Neretai gyventojai pusryčių metu geria kavą, apelsinų sultis ar valgo uogas. Tiesa, netrukus už visas šias prekes gali tekti susimokėti žymiai daugiau. Šie pokyčiai lauks jei bus įgyvendintas Europos Komisijos (EK) planas priversti užsienio augintojus laikytis ES pesticidų taisyklių.
EK tyrėjų atlikta analizė patvirtina tai, ką ne ES ūkininkai sako jau ilgą laiką. Ketinimas uždrausti bet kokius „pavojingiausių“ pesticidų, uždraustų ES dėl sveikatos ir aplinkos priežasčių, pėdsakus lemtų mažesnį produktų pasiūlą parduotuvėse ir jų brangimą.
Pagal blogiausią scenarijų – jei ne ES gamintojai neprisitaikys prie šių taisyklių – už kavą tekts mokėti 332 proc. daugiau, o už citrusinius vaisius – 82 proc. daugiau.
Nurodoma, kad ES žemės ūkio produktų importas sumažėtų 41 procentu, o gyvulininkystės ūkininkai taip pat patirtų didesnes pašarų išlaidas.
Sprendimas, dėl kurio nukentės ir pirkėjai, ir augintojai?
Briuselis turi priimti nemalonų politinį pasirinkimą: nuraminti įsiutusius ūkininkus, kad jie iš nepasitenkinimo neprotestuotų arba smogti per pirkėjų pinigines.
Siūlomas pesticidų likučių draudimas yra populiarus ir palaikomas Europos ūkininkų, siekiančių vienodų sąlygų su užsienio augintojais. Šis pokytis padėtų išspręsti ūkininkų nepasitenkinimą dėl ES prekybos susitarimo su „Mercosur“ bloku, kurį sudaro Argentina, Brazilija, Paragvajus ir Urugvajus.
Paprastai tariant, kad šių pesticidų likučių neliktų ant vaisių ir daržovių šių užsienio šalių gamintojai iš esmės turėtų nustoti naudoti minėtą medžiagą.
Visgi pasiūlymų kritikai pažymi, kad tokie reikalavimai prieštarauja pasaulinėms prekybos taisyklėms. Be to, nemažai tarptautinių gamintojų grupių teigia, kad siūlomas draudimas peržengia esamų sveikatos apsaugos priemonių ribas ir siekia visiems nustatyti vienodą standartą, nepaisant to, kad skirtingose valstybėse augintojai susiduria su skirtingais kenkėjais, klimato sąlygomis.
„Reikia rinktis iš dviejų variantų: uogų, kurios bus prieinamos ištisus metus – sveikos, saugios ir už sąžiningą kainą arba ribotos produkcijos už aukštą kainą“, – sakė Maroko raudonųjų vaisių gamintojų sąjungos pirmininkas Amine Bennani.
Pasak jo, tai, ką Briuselis vadina „standartų suderinimu, praktikoje prilygsta prekybos kliūčiai.
Tiesa, šias problemas įvardijo ne tik Maroko uogų augintojai. Panašias problemas įvardijo Pietų Afrikos vynuogių pramonės atstovai, Kanados grūdų sektorius, Hondūro melionų eksporto sektorius, Brazilijos žemės ūkio sąjunga ir Kalifornijos migdolų augintojai.
Kava už 160 eurų, o apelsinai – 10 eurų už kilogramą
Kaip įvardyta EK atliktame tyrime, labiausiai dėl šių pokyčių brangtų kava ir apelsinai.
Šiuo metu maltos kavos kainos Lietuvos didžiuosiuose prekybos tinkluose („Rimi“, „Maxima“, „Iki“) svyruoja nuo 10,58 euro už kilogramą iki 47,96 euro už kilogramą.
Tuo metu kavos pupelių kaina tuose pačiuose prekybos tinkluose siekia 10,99–41,98 euro už kilogramą.
