• tv3.lt antras skaitomiausias lietuvos naujienu portalas

REKLAMA
Komentuoti
Nuoroda nukopijuota
DALINTIS

Karštis vargina ir sunkina daugelio darbuotojų darbo sąlygas. Lietuvą užklupus karščiams daugelis norėtų dirbti iš namų. Tačiau darbo teisės specialistai tikina, kad jeigu darbdavys užtikrina darbo sąlygas, jis turi teisę neleisti darbuotojams dirbti namuose. Visgi įstatymai numato, kad per karščius darbuotojai turėtų dirbti kitaip, ypač tie, kurie dirba lauke.

Karštis vargina ir sunkina daugelio darbuotojų darbo sąlygas. Lietuvą užklupus karščiams daugelis norėtų dirbti iš namų. Tačiau darbo teisės specialistai tikina, kad jeigu darbdavys užtikrina darbo sąlygas, jis turi teisę neleisti darbuotojams dirbti namuose. Visgi įstatymai numato, kad per karščius darbuotojai turėtų dirbti kitaip, ypač tie, kurie dirba lauke.

REKLAMA

Šiomis dienomis socialiniame tinkle gyventojai nemažai diskutuoja apie darbą per karščius.

„Dirbu ofise ir jau darosi ten per karšta sėdėti. Nepadeda net kondicionierius. Prašėme darbdavio leisti dirbti namuose, tačiau jis nesutinka. Pagal šiuo metu galiojančią tvarką namuose galime dirbti tik 2 dienas per savaitę.

Taigi, ar tikrai per karščius darbdavys negali pakeisti savo taisyklių ir leisti mums dirbti namuose, kur būtų kur kas vėsiau ir patogiau“, – teiravosi moteris.

REKLAMA
REKLAMA

Komentatoriai tikino, kad karščiai keičia tų darbuotojų dienotvarkę, kurie dirba lauke.

„Dar negirdėjau, kad per karščius ofiso darbuotojai dirbtų namuose. Manau nėra skirtumo kur dirbti namuose ar biure. Tačiau jeigu jums tektų dirbti lauke per karščius situacija būtų visai kitokia. Taigi tikriausiai ieškote problemų ten, kur jų nėra“, – rašė vyras.

REKLAMA

Dar viena moteris tikino, kad daug dalykų priklauso nuo darbdavio geranoriškumo.

„Tenka dalį laiko dirbti ir lauke, taigi, tuos darbus darbdavys leidžia atlikti ryte ar vakare, kai karštis sumažėja“, – rašė ji.

Kas ir kada gali dirbti nuotoliu?

Advokatų bendrovės „Glimstedt“ teisininkas Artūras Tukleris pastebėjo, kad įstatymas nustato 2 skirtingus būdus, kai darbuotojas gali prašyti dirbti nuotoliu.

Pirmasis būdas – konsensuso pagrindu, o būtent, dirbti nuotoliniu būdu gali būti skiriama darbuotojo prašymu (kai darbdavys sutinka) arba šalių susitarimu.

REKLAMA
REKLAMA

Antrasis būdas – kai darbuotojas turi teisę reikalauti organizuoti darbą nuotoliniu būdu, o būtent, jeigu darbdavys neįrodo, kad dėl gamybinio būtinumo ar darbo organizavimo ypatumų tai sukeltų per dideles sąnaudas, jis privalo tenkinti darbuotojo prašymą dirbti nuotoliniu būdu, kai to reikalauja:

  • nėščia;
  • neseniai pagimdžiusi ar krūtimi maitinanti darbuotoja;
  •  darbuotojas, auginantis vaiką iki aštuonerių metų;
  •  darbuotojas, vienas auginantis vaiką iki keturiolikos metų arba neįgalų vaiką iki aštuoniolikos metų;
  •  darbuotojas, pagal sveikatos priežiūros įstaigos išvadą pateikęs prašymą, pagrįstą sveikatos būkle, neįgalumu arba būtinybe slaugyti (prižiūrėti) šeimos narį ar kartu su darbuotoju gyvenantį asmenį.

