Primename, kad Vyriausybės sprendimu, nuo kitų metų MMA turėtų kilti nuo 607 iki 642 eurų, o minimalus valandinis atlygis – nuo 3,72 iki 3,93 euro neatskaičius mokesčių. Darbo kodekse numatyta, kad minimumas gali būti mokamas tik už nekvalifikuotą darbą.
Vis dėlto patvirtinusi naujus dydžius, Vyriausybė dar paliko galimybę juos peržiūrėti, jeigu tik dėl to būtų susitarta Trišalėje taryboje, kurią sudaro darbuotojų, darbdavių ir valdžios institucijų atstovai. Tačiau tai vargiai įmanoma, nes profesinės sąjungos siekia didesnės MMA, o darbdavių organizacijos ragina jos nedidinti dėl neigiamų koronaviruso padarinių ekonomikai.
Vis dėlto šis klausimas buvo oficialiai įtrauktas į artimiausio Trišalės tarybos posėdžio darbotvarkę.
Pavyzdžiui, Lietuvos smulkiųjų verslininkų ir prekybininkų asociacijos vadovė Zita Sorokienė viešai svarstė, kad mažesnis minimumas galėtų būti mokamas regionuose.
Netylant diskusijoms, savo poziciją dėl MMA išsakė ir ekonomistas Raimondas Kuodis. Jo nuomone, šį dydį būtų galima diferencijuoti skirtingoms darbuotojų grupėms.
„Kokį 100-ąjį kartą: MMA diferencijuoti reikia pagal amžių, o ne regionus. Pirma, darbuotojo amžius yra nekeičiama charakteristika, priešingai įmonės registracijos vietai.
Antra, patys jauniausi (didesnę) dalį užmokesčio gauna apmokymu ir patirtimi darbo vietoje, todėl vienoda MMA nepateisinama ekonomiškai. Trečia, tai duotų lankstumą įmonėms, kurios balansuoja ant MMA ribos“, – asmeninėje „Facebook“ paskyroje komentavo R. Kuodis.
Jaunimo alga mažesnė, bet viršija mūsiškę
Iš tiesų, kaip pastebėjo komentuojantys po juo įrašu, panašiu principu minimali mėnesinė alga nustatoma kai kuriose šalyse.
Pavyzdžiui, Jungtinėje Karalystėje (JK) nuo šio balandžio įprastas minimalus valandinis atlygis yra 8,72 svaro sterlingo arba oficialiu Lietuvos banko kursu – 9,63 euro (arba daugiau kaip 1540 eurų per mėnesį dirbant 40 val. per savaitę).
Darbuotojams, kurių amžius nuo 21 iki 24 metų, minimalus atlygis (perskaičiavus į eurus) yra 9,05 euro, nuo 18 iki 20 metų – 7,12 euro, o neturintiems 18 metų – 4,91 euro (1 euru per valandą daugiau nei garantuojama suaugusiems lietuviams).
Airijoje taip pat galioja panaši sistema. Nuo šio vasario įprastas minimalus valandinis atlyginimas čia yra 10,10 euro (bent 1616 eurų per mėnesį dirbant įprastą 40 val. savaitę). Tuo metu vaikams iki 18 metų garantuojama tik 70 proc. šios sumos arba 7,07 euro.
Lietuvos verslo konfederacijos prezidentas Andrius Romanovskis pritaria idėjai, kad ir Lietuvoje minimumas būtų diferencijuojamas pagal darbuotojų amžių.
„Manau, kad tai yra puiki idėja. Tik gaila, kad ji ateina pas mus per diskusijas „Facebook“, o ne per oficialius Lietuvos banko ar Vyriausybės pasiūlymus. Man atrodytų, reikia imti ir pritaikyti pas mus britų ar airių patirtį ir neišradinėti dviračio. Mes išgirdome pasiūlymą, tikiuosi, kad jį išgirs ir Vyriausybė su partneriais“, – portalui tv3.lt sakė jis.
