsidūrė šio sektoriaus augimo pradžioje.
„Tai buvo tikrai labai įdomus periodas, daug naujų iššūkių, vyko bankų sektoriaus formavimas, kuriami standartai, – pasakoja G. Galvanauskas. – Tuo metu visi mokėmės kartu.“
Tačiau tuo iššūkiai Lietuvos bankų sektoriuje nesibaigė: vėliau sekę etapai – iki krizės ir per krizę – taip pat pateikė naujų galvosūkių. O dabartinis etapas, pasak G. Galvanausko, vėl visiškai kitoks. „Visada maniau, kad susiformuosime ir iššūkių mažės, bet ne – jų gausėja, – mano vadovas. – Dinamiškumas labai didelis, todėl patys turime atitinkamai keistis.“
Krizės pamokos
Vienas didžiausių iššūkių šiandien – atkurti visuomenės pasitikėjimą, smukusį per krizę, teigia G. Galvanauskas ir pripažįsta, kad ne paslaptis, jog bankai iš tikrųjų turėjo įtakos krizei.
„Didžiausia klaida, kalbant apie šį sektorių, – kad laikotarpiu prieš krizę bankai bandė varžytis dėl rinkos dydžio, – sako vadovas. – Tai, manau, ir lėmė neigiamus efektus, kuriuos puikiai žinome, – su jų pasekmėmis vis dar susiduriame.“
Nepaisant to, bankai Lietuvoje gerai atsilaikė per krizę, jie net šiandien labai stiprūs. „Dabar bankų sektorius tikrai sveikas ir stiprus. Du bankai pasitraukė iš rinkos, bet ta dalis tikrai nedidelė. Net per krizę bankų sektorius Lietuvoje nebuvo našta ir dėl to reikia tik pasidžiaugti“, – teigia G. Galvanauskas.
Tačiau sunkmečiu išryškėjo problema – tiek bankai, tiek patys žmonės nesugebėjo įvertinti skolinimosi galimybių. Dėl to dabar jaučiamas artimesnio kontakto tarp bankų ir klientų poreikis. „Didžiausia bėda – tai, kad klientai nebendrauja su banku“, – teigia G. Galvanauskas ir tikina, kad tuomet pastarasis negalės padėti klientui išspręsti problemų.
Patarėjo vaidmuo
Siekdami užmegzti artimesnį kontaktą su klientais ir atgauti jų pasitikėjimą, bankai šiuo metu keičia savo pagrindinę funkciją. Dabar svarbiausia – ne operacijų vykdymas, bet klientų konsultavimas. „Šiandien mūsų pagrindinis uždavinys – būti patarėjais, – sako G. Galvanauskas. – Turime padėti tiek žmonėms, tiek verslui kurti pridėtinę vertę patarimais, žiniomis.“
G. Galvanauskas teigia suprantantis, kad žmonės gali įtariai vertinti bankų patarimus – juk patiki savo asmeninius finansus ir santaupas. „Labai svarbu, kad klientai suprastų, kaip įvertinti ir pačius bankus, ir savo finansines galimybes“, – teigia vadovas.
Bankų funkciją keičia ne tik krizės padariniai, bet ir augantis technologijų vaidmuo. „Fiziniai bankų filialai praranda prasmę, nes visos pagrindinės paslaugos yra perkeliamos į elektroninę erdvę ir, pastaruoju metu, į mobiliąją bankininkystę. Tai negrįžtamas procesas, pagrindinė kryptis“, – mano G. Galvanauskas.
Didelė konkurencija
Daniško banko filialo vadovo nuomone, lietuviams gerai sekasi perimti skandinaviškų bankų valdymo tradicijas. Tą įrodo, kad Skandinavijos bankai atidaro Lietuvoje savo paslaugų centrus, iš kurių bus aptarnaujamos užsienio rinkos. „Skandinavų akcininkai patenkinti Lietuvos rinka“, – tikina vadovas.
Stiprūs Skandinavijos bankai lemia ir didelę konkurenciją Lietuvos bankų sektoriuje. „Šiandien rinkoje visi bankai labai profesionalūs ir priklauso stiprioms grupėms. Paslaugų aspektu jie labai sparčiai žygiuoja į priekį“, – sako jis. – Bet didelė konkurencija padeda pačios ekonomikos plėtrai. Ji sveikintina ir būtina sėkmingam ekonomikos vystymuisi.“
Judėjimo kryptis
Norint aplenkti konkurentus, svarbiausia dirbti tikslingai. Nenuostabu, kad ir G. Galvanausko pagrindinis tikslas – nustatyti judėjimo kryptį. „Šiais laikais svarbiausia nustatyti kryptį, tikslus, įvertinanti pasekmes“, – tikina G. Galvanauskas.