„Tad jeigu darbuotojas patenka į vieną iš aukščiau išvardintų kategorijų, jis gali darbdavio reikalauti leisti dirbti nuotoliniu būdu, o darbdavys turėtų leisti dirbti nuotoliniu būdu, nebent toks darbas apskritai neįmanomas, arba dėl gamybinio būtinumo ar darbo organizavimo ypatumų tai sukeltų per dideles sąnaudas darbdaviui.

REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA

Jeigu darbuotojas nepatenka į jokią iš aukščiau išvardintų kategorijų, jis gali prašyti leisti dirbti nuotoliniu būdu, tačiau darbdavys neprivalėtų sutikti su tokiu prašymu“, – įspėjo teisininkas.

Anot jo, darbdavio pareiga yra sudaryti darbuotojams saugias ir sveikatai nekenksmingas darbo sąlygas visais su darbu susijusiais aspektais.

„Formaliai, kadangi temperatūra laikytina profesinės rizikos veiksniu, esant temperatūros pokyčiams darbdavys turėtų atlikti darbo vietų profesinės rizikos vertinimus, įgyvendinti atitinkamas prevencines priemones ir t.t.

REKLAMA

Priklausomai nuo tokio vertinimo rezultatų ir konkrečios situacijos aplinkybių, darbdaviui gali kilti įvairių pareigų, pvz., nuo pareigos mokėti padidintą darbo užmokestį už darbą, esant nukrypimams nuo normalių darbo sąlygų, iki pareigos stabdyti darbus ir laikinai perkelti darbuotojus į kitą darbą. Pagal Darbuotojų saugos ir sveikatos įstatymą, sustabdžius darbus darbdaviui galėtų kilti pareiga arba mokėti darbuotojams vidutinį darbo užmokestį, arba apmokėti darbuotojams kaip už prastovą, priklausomai nuo to, kaip būtų traktuojama tokia darbų stabdymo priežastis“, – komentavo A. Tukleris.

REKLAMA

Darbdavys privalo rūpintis darbuotojų sveikata

Valstybinė darbo inspekcija (VDI) įspėja, kad vyraujant karštiems orams didėja ir nelaimingų atsitikimų darbe rizika, todėl šiuo metu atidžiau reikėtų rūpintis sveikata.

„Karšti orai sukuria naują pavojų darbo vietose – organizmo perkaitimą, todėl darbdaviai privalo įvertinti galimą riziką darbuotojų saugai ir sveikatai. Įprastai perkaistama, kai yra aukšta oro temperatūra, didelė santykinė oro drėgmė, kai būnama nevėdinamose patalpose ar labai daug ir sunkiai dirbama karštos aplinkos sąlygomis, pavyzdžiui, šiltnamyje, lauke saulėkaitoje“, – komentavo VDI.

REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA

Anot inspekcijos, siekiant išvengti karščio sukeliamų pavojų darbuotojų sveikatai uždaros patalpos turėtų būti tinkamai kondicionuojamos, vėdinamos.

„Oro kondicionieriai turėtų būti įrengti atokiau nuo patalpoje dirbančių žmonių ir sureguliuoti taip, kad oro srovė nebūtų pučiama tiesiai į juos: nuo to oda ir gleivinės išsausėja ir praranda drėgmę, odą niežti, parausta akys. Netinkamai išvalyti kondicionieriaus filtrai yra gera terpė įvairiems mikroorganizmas ir grybeliams, kurie sukelia ligas, alergines reakcijas.

REKLAMA

Temperatūros skirtumas sėdint po vėsaus oro srove ir išėjus karštą vasaros dieną į lauką būna labai didelis, o staigūs temperatūrų skirtumai neigiamai veikia organizmą. Perteklinei šilumai pašalinti gali būti taikomas natūralus (per stoglangius, langus) patalpų vėdinimas. Jei neįmanoma tinkamai vėsinti patalpų, darbuotojams turi būti suteiktos pertraukos, per kurias jie palikę darbo vietą eitų atsivėsinti. Rekomenduojama po darbo patalpą palikti užtemdytais langais“, – patarė VDI.

