Finansų ministerija jau anksčiau skelbė apie parengtą naujas Akcizų įstatymo pataisas.
Pagal ministerijos skaičiavimus, joms įsigaliojus, kitąmet dyzelinas dėl to turėtų pabrangti maždaug 4 centais už litrą.
Be to, ilgainiui degalai turėtų brangti ir dėl numatomų pakeitimų Europos Sąjungos mastu, kai nuo 2027 m. pradės veikti atnaujinta taršos leidimų prekybos sistema.
Vis tik pasigirsta ir kitų pastebėjimų, ypač iš naftos pirkėjų ir degalų pardavėjų.
Esą, jei dyzelino ir benzino paklausa sumenks, ar nenutiks taip, kad žaliavinės naftos, o vėliau ir galutinio produkto – benzino ar dyzelino – pardavėjai klientus bandys susigrąžinti didelėmis nuolaidomis.
Kitaip tariant, keliamas klausimas, ar elektra ar, pavyzdžiui, biometanu varomos transporto priemonės netaps brangesnėmis, nei varomos vidaus degimo varikliais?
Toks scenarijus yra mažai tikėtinas?
Naujienų portalo tv3.lt laidoje „Dienos pjūvis“ Kauno technologijos universiteto (KTU) Ekonomikos ir verslo fakulteto docentas Evaldas Stankevičius svarstė, kad tariamos didelės nuolaidos žaliavinei naftai, o ir galutiniam produktui – degalams – mažai tikėtinos.
„Mūsų mažmeninė rinka nėra tokia lanksti. Kita vertus, Lietuva nėra didelė. Ir jeigu kalbame apie Lietuvos vartotojus, turime šalia Lenkiją, ten kainodara galbūt šiek tiek kitokia dėl tos galimybės vartoti“, – kalbėjo pašnekovas.
Jo vertinimu, ir pats laikotarpis, kada didžioji dalis gyventojų persės į ekologiškesnes ar išvis netaršias transporto priemones, tikėtina, gali užtrukti ir dešimtmetį ar ilgiau.
Be to, ekonomistas stebisi kai kuriomis apklausomis, kuriose sakoma, kad net jei degalai ženkliai pabrangtų, vairuotojai esą vis tiek būtų pasiryžę juos pirkti.
„Nors konkurencija tarp degalinių tinklų egzistuoja, o nuolaidos taikomos ir dabar, matyt, pardavėjai vis tiek stengsis išlaikyti savo maržą.
O kai būna daromos apklausos ir teiraujamasi vairuotojų, kaip keičiasi jų įpročiai, galima pastebėti, kad didžiosios dalies jų negąsdina ir 2 eurų kaina už degalų litrą.
Mane tai kažkiek stebina – ar tai žmonių optimizmas, ar iš tikrųjų yra toks poreikis kasdien naudoti tą transporto priemonę“, – svarstė E. Stankevičius.
Kontrolė – iš taikomos mokestinės politikos
Lietuvos atsinaujinančių išteklių energetikos konfederacijos prezidentas Martynas Nagevičius atkreipė dėmesį, kad iš tiesų tokia padėtis gali susiklostyti.
Vis tik, jo vertinimu, dabar taikomi politiniai sprendimai iš esmės neleidžia naftos rinkos padaryti patrauklios.
„Situacija, kad, bendrai sumažėjus naftos vartojimui, naftos kainos irgi mažėja, yra logiška. Nes paklausa mažėja, dėl to naftos kaina darosi tokia maža, kad apsimoka ją naudoti vietoje žaliųjų technologijų.Tai yra tas paradoksas.
Bet dėl to ir taikoma ta mokestinė politika, kai yra papildomai apmokestinami naftos produktai tam, kad trumpalaikiai naftos svyravimai nedarytų įtakos bendros tendencijos dekarbonizacijai“, – akcentavo pašnekovas.
Tuo metu E. Stankevičius dar kartą akcentavo, kad naftos paklausa pasauliniu mastu lėtėja.
Prie mažesnių žaliavinės naftos kainų dar prisideda ir žaliosios energetikos plėtojimas, o ir ekonominė visos Europos būklė nėra tokia palanki, kad naftos vartojimas išliktų aukštumose.
„Faktas, kad ekonomika mūsų neauga. Europos ekonomika stagnuoja, pramonės gamybos mažėja, transporto aktyvumas irgi taip pat nedidėja, vartojimas krinta.
Be to, egzistuoja ir struktūriniai pokyčiai, t.y. elektromobilių, atsinaujinančios energijos plėtojimas, dekarbonizacijos politika. Visi tie faktoriai susideda, kad naftos kainos iš tikrųjų šiuo metu nėra didelės.
Geopolitiniai veiksniai, tikėtina, irgi daro įtaką šiai tendencijai. Galbūt ateitį sunku prognozuoti, kaip viskas gali pasikeisti, bet, manyčiau, kad ta naftos kaina neturėtų labai toli pabėgti“, – vertino pašnekovas.
Pradėjo didėti skirtumas tarp benzino ir dyzelino kainų
Pastarąją savaitę pradėjo didėti skirtumas tarp benzino ir dyzelino kainų, praneša Lietuvos energetikos agentūra (LEA). Jos duomenimis, vidutinė benzino kaina Lietuvoje per savaitę sumažėjo 0,1 proc., o dyzelinas pabrango 1,6 proc. Europos Sąjungos (ES) šalyse per tą laiką vidutinės benzino kainos padidėjo 0,3 proc., o dyzelino – 1,4 proc., pažymi LEA.