Paprastai tariant, jei kava pabrangų 332 proc. kaip blogiausiu scenarijumi prognozuoja EK, tai maltos kavos kilogramo kaina svyruotų nuo 35,13 iki 159,22 euro.
Tuo metu kavos pupelių kilogramas kainuotų nuo 36,49 euro iki 139,37 euro.
Apelsinai Lietuvos parduotuvėse šiuo metu kainuoja nuo 1,05 iki 5,98 euro už kilogramą. Paprastai tariant, jei apelsinai pabrangų tiek, kiek prognozuoja EK (82 proc.), tai jų kaina už kilogramą siektų nuo 1,91 iki 10,88 euro.
Kava ir taip pabrango 7,4 proc.
Pastaraisiais metais pasaulinėje rinkoje kavos žaliava brango itin sparčiai. Žemės ūkio duomenų centro (ŽŪDC) analizė rodo, kad 2024–2025 m. pasaulinė arabikos kaina ūgtelėjo nuo 5,20 iki 7,48 euro už kilogramą, arba beveik 44 proc.
Tačiau Lietuvos parduotuvių lentynose tokio šuolio nebuvo. ŽŪDC analizuotų kavos produktų vidutinė kaina Lietuvoje tuo pačiu laikotarpiu padidėjo nuo 16,63 iki 17,87 euro už kilogramą, arba 7,4 proc.
Pasaulines kavos kainas pastaraisiais metais aukštyn stūmė keli veiksniai vienu metu.
„Nepalankios oro sąlygos tokiose svarbiose kavą auginančiose valstybėse kaip Brazilija, Vietnamas ir Kolumbija blogino derliaus lūkesčius, rinkoje mažėjo atsargų, o paklausa išliko didelė.
Kai atsiranda baimė, kad kavos gali būti mažiau, žaliavos kaina pradeda kilti anksčiau, nei tai pajunta pirkėjas parduotuvėje“, – sako Žemės ūkio duomenų centro Rinkos informacijos ir ekonominės analizės skyriaus vadovė dr. Irma Jankauskienė.
ŽŪDC analizuotų kavos produktų vidutinė kaina Lietuvoje 2026 m. sausio–birželio mėnesiais siekė 15,77 Eur/kg – apie 12 proc. mažiau nei 2025 m. vidutiniškai.
Neramina tarptautinių augintojų reakcijos
EK paaiškino, kad šių pokyčių tikslas – užkirsti kelią pavojingiausių medžiagų pakartotiniam patekimui į ES per importą, sumažinant jų likučių ribines vertes iki techninio nulio.
Tiek EK, tiek pasauliniai gamintojai sutaria dėl vieno dalyko: likučių ribinės vertės jau yra nustatytos taip, kad užtikrintų saugų vartojimo lygį žmonių sveikatai.
Tačiau kritikai mano, kad EK nori žengti gerokai toliau ir užkirsti kelią net menkiausiems uždraustų medžiagų pėdsakams, keliančioms platesnes grėsmes sveikatai ir aplinkai.
Augintojams dar daugiau neaiškumų kelia tai, kad EK dar nenurodė, kuriems uždraustiems pesticidams būtų taikoma ši priemonė.
EK vykdytame tyrime buvo nustatytos 18 veikliųjų medžiagų, kurioms galėtų būti taikomas likučių draudimas, o tai turėtų įtakos 235 prekėms ir 86 šalims.
EK atstovė spaudai Eva Hrnčířová patvritino, kad ES priims šiuos sprendimus kiekvienu atveju atskirai, remdamasi poveikio vertinimais.
Visgi ES turėtų nerimauti dėl tarptautinės reakcijos. Australija, Paragvajus, JAV ir Kanada jau užginčijo šią priemonę Pasaulio prekybos organizacijoje (PPO).
Tuo metu daugelis ES valstybių pasisako už griežtesnius reikalavimus. Ypač aktyviai už šiuos pokyčius pasisako Prancūzija.