Nustačius kryptį, kiti svarbūs banko vadovo uždaviniai – kolektyvo subūrimas, tikslų apibrėžimas, jų suvokimas bei darbuotojų motyvacija. Iš savo kolektyvo, kurį sudaro per 500 žmonių, G. Galvanauskas daugiausia tikisi darbo aistros. „Man asmeniškai labai svarbu žmonių iniciatyva, – teigia banko vadovas. – Noras pasiekti rezultatą, darbo aistra, žibėjimas akyse yra tai, ką labiausiai vertinu.“
Vadovas supranta, kad imantis iniciatyvos atsiranda klaidų. „Bet manau, kad tai visiškai toleruotinas ir suprantamas reiškinys, todėl galima drąsiai teigti: kas nedirba, tas neklysta“, – sako G. Galvanauskas.
Verslininkas drąsiai teigia, kad kiekvienas vadovaujantis asmuo neapsieina be klaidų. Viena didesnių, jo nuomone, gali pasitaikyti parenkant reikiamus žmones tinkamoms pareigoms. „Neapsieinama be nuojautos elemento, ypač stengiantis pamatyti žibėjimą akyse, – aiškina jis. – Su metais ši nuojauta gerėja.“
Mintimis visada darbe
Nors G. Galvanauskas dirba nuolat besikeičiančiame ir judančiame bankų sektoriuje, po darbų nesustoja vietoje. „Labai pailsiu ir atsigaunu sportuodamas, judėdamas“, – teigia verslininkas.
Vadovas dažnai į darbą važiuoja dviračiu. Atstumas nemenkas: nuo namų iki „Danske Bank“ būstinės Vilniuje – 20 kilometrų. Banko vadovas taip pat bėgioja, dalyvauja Vilniaus pusmaratonyje. „Su žmona užsiimame banglenčių su aitvarais sportu, žaidžiu tenisą“, – vardijo G. Galvanauskas ir atskleidė, kad nesinaudoja liftu: dažniausiai į kabinetą aštuntame aukšte lipa laiptais.
Vadovas tikina, kad atsigauna ir namie, bendraudamas su šeima bei draugais, tačiau pripažįsta, kad darbas lengvai jo nepaleidžia. „Darbo diena – tai ne aštuonios ir ne dešimt valandų. Asmeniškai net nevertinu, kad tai viršvalandžiai, – sako pašnekovas. – Turiu omenyje, kad visada galvoji, ką reikia daryti, įsivaizduoji tikslus, artimą ateitį.“
Svarbu neatsilikti
Tai, kad G. Galvanausko neapleidžia mintys apie darbą nestebina. Vadovas tikina, kad nors specialaus sėkmės recepto neturi, karjeros laiptais jį vedė ne kas kita, kaip noras nuolat judėti į priekį ir neatsilikti.„Buvo ir yra aiškus noras siekti, eiti, būti atsakingam, laiku, ritmingai žengti į laikotarpį“, – sako vadovas.
Banko vadovui labai svarbu būti sąžiningam, atsidavusiam ir nuolat pačiam tobulėti. „Kaip žmogus, turi pats įvertinti, ar iš tikrųjų atitinki laikotarpį, ar tave priima, jei ne – reikia keistis. – sako jis. – Negalima sustoti.“
CV: Gintautas Galvanauskas
Baigė finansų vadybos studijas
1980–1995 m. dirbo Kauno politechnikos instituto, vėliau Kauno technologijos universiteto administracijoje
1995–1998 m. dirbo Lietuvos banke
1998–2000 m. banko „Hermis“ Valdybos pirmininko pavaduotojas
Nuo 2001 m. „Sampo“ (dabar „Danske Bank“) banko valdybos pirmininkas, administracijos vadovas
Faktai: „DanskeBank“
1994 m. įsteigtas Lietuvos vystymo bankas
2000 m. Lietuvos vystymo banką įsigijo Suomijos finansinių paslaugų grupė „SAMPO Plc.“
2007 m. Danijos bankų grupė „Danske Bank“ perėmė „Sampo Plc.“, kartu ir Lietuvos banko filialą.
2008 m. Lietuvos „Sampo“ bankas tapo „Danske Bank“ banku.
Tarp užsienio bankų filialų Lietuvoje „Danske Bank“ yra didžiausias
2012 m. „Danske Bank“ veiklos pelnas, neatskaičius pelno mokesčio, sudarė 119 mln. litų
Greta Jankaitytė