„Lapkričio 3-ąją, pirmadienį, mūsų šalies degalinėse benzinas vidutiniškai kainavo 1,41 Eur/l, dyzelino vidutinė kaina siekė 1,49 Eur/l. Skirtumas tarp dyzelino ir benzino kainų Lietuvoje padidėjo ir siekia 0,08 Eur/l. Spalio mėnesį šis skirtumas buvo mažesnis – sudarė 0,05–0,07 Eur/l“, – rašoma LEA pranešime.
Agentūros duomenimis, „Brent“ naftos vidutinė kaina praėjusią savaitę siekė 65 USD/bbl ir buvo 1,6 proc. didesnė nei ankstesnę savaitę. Pagal naujausių „Brent“ naftos ateities sandorių kainas, matyti, kad artimiausiais metais jų kainos gali būti panašios. Numatoma, jog jos svyruos tarp 64 ir 66 USD/bbl.
LEA duomenimis, benzino vidutinės kainos praėjusią savaitę Lietuvoje, Lenkijoje ir Vokietijoje sumažėjo 0,1–0,4 proc., o Estijoje ir Latvijoje padidėjo atitinkamai 6,6 proc. ir 0,3 proc. Per mėnesį benzino kaina visose lyginamose šalyse padidėjo 0,1–4,4 proc.
Skaičiuojama, jog per pastaruosius 12 mėn. benzino kaina Estijoje, Latvijoje ir Lenkijoje sumažėjo 0,7–4 proc., o Lietuvoje ir Vokietijoje atitinkamai padidėjo 2,5 proc. ir 1,2 proc.
Agentūros duomenimis, šiuo metu Lenkijoje benzino vidutinė kaina siekia 1,39 Eur/l ir yra 0,02 euro už litrą mažesnė nei Lietuvoje. Estijoje ir Latvijoje vidutinės benzino kainos dabar atitinkamai sudaro 1,51 euro už litrą ir 1,54 euro už litrą.
Skaičiuojama, jog vidutinės benzino kainos keturiose ES šalyse šiuo metu yra mažesnės nei Lietuvoje. Tarp ES šalių didžiausios benzino vidutinės kainos fiksuojamos Danijoje, Nyderlanduose, Graikijoje ir Airijoje (1,74–1,97 euro už litrą), o mažiausios – Maltoje, Kipre ir Bulgarijoje (1,20–1,34 euro už litrą).
Kaip praneša LEA, dyzelino vidutinės kainos praėjusią savaitę visose lyginamose šalyse padidėjo 0,3–6,3 proc. Per mėnesį dyzelino vidutinė kaina visose lyginamose šalyse padidėjo 0,5–4,4 proc. Per pastaruosius 12 mėn. dyzelino vidutinė kaina visose lyginamose šalyse, išskyrus Estiją, padidėjo 0,2–10,3 proc. Estijoje šio tipo kuro kaina sumažėjo 5,1 proc.
LEA duomenimis, Lenkijoje dyzelino vidutinė kaina dabar siekia 1,42 euro už litrą ir yra 0,07 euro už litrą mažesnė nei Lietuvoje, o Estijoje ir Latvijoje dyzelino kainos atitinkamai siekia 1,36 euro už litrą ir 1,52 euro už litrą.
Mažesnės nei Lietuvoje dyzelino vidutinės kainos fiksuojamos vienuolikoje ES šalių. Tarp ES šalių didžiausios dyzelino vidutinės kainos yra Danijoje, Nyderlanduose ir Airijoje (1,68–1,78 euro už litrą), mažiausios – Estijoje, Maltoje ir Bulgarijoje (1,20–1,36 euro už litrą).
Padidins naftos gavybą
Aštuonios pagrindinės naftą eksportuojančių valstybių aljanso OPEC+ narės paskelbė susitarusios nuo gruodžio mėnesio dar kiek padidinti gavybą.
Toks sprendimas pateisino prognozes analitikų, tai vertinančių kaip siekį užimti didesnę pasaulinės rinkos dalį.
Šių aštuonių šalių – Saudo Arabijos, Rusijos, Irako, Jungtinių Arabų Emyratų, Kuveito, Kazachstano, Alžyro ir Omano – naftos ministrai nusprendė nuo kito mėnesio didinti gavybą iš viso 137 tūkst. barelių per parą (bpd) bei išlaikyti ją naujame lygyje iki balandžio, teigiama jų pareiškime.
Tai reiškia „pauzę“ nuo šių metų balandžio mėnesio reguliariai vykdomame gavybos didinime – iš viso apytikriai 2,7 mln. bpd, o metų pradžioje tokio pasiūlos prieaugio mažai kas tikėjosi.
OPEC+, kurią sudaro 12 šalių vienijanti Naftą eksportuojančių šalių organizacija (OPEC) ir jos sąjungininkės, pastaraisiais metais, siekdamos išlaikyti „juodojo aukso“ kainas aukštumose, keletą kartų mažino gavybą, iš viso ją apkarpydamos beveik 6 mln. bpd.
Tačiau susidūrus su augančia konkurencija, ypač iš JAV skalūnų naftos tiekėjų, pagrindiniu grupės prioritetu tapo didesnės naftos rinkos dalies užėmimas.
