„Pirmiausia grįžtama prie automobilių pramonės nuogąstavimų, kad tas 100 procentų rodiklis yra sunkiai pasiekiamas, kad jį įgyvendinti yra per brangu ir kad jis neturėtų būti toks griežtas būtent 2035 metams“, – Eltai sakė V. Sinkevičius.
EP Aplinkos, visuomenės sveikatos ir maisto saugos komitetas (ENVI) siūlo nuo 2035 m. naujų lengvųjų automobilių išmetamo anglies dioksido (CO2) kiekio mažinimo tikslą sumažinti nuo 100 iki 87,5 proc.
Pasak europarlamentaro, švelnesni reikalavimai nereiškia visiško grįžimo prie benzininių ar dyzelinių automobilių gamybos, tačiau suteiktų daugiau galimybių gamintojams, kurie dar nėra visiškai persiorientavę į elektromobilius.
„Pramonė pati yra labai smarkiai pajudėjusi, bet pramonė prašo šiokio tokio lankstumo, ir į tai būtent Parlamentas atsižvelgė“, – teigė politikas.
V. Sinkevičiaus teigimu, šis rodiklis būtų taikomas ne kiekvienam automobiliui atskirai, o gamintojų naujai registruojamų transporto priemonių parko vidurkiui. Be to, numatomi papildomi mechanizmai, kurie leistų kompensuoti dalį išmetamųjų teršalų.
„Tie 87,5 proc., kuriuos dabar siūlo Parlamento komitetas, tikrai nereiškia, kad kiekvienas automobilis galės išmesti 12,5 proc. dabartinių emisijų. Labiau orientuojamasi į gamintojų registruojamų naujų automobilių parko vidurkio reikalavimą“, – aiškino jis.
Savo ruožtu V. P. Andriukaitis pabrėžė, kad reikalavimus persvarstyti paskatino pasikeitusi ekonominė padėtis, išaugusios energijos kainos, tiekimo grandinių sutrikimai ir stiprėjanti konkurencija su Kinijos bei JAV gamintojais.
„Visiškai pasikeitė makroekonominė padėtis, energetikos kainos, vyksta karas, sutriko tiekimo grandinės, atsirado konkurencija iš JAV ir Kinijos. To, kas buvo planuota 2022–2025 metais, niekas negalėjo numatyti“, – Eltai sakė europarlamentaras.
Anot socialdemokrato, naujajame pasiūlyme numatyta galimybė automobilių gamintojams dalį išmetamųjų teršalų kompensuoti naudojant Europos Sąjungoje (ES) pagamintą mažesnio anglies dioksido pėdsako plieną.
„Daug industrijų jau padarė didžiulę pažangą ir sumažino CO2 išmetimą savo technologijose, bet problema ta, kad tą plieną reikia naudoti, nes šiuo metu labai daug plieno importuojama iš Kinijos ir kitur“, – aiškino V. P. Andriukaitis.
Jo teigimu, toks mechanizmas ne tik padėtų automobilių gamintojams įgyvendinti taršos mažinimo tikslus, bet ir sustiprintų Europos plieno pramonės konkurencingumą.
Automobilių kainų mažėjimo nežada
Abu europarlamentarai abejojo, ar švelnesni taršos reikalavimai turėtų reikšmingos įtakos naujų automobilių kainoms.
V. Sinkevičiaus vertinimu, didesnę įtaką automobilių kainoms daro energijos, darbo jėgos sąnaudos ir tiekimo grandinių sutrikimai.
„Aš manau, kad iš esmės tai neturės įtakos automobilių kainoms, nes didžiausią automobilių kainos dalį sudaro pirmiausia elektros ir dujų kaina, kuri Europoje yra smarkiai išaugusi“, – Eltai teigė jis.
Tuo metu V. P. Andriukaitis neatmetė, kad nauji reikalavimai galėtų prisidėti prie kainų mažėjimo, tačiau pabrėžia, jog prognozuoti sudėtinga.
„Gali būti, kad kainos mažės, bet aš nesu toks optimistas“, – sakė europarlamentaras.
V. Sinkevičius taip pat pabrėžė, kad svarstomi reikalavimai būtų taikomi automobilių gamintojams, todėl gyventojams, kurie jau turi benzininius ar dyzelinius automobilius, nerimauti nereikėtų.
„Žmogaus, turinčio automobilį, kad ir 15 metų senumo, tai niekaip neliečia. Jeigu jo automobilis praeina techninę apžiūrą ir yra tinkamas eksploatuoti, jis gali sėkmingai sau toliau juo naudotis“, – teigė politikas.
Jo nuomone, ilgainiui perėjimą prie mažiau taršių automobilių paskatins pati rinka, todėl griežti draudimai nėra būtini.
Tuo metu V. P. Andriukaitis pabrėžė, kad siūlomas reikalavimų sušvelninimas nereiškia ES klimato politikos tikslų atsisakymo.
Galutinio sprendimo dar nėra
EP Aplinkos, visuomenės sveikatos ir maisto saugos komiteto siūlymui sušvelninti taršos reikalavimus pritarė 48 europarlamentarai, 30 balsavo prieš, o 2 susilaikė.
Vis dėlto, kaip pažymėjo V. P. Andriukaitis, galutinis sprendimas dar nepriimtas, o derybos su ES Taryba gali būti sudėtingos.
„Buvo labai sunku pasiekti balansą. (…) Ir aš nesu tikras, kaip bus Taryboje. Čia dabar yra Europos Parlamento pozicija“, – teigė jis.
Numatoma, kad dėl pasiūlymo EP plenarinėje sesijoje balsuos gruodį. Vėliau turėtų vykti derybos su ES Taryba, kurioje valstybės narės dar derina bendrą poziciją.




