Daugiabučių gyventojai, kuriems karštą vandenį nuo gegužės 1 dienos tieks šilumos įmonės, per metus sutaupys nuo 40 iki 150 litų, tikina Energetikos ministerija. Ministerijos atstovų teigimu, tokia permoka susidarydavo dėl to, kad sąžiningi gyventojai mokėdavo ne tik už save, bet ir už neteisingai karšto vandens skaitiklio rodmenis deklaravusius kaimynus.
Sąžiningi vartotojai šokinėjančiu „gyvatuko“ mokesčiu padengdavo visus name atsiradusius šilumos tiekėjo nuostolius. Pavyzdžiui, vien Vilniuje gyventojai per metus permokėdavo apie 20 mln. litų, Kaune – apie 10 mln. litų, skaičiuoja ministerija.
Nuo gegužės 1 dienos situacija gyventojams, kuriems karštą vandenį tieks šilumos įmonės, esą pasikeitė iš esmės – jie už karštą vandenį mokės tik pagal skaitiklio rodmenis ir stabilų „gyvatuko“ mokestį. Jo dydį, kuris priklauso nuo name įrengtos karšto vandens tiekimo sistemos, Valstybinė kainų ir energetikos kontrolės komisija jau patvirtino.
Bet, anot ministerijos, daug kam kyla klausimas, ar šilumos tiekėjai nuostolius, atsiradusius tiekiant karštą vandenį, žiemą „neperkels“ į šildymo sąskaitas?
„Taip, šis klausimas yra aktualus, nes anksčiau nuostoliai buvo padengiami protu nesuvokiamu „gyvatuko“ mokesčio dydžiu, bet dabar tokios galimybės šilumos tiekėjams nebeliko. Kad nuostoliai nenugultų į šildymo sąskaitas, Seimo narys Jurgis Razma, kartu su Ministerijos specialistais, pateikė Šilumos ūkio įstatymo pataisas, kurios įpareigotų šilumos tiekėjus namo įvade įrengti du atskirus šilumos skaitiklius – vienas skaičiuotų, kiek šilumos sunaudota karštam vandeniui ruošti, kitas – šildymui. Taip būtų galima išvengti automatinio nuostolių perkėlimo“, - sakė Energetikos ministerijos Energijos išteklių, elektros ir šilumos skyriaus vedėjo pavaduotojas Kęstutis Žilėnas.
Šias Šilumos ūkio įstatymo pataisas šiuo metu svarsto Seimo Ekonomikos komitetas.
