Ar keičiasi darbdavio požiūris į darbuotoją? Kas turėtų atsitikti, kad darbo jėgos kaina augtų?
Lietuvos banko valdybos pirmininko pavaduotojas, Vilniaus universiteto dėstytojas profesorius Raimondas Kuodis. Žinių radijo laidoje „Dienos klausimas“ teigė, kad ekonomika nėra mokslas apie moralizavimą.
„Galima suprasti darbdavį, kuris nori sėkmingai konkuruoti, mažindamas savo sąnaudas, taip pat darbo sąnaudas. Makrolygmenyje tokia politika atsigręžia prieš pačius darbdavius. Mažėjantis atlyginimas reiškia mažesnes išlaidas, ir tada sunku parduoti tą produktą, kurį taip pigiai bandai pagaminti“.
Pasak R. Kuodžio, dėl šitų priežasčių ir egzistuoja valstybės politika, kuri leidžia tas paskatas šiek tiek „apgręžti“.
„Tai ir minimalios algos institutas, jis yra tam, kad žmonės nebūtų abejingi, ar jiems dirbti, ar ne. Kad kuo mažiau būtų vadinamojo dirbančiųjų skurdo, kai žmonės, dirbdami pilną darbo dieną, nesuduria galo su galu. Tokie institutai egzistuoja ir tam, kad darbuotojas būtų lygiavertis derybose su darbdaviu“.
Profesorius pabrėžė, kad Lietuvoje paplitęs neteisingas naratyvas, kad žmogus laisvas derėtis dėl savo darbo užmokesčio. Jeigu jam kas nors nepatinka, jis esą gali eiti kitur.
„Tai naivus požiūris į darbo rinką. Ji neveikia tokiom lygiavertėm sąlygomis. Dažnas iš mūsų neturim pasirinkimo - dirbt ar nedirbt. Dažnas neturi pasirinkimo, kur dirbti - Biržuose, Vilniuje ar Klaipėdoje. Todėl susiduriame su beveik monopolistu darbo rinkoje, kai tik vienai ar kelioms įmonės reikalingi mūsų darbo įgūdžiai. Ir, žinoma, tada esame nelygiavertėse pozicijose. Jas savo naudai darbdavys ir išnaudoja“.
Dažnai girdime, kad Lietuvos ir Estijos bendrasis vidaus produktas, tenkantis vienam gyventojui, yra apylygis. Tačiau atlyginimai Estijoje yra trečdaliu didesni. Kuo tai paaiškinti?
„Skiriasi, Lietuvos nenaudai, šešėlinės ekonomikos. Skiriasi darbo užmokesčio gavimo formos, kurias atspindi oficiali statistika. Lietuvoje mažėja žmonių, kurie dirba pagal tradicines, tipines darbo sutartis. Apmokestinimas tipinės darbo sutarties yra labai didelis, palyginti su alternatyviomis formomis gauti atlyginimą. Todėl Lietuvoje, jeigu pasižiūrėsite į BVP struktūrą, pamatysite keliasdešimt milijardų litų vertės gabalą, kuris vadinasi mišriosios pajamos.. Čia statistikai sudeda viską, ko negali paaiškinti. Bet tos pajamos yra. Tai matome iš vartojimo“.
Pasak R. Kuodžio, vokelių paplitimas Lietuvoje yra chroniškas. Politikai su tuo esą nenori nieko daryti. Todėl turime gana iškreiptą darbo užmokesčio statistiką.
„Lietuva kamuojama daugelio tokių uždarų ratų, kai valstybė turi mažą biudžetą, todėl negali daug skirti kovai su šešėliu, o dėl didelio šešėlio turi mažai pinigų. dėl didelio šešėlio. Daug šalyje yra dalykų, kurie nesunkiai sutvarkomi, jeigu tik kas nors norėtų pradėti juos tvarkyti“, - sakė R. Kuodis