Priklauso nuo srities, kurioje dirba jaunas žmogus
Lietuvos darbdavių konfederacijos (LDK) prezidentas Danukas Arlauskas taip pat sutiktų su tuo, kad MMA skirtųsi priklausomai nuo darbuotojų amžiaus.
„Aš kažkada irgi buvau šalininkas būtent tokio diferencijavimo. Tačiau per 20 metų situacija iš tikrųjų labai stipriai pasikečia. Kartais tie septyniolikmečiai ar aštuoniolikmečiai ypatingai tose naujose ekonomikos srityse yra vertingesni darbuotojai.
Jeigu mes kalbame apie nekvalifikuotą darbą, taip, kaip yra Lietuvoje pagal Darbo kodeksą, tada taip. Jie tikrai neturi kvalifikacijos ir negali jos turėti, kadangi tam yra reikalingas laikas“, – svarstė D. Arlauskas.
Jo teigimu, skirtingai nei Lietuvoje, kitose šalyse MMA dydis nėra susietas su darbuotojų kvalifikacija.
„Vėlgi mes turėtume įvertinti, kad dabartiniu laikotarpiu, jau oficialiai nustatyta, kad keturi sektoriai (transporto, maitinimo, lengvosios pramonės ir turizmo) yra stipriai paveikti koronaviruso ribojimų. Taigi ir Trišalėje taryboje apie tai kalbėjome.
Akivaizdu, kad kitais metais tie sektoriai neatsigaus. O kokia tada prasmė didinti minimalią algą, jeigu, matyt, vėl juose bus prastovų ir tos visos išlaidos turės būti dengiamos iš valstybės biudžeto. Tad ar ne protingiau būtų nustatyti, kad ekstremaliais atvejais ta MMA galėtų irgi būti mažinama atskiriems sektoriams“, – aiškino LDK vadovas.
Jis taip pat atkreipė dėmesį į kitą dalyką – įmonių būklę ir darbuotojų algas skirtinguose šalies regionuose. Pavyzdžiui, jeigu Tauragės regione vidutinė alga sudaro vos 60 proc. šalies vidurkio, tai esą aišku, kad ten įmonės negeneruoja didelės vertės.
„Tai vėlgi klausimas, ar tos įmonės gali mokėti MMA, kuri sudarys beveik tiek pat, kiek regiono vidutinė alga. Klausimų yra gerokai daugiau, tačiau kaip tas vienas nedidelis žingsnelis, aš tikrai pritarčiau R. Kuodžio pasiūlymui, nes nekvalifikuotam darbui amžius irgi turi tam tikrą reikšmę.
Tiesiog neįmanoma per labai trumpą laiką gauti įgūdžius – ar pradedančiam statybininkui ar tinkuotojui, kai žmogus nei išsilavinimo, nei teorinių žinių turi“, – apibendrino D. Arlauskas.
Profesinės sąjungos: tai kvepia diskriminacija
Lietuvos profesinių sąjungų konfederacijos (LPSK) pirmininkė Inga Ruginienė laikosi kitokios pozicijos dėl MMA diferencijavimo pagal darbuotojų amžių.
„Esu girdėjusi įvairių idėjų, kaip reiktų diferencijuoti minimalią algą – ir pagal regionus, ir pagal amžių, ir kt. Tai gerai, kad dar ne pagal lytį. Mes iš tikrųjų sakome ne, nes tai kvepia diskriminacija pagal amžių.
Jeigu darbdaviai nori patys diferencijuoti, tai tą galima padaryti pagal sektorius. Iš tikrųjų Europa turi gerą praktiką, ypatingai skandinavai, kurie sudaro sektorinius susitarimus. Tiesiog įvertinamos kiekvieno sektoriaus galimybės ir pagal jas nustatoma minimali alga“, – kalbėjo I. Ruginienė.
Jos teigimu, tai profesