„Grįžtame prie giluminių priežasčių, kad iš esmės emigracija yra problema ir taip išeina, kad emigracijos didžiulis spurtas buvo 2009–2010 m., po to ji sulėtėjo, dabar vėl yra pagausėjusi. Tai viena iš priežasčių, kodėl darbuotojų skaičius sumažėjęs“, – rodiklius komentuoja SEB banko analitikas Tadas Povilauskas.
Iš Lietuvos statistikos departamento interaktyvių žemėlapių galima matyti, kaip nuo 2007 iki 2015 m. keitėsi Lietuvos apskritys.
Pavyzdžiui, itin aukšti atlyginimai buvo 2008 m.: Alytaus apskr. 419,5 Eur; Kauno apskr.459,1 Eur; Klaipėdos apskr. 470,1 Eur; Marijampolės apskr. 390,7 Eur; Panevėžio apskr. 411,2 Eur; Šiaulių apskr. 408,1 Eur; Tauragės apskr. 369,3 Eur; Telšių apskr. 447,0 Eur; Utenos apskr. 434,7 Eur; Vilniaus apskr. 541,3 Eur.
O štai 2016 m IV ketvirtį atlygimai atrodė taip: Tauragės – 529 Eur, Marijampolės – 533,2 Eur, Alytaus – 557,4 Eur, Šiaulių – 560,6 Eur, Utenos – 560,7 Eur, Panevėžio – 568,3 Eur, Telšių – 584,6 Eur, Klaipėdos – 627,7 Eur, Kauno – 630,1 Eur, Vilniaus – 692,6 Eur.
Tuo tarpu pažiūrėjus vidutinį darbuotojų skaičių matyti, kad nuo 2007 m. iki 2015 m. jų mažėjo visur, išskyrus Vilnių. Pavyzdžiui, 2007 m. Panevėžyje jų buvo virš 80 tūkst., o 2015 m. liko vos virš 72 tūkst., o Vilniuje 2007 m. jų buvo virš 501 tūkst., 2015 m. – virš 512 tūkst.
Pokyčiams reikalingas bendras darbas tarp valdžios ir žmonių
Ekonomistas Tadas Povilauskas pripažįsta, kad ekonominės sąlygos Europos Sąjungos šalyse arba tokioje šalyje kaip Norvegija, geresnės.
„Ten vis tiek algos kelis kartus didesnės nei Lietuvoje. Visgi akivaizdu, kad nemažai daliai gyventojų, kai jie palygina, kiek uždirba čia Lietuvoje ir kiek užsienyje, tai yra ta motyvacija išvykti. Vilniuje darbuotojų skaičius padidėjo ir algos čia daug didesnės nei likusioje šalyje. Tai daug ką lemia ekonominis motyvas tiek vidinei emigracijai, tiek išorinei.
Krizė padarė labai didžiulę įtaką. Per tuos krizinius metus labai daug žmonių išvažiavo. Iš esmės jie pamatė, kaip gyvenimas atrodo Vakarų Europoje ir ką matome toliau, kad turbūt tie pasakojimai, jog žmonės ten užsidirba, parsiveža pinigų, net tie žmonės, kurie galbūt ir su mažesne kvalifikacija, kurie čia labai mažai uždirbdavo. Jiems Lietuvoje sunkiau susirasti darbo. Tos sėkmės istorijos, kurios atsirado per krizę, kai žmonės emigravo, įsuko sniego gniūžtę. Nors atlyginimai ir viršija prieškrizinį lygį, sėkmės istorijos persiduoda ir žmonės liekantys Lietuvoje mato, kad emigravę žmonės uždirba daugiau, kai kurie normaliai prasigyvena. Nemažai pavyzdžių yra, kai šeimos nariai išvažiuoja pas savo tėvus ar vaikus į užsienį“, – komentuoja T. Povilauskas.
Pasak ekonomisto, nereikia manyti, kad tokia pat emigracija tęsis 10–30 metų. Jis tiki, kad viskas gali pasikeisti.
„Čia bendras darbas tiek pradedant nuo valdžios, tiek nuo pačių žmonių. Šiais metais, gal kitais pakankamai didelė emigracija laikysis. Manau, jeigu algos tikrai sparčiai augs Lietuvoje, šiais, kitais, dar kitais metais, jei ekonomikoje nebus lūžių, emigracijos mastai vis tiek turės pradėti lėtėti. Čia tiek iš valdžios, tiek iš mūsų pačių, kaip mes vertinsime situaciją Lietuvoje. Patys save užprogramuojam didesnėms problemoms. Kada Lietuvoje versis tos tendencijos, tai gyvenimas pagerės, tada ta emigracija sustos.
Ta pati Estija, ten yra pliusas. Latvijoje irgi mažėja grynoji emigracija. Manau, kad nebūsim visą amžių iškritę iš konteksto“, – svarsto ekonomistas. Jog padėtos turėtų normalizuotis naujienų portalui tv3.lt jau anksčiau patvirtino ir „Swedbank“ Lietuvoje vyresnioji ekonomistė Vaiva Šečkutė. Visgi vis tiek išliks iššūkis, jog darbingo amžiaus žmonėms teks išlaikyti daugiau pensininkų.
Prognozuojama, kad pensinio amžiaus gyventojų skaičius 100–ui darbingo amžiaus gyventojų išaugs nuo 2015 m. buvusių 28 iki 31 2020 metais ir 35 2025 metais.
„Tai jau vien sudarys iššūkių viešajam sektoriui, kuriam reikia tapti efektyvesniam siekiant užtikrinti adekvačias išmokas, adekvačias viešojo sektoriaus paslaugas, atsisakant perteklinių funkcijų, etatų, efektyviau valdant NT ir kitą valstybės turtą. Dabartinės valstybės pajamos net per mažos išlaikyti dabartinį valstybės sektoriuje dirbančių asmenų skaičių, o neadekvatūs atlyginimai patys savaime sukuria paskatas emigracijai ir turi neigiamos įtakos pačiai paslaugų kokybei.
Situacija darbo rinkoje tampa vis labiau palanki darbuotojui, nedarbo lygis mažėja, auga spaudimas atlyginimų kėlimui, darbuotojų derybinė galia auga ir toliau lems atlyginimų augimą, atlyginimai augs vis platėjančiam ratui gyventojų, nekvalifikuotų darbuotojų trūkumas apims vis daugiau sektorių ir didins galimybes susirasti darbą. Emigracijai tų ekonominių priežasčių mažės“, – komentavo V. Šečkutė.
