Vieni jį seniai turi, kitiems jis – tolima ateitis. Kai kurie jo tiesiog geidžia, tačiau kiti tuo pat metu norėtų jo atsisakyti. Jis – euras, oficiali euro zonos, kuri šiuo metu yra krečiama finansinės krizės, valiuta.
Pastaruoju metu viena iš aktualiausių temų, nagrinėjamų žiniasklaidoje, yra Europos Sąjungos vadovų desperatiški bandymai sukurti euro zonos gelbėjimo planą.
Europos Sąjungos valstybių vadovai po ilgų diskusijų paskelbė apie sėkmingą euro zonos gelbėjimo plano priėmimą. Šiame plane įvardintos priemonės iš anksto paskelbtos veiksmingomis, tačiau situacija su euru išlieka kebli.
Ši sudėtinga ir paini situacija leidžia meta tamsų šešėlį ant Europos Sąjungos sukurtos valiutos ir leidžia dar kartą pažvelgti į eurą kitu kampu, atmetant gilesnę ekonominę analizę: kas įsivedė eurą, kokios buvo to pasekmės, kas euro vis dar nori.
Euras (Scanpix nuotr.) (nuotr. Balsas.lt)
Euras yra oficiali euro zonos valiuta, kurią įsivedė 17 iš 27 Europos Sąjungos valstybių. Euro zoną šiuo metu sudaro Airija, Austrija, Belgija, Estija, Graikija, Ispanija, Italija, Kipras, Liuksemburgas, Malta, Olandija, Portugalija, Prancūzija, Slovakija, Slovėnija Suomija ir Vokietija. Valiutą taip pat naudoja ir Juodkalnija, Andora, Monakas, San Marinas, Vatikanas bei Kosovas.
Statistika teigia, kad eurą kasdien naudoja virš 330 milijonų europiečių, o pati valiuta yra antra daugiausia keičiama valiuta pasaulyje po JAV dolerio. Šių metų vasarą euras aplenkė dolerį pagal bendrą cirkuliuojančios valiutos kiekį visame pasaulyje.
Euras apskritai buvo silpnesnis dolerio atžvilgiu neilgai. Dar 2001 metais euras tebuvo vertas 0,8269 dolerio. Kitais metais euras dar labiau smuko – iki 0,8115 dolerio vertės. Vis dėlto jau po kelių metų, 2004 metais, euras pasiekė 1,35 dolerio vertę. 2008 metais šis skaičius pasiekė savo piką – 1,596. Tuo metu buvo akivaizdu, kad euras stabiliai ir naudingai tarnauja Europos Sąjungos naudai.
2007/2008 metais prasidėjus globaliai finansinei krizei, euras pamažu irgi įbrido į recesiją. Nepaisant to, estai drąsiai žengė į euro zoną, o Islandija nusprendė paduoti paraišką Europos Sąjungos dėl noro įsivesti valiutą. Tuo metu atrodė, kad euras vis dar yra siekiamybė ir savotiška saugioji zona.
Euras (nuotr. Fotodiena.lt/Rasa Jonaitienė) (nuotr. Balsas.lt)
Atvejai
Kadangi po pirmosios euro įvedimo bangos prie euro zonos prisijungė vis daugiau valstybių, galime daryti išvadą apie bendrą tendenciją: valstybės, įsivedusios eurą yra buvo patenkintos, o bendros valiutos panoro ir kitos valstybės. Tačiau yra ir kur kas daugiau įvairių aspektų, kurie gali atrodyti ne taip teigiamai.
Štai pažvelkime į Austrijos atvejį. Austrija Europos Sąjungos nare tapo 1995 metais. Po septynerių metų pirmosios euro bangos metu įsivedė eurą. Po įsivedimo ženkliai pakilo kasdieninio vartojimo prekių kaina, o taip pat išaugo infliacija. Tai nebuvo unikalus atvejis, panašios tendencijos buvo įžvelgiamos daugelyje pirmosios bangos metu eurą įsivedusių valstybių.
Tokiu būdu euro įvedimo patirtis sukėlė rimtas spekuliacijas, ypač dėl jo įtakos infliacijai ir augančioms kainoms. Susidaro akivaizdus įspūdis, kad trumpuoju laikotarpiu euras ženkliai padidino daugelio prekių kainas.
Vis dėlto ilgojo laikotarpio statistika ir mokslininkų atliktos euro įvedimo pasekmių studijos šias primityvias įžvalgas paneigė. Paprasčiausiai kainų šuoliai buvo aiškinami asimetriniu euro įvedimo efektu kainoms: nors euras įvedimas neturėjo jokio efekto daugeliui prekių, jis turėjo įtakos pačioms pigiausioms kasdieninio vartojimo prekėms, kai konvertacijos metu jų kainos būdavo apvalinamos.
Tačiau viešosios nuomonės apklausos teigia, kad euro zonos gyventojai vertina euro įvedimo pasekmes būtent pagal tų prekių, kurias perka dažniausiai, kainas. Toks vertinamas atrodo nesunkiai suprantamas. Nors brangesnių prekių kainos išliko stabilios, žmonės savo kišene tiesiogiai pajautė didesnes išlaidas būtinoms prekėms.
