Šie metai itin gausūs aukšto lygio susitikimų, kuriuose aptariama klimato kaitos problematika, o valstybių vadovai turi galimybę išsakyti savo poziciją dėl 2015 metais Paryžiuje numatomo patvirtinti visuotinio klimato kaitos susitarimo, kuris įsigaliotų po 2020 metų. Štai rugsėjo 23 d. vykusiame Jungtinių Tautų Generalinio sekretoriaus Ban ki Moon organizuotame pasaulio vadovų klimato kaitos susitikime dalyvavo ir Lietuvos Respublikos prezidentė.
Artimiausiu metu numatomas svarbus Europos Sąjungos (ES) vadovų susitikimas. Spalio 23 – 24 dienomis įvyks Europos Vadovų Tarybos posėdis, kuriame turėtų būti patvirtinti ES klimato kaitos ir energetikos politikos tikslai iki 2030 metų. ES išmetamųjų šiltnamio efektą sukeliančių dujų (ŠESD) kiekio mažinimo tikslų patvirtinimas svarbus, kad Europos Sąjunga ir jos valstybės narės iki 2015 metų pirmojo ketvirčio pabaigos, laikydamosi Varšuvos klimato kaitos konferencijoje sutarto tvarkaraščio, informuotų apie šį išmetamųjų teršalų mažinimo įsipareigojimą savo veiksmuose, susijusiuose su 2015 metų visuotiniu klimato kaitos susitarimu.
Sausio ir liepos mėnesiais skelbti tikslai
Sausio mėnesį Europos Komisijos pateiktame komunikate apibrėžta ES klimato kaitos ir energetikos politika iki 2030 metų. Pagrindinius tikslus, kurie įvardyti šiame komunikate aiškiausiai apibūdina skaičiai 40 ir 27. Numatyta, jog ŠESD išmetimo kiekis turi sumažėti 40 proc., lyginant su 1990 metais. Minėto tikslo numatoma siekti sektoriams dalyvaujantiems ES apyvartinių taršos leidimų prekybos sistemoje (ATLPS) t. y. kurą deginantys įrenginiai virš 20 MW ir chemijos pramonė, ir ŠESD kiekį sumažinant 43 proc. Sektoriuose nedalyvaujančiuose šioje sistemoje (žemės ūkis, transportas, atliekų tvarkymas, namų ūkiai ir paslaugos) emisijų kiekį sumažinti 30 proc., remiantis 2005 metų lygiu. Šio tikslo bus siekiama įtvirtinant valstybėms narėms privalomus išmetamųjų ŠESD kiekio mažinimo tikslus. Taip pat bus siekiama, kad iki 2030 metų 27 proc. energijos būtų pagaminama iš atsinaujinančių energijos išteklių. Tačiau metų pradžioje išleistame komunikate nebuvo iki galo apsispręsta dėl energetinio efektyvumo. Liepos mėnesį Europos Komisija paskelbė komunikatą, kuriame siūloma indikatyviai energijos suvartojimą ES lygiu visose valstybėse narėse sumažinti 30 proc.. Papildomai numatoma įtvirtinti tarpsisteminių pralaidumų padidinimo iki 15 proc. nuo elektrinių instaliuotos galios tikslą ES lygiu.
Spalio mėnesio Europos Vadovų Taryba
Europos Vadovų Tarybos posėdyje bus siekiama priimti galutinį sprendimą dėl 2030 metų tikslų. Dar iki posėdžio pasirodžiusiame dokumente skelbiama, jog 28 valstybės narės yra pasiruošusios pritarti 2030 metų strategijai.
Tačiau daugiausiai nerimo kelia mūsų kaimynė – Lenkija. Ši šalis visada buvo ilgiausiai delsianti pasirašyti ambicingus klimato kaitos politikos tikslus. Pagrindiniai argumentai, kuriais remiasi Lenkija yra tai, jog lyginant su pasauliniu ŠESD kiekiu, ES išmetamas kiekis sudaro tik nedidelę dalį (14 proc.), todėl svarbu, kad kitos, didžiosios augančios ekonomikos, šalys prisiimtų palyginamus išmetamųjų ŠESD kiekio mažinimo įsipareigojimus. O taip pat šalis teigia, jog jai reikia didelių investicijų norint išsivaduoti iš priklausomybės nuo akmens anglies kaip pagrindinio energijos gamybos šaltinio. Dokumente minima, kad Lenkija nėra įsitikinusi, jog dabar tinkamas metas susitarti dėl tokių tikslų, tačiau nėra linkusi trukdyti tokiems įsipareigojimams. Taip pat mūsų kaimynė teigia, jog šaliai reikia daugiau laiko ūkio šakų modernizavimui. Todėl ji yra pasiruošusi mažinti ATLPS nedalyvaujančių sektorių išmetamą teršalų kiekį tik nuo 2020 metų. O tai, lyginant su 2005 metais, leistų šalies išmetamųjų ŠESD kiekį padidinti net 14 proc. iki 2030 metų. Tokia Lenkijos pozicija sąlygos kitoms valstybėms narėms teksiančias didesnes išmetamųjų ŠESD kiekio mažinimo pastangas. Prancūzija jau išreiškė nepasitenkinimą teigdama, jog nei viena valstybė narė negali padidinti savo išmetimo kiekio, kurį apibrėžia 2030 metų susitarimas.
Lietuvai svarbu objektyvumas
Pasak Aplinkos ministerijos Taršos prevencijos departamento Klimato kaitos politikos skyriaus vedėjos Stasilės Znutienės, mūsų valstybė derybose dėl 2030 metų tikslų siekia, kad, nustatant tikslus, būtų remiamasi objektyviais rodikliais: šalies bendrasis vidaus produktas, išmetamųjų ŠESD kiekis, vertinamas atskirų valstybių narių sektorių specifiškumas (Lietuvai sunkiausiai mažinti išmetamųjų ŠESD kiekį transporto ir žemės ūkio sektoriuose), numatytos priemonės pramonės konkurencingumui, atžvilgiu trečiųjų šalių, išsaugoti, atsižvelgiama į investicines galimybes.