REKLAMA

Darbo sąlygos per karščius

Anot VDI, leistina oro temperatūros riba darbo vietoje priklauso nuo darbo fizinio sunkumo.

„Dirbant biure, kai darbas nereikalauja didelės fizinės įtampos, šiltuoju metų laikotarpiu temperatūra turi būti ne didesnė nei 28 laipsniai Celsijaus, tačiau jeigu darbas yra fiziškai sunkus, temperatūra negali siekti daugiau nei 26 laipsnių Celsijaus. 

Ypatingą dėmesį darbdaviai privalėtų skirti lauko sąlygomis dirbantiems darbuotojams: jų apranga turėtų būti natūralaus pluošto, šviesi, lengvai ir gerai praleidžianti prakaitą, galva pridengta natūralaus pluošto apdangalu, o akys apsaugotos akiniais. Statybvietėse darbuotojams neleistina dirbti išsirengus iki pusės, ir net karštymečiu – be šalmų“, – vardijo VDI.

REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA

Darbo inspekcija rekomendavo, esant galimybei, darbus organizuoti taip, kad kuo daugiau būtų dirbama pavėsyje, taip pat atsižvelgti į aplinkybę, kad pavojingiausias tarpsnis vasarą – nuo 11 iki 17 val. Darbo vietose, kuriose darbuotojams gresia perkaitimo pavojus, nerekomenduojama vykdyti fiziškai sunkių darbų.

„Darbuotojams dirbant lauke, kai aplinkos temperatūra aukštesnė kaip 28 laipsniai Celsijaus, ne rečiau kaip kas pusantros valandos turi būti suteiktos specialios pertraukos. Minimali specialių pertraukų trukmė per 8 valandų darbo pamainą turi būti ne mažesnė kaip 40 minučių. Jei darbo pamainos trukmė kita, specialių pertraukų trukmė turi būti proporcinga darbo laikui“, – komentavo VDI.

REKLAMA

Ji atkreipė dėmesį, kad karščiui jautriausi yra 65 metų amžiaus ir vyresni darbuotojai, taip pat darbuotojai, turintys antsvorio, padidėjusį kraujospūdį, sergantys širdies ir kraujagyslių ligomis, vartojantys vaistus.

„Dirbantys po tiesioginiais saulės spinduliais gali patirti saulės smūgį, ultravioletiniai spinduliai gali pažeisti odą ir akis, dirbant karštyje dėl organizmo patiriamo šiluminio streso padidėja traumų tikimybė. Jei saulėje darbuotojas būna ilgesnį laiką nepridengta galva, jam gali pradėti skaudėti galvą, randasi spengimas ausyse, pykinimas, žmogus vemia, pasidaro apatiškas, suglemba, o vėliau gali netekti sąmonės. Pabrėžtina, kad negaivinamas žmogus gali mirti nuo smegenų paburkimo“, – įspėjo VDI.

Didžioji staipsnio dalis skirta ofisiniams. Suprantu kad žurnalistams aktualiausia, bet prie kompiuterio duona ne išsikepa ir namai na pasistato.
Pernai buvo lauko priedai nuimti uz kilnojama darba o dabar varo propoganda ,vyresni su prastesne sveikata ir nedirba tokiu darbiu jie ilgalaikiai bedarbiai nes nereikalingi tiek darbdavui ir patys nedirba , manau teks is Afrikos atsivezt darbuotoju .
Teoriskai lyg viskas suprantama
Teoriskai lyg viskas suprantama
Realybeje taip nebuna.
REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA
REKOMENDUOJAME
rekomenduojame
TOLIAU SKAITYKITE
× Pranešti klaidą
SIŲSTI
Į viršų