Kita vertus, Slovėnijos, įsivedusios eurą 2007 metais, atvejis buvo kiek kitoks. Europos Komisija pranešė, kad visos baimės dėl kainų šuolio po euro įvedimo Slovėnijoje nepasitvirtino. Viešoji nuomonė taip pat buvo itin teigiama. 2007 metais didžioji dauguma slovėnų, net 95 procentai, teigė, kad perėjimas prie euro buvo naudingas ir sėkmingas. Daugiau nei pusė žmonių buvo patenkinti kainų pokyčiais.
Po metų Europos Sąjunga paskelbė ir apie sėkmingą Kipro bei Maltos perėjimą prie euro. Kainų pokyčiai buvo pavadinti neišeinančiais iš išankstinio nuspėjamumo ribų, o kiti kainų pokyčiai buvo siejami su visoje Europos Sąjungoje dėl kitų priežasčių augančiomis kainomis.
Galiausiai, 2009 metais eurą įsivedė slovakai. Nepaisant visoms prie euro zonos prisijungiančioms šalims būdingų baimių, jokių išskirtinių pokyčių nebuvo pastebėta. Euras infliacijai Slovakijoje turėjo minimalią įtaką.
Vis dėlto euro naudos šalininkai gali nesunkiai pažymėti daugybę euro atneštos naudos: padvigubėjusios prekybos apimtys, išaugusios investicijos, gilesne finansinė integracija, didesni turistų srautai ir taip toliau.
Turbūt reikėtų daryti išvadą, kad nereikėtų suabsoliutinti pavienės valstybės patirties su euro įsivedimu. Dažniausiai euro įvedimas kiekvienai šaliai turi specifinį efektą.
Euras (nuotr. SCANPIX) (nuotr. Balsas.lt)
Kas dar nori euro
2007/2008 metais prasidėjus globaliai finansinei krizei, euras pamažu irgi įbrido į recesiją. Nepaisant to, estai drąsiai žengė į euro zoną, o Islandija nusprendė paduoti paraišką Europos Sąjungos dėl noro įsivesti valiutą. Tuo metu euro zona ir euras vis dar atrodė, kaip savotiškas saugioji erdvė.
Nepaisant finansinės krizės padarinių ir sunkios dabartinės situacijos, naujosios Europos Sąjungos ir toliau nori prisijungti prie euro zonos. Jose vyrauja įsitikinimas, kad euro zona yra siekiamybė. Nėra išimtis ir Lietuva, kuri ir toliau nori euro. Galima įžvelgti net savotišką pavydą estams, kurie eurą įsivesti jau sugebėjo.
Tuo tarpu Lenkija jau paskelbė, kad šiuo metu euro nebenori. Tokį sprendimą nėra pakankamai sunku suvokti, atsižvelgiant į dabartinę visos euro zonos krizę. Būtent taip savo nenorą argumentuoja ir Lenkija – dabar nenorime, nes šiuo metu euras turi problemų. Tačiau galima suprasti, kad ateityje turbūt ir vėl norės.
Galima tikėtis, kad naujųjų Europos Sąjungos valstybių noras įsivesti eurą ir toliau nesikeis, net ir nepaisant dabartinės euro zonos krizės. Euro zonos gelbėjimo plano sėkmingas veikimas gali tik sustiprinti šį norą.
Euras (nuotr. SCANPIX) (nuotr. Balsas.lt)
Ateitis
Šią savaitę euro zonos lyderiai po ilgų diskusijų pagaliau galutinai priėmė euro zonos galbėjimo planą. Kaip teigia patys Europos Sąjungos valstybių vadovai, šis susitarimas yra gyvybiškai svarbus.
Iš karto po šios naujienos paskelbimo simboliškai sustiprėjo euro kursas. Investuotojai suskubo optimistiškai įvertinti regiono augimo ir bendros valiutos perspektyvas.
Prancūzijos prezidentas Nicolas Sarkozy teigė: „Euro zona susitarė dėl patikimo ir ambicingo atsako į skolų krizę“. „Priemonių paketas, dėl kurio šiąnakt susitarėme, patvirtina, kad Europa padarys viską, ko prireiks, kad užtikrintų finansinį stabilumą", - patikino Europos Komisijos pirmininkas Jose Manuelis Barroso.
Be jokios abejonės šias naujienas reikėtų kol kas vertinti atsargiai, nors ir teigiamai. Šiuo metu sunku pasakyti, ar planas bus veiksmingas ir kokios bus jo pasekmės euro zonai ir euro ateičiai.
Tačiau bent jau kol kas susidaro įspūdis, kad euras, kurios pozicijos pastaruoju metu ženkliai kritusios, vis dar turi perspektyvos ir toliau išlikti visų taip geidžiama dangiškąja mana, o ne niekam nereikalingu Europos siaubu.
Valiuta, euras (Tomas Urbelionis / BFL) (nuotr. Balsas.lt)
Taip pat skaitykite:
Kas ištrauktų euro zoną iš bedugnės?
Italijos ir Graikijos problemos drebina euro zoną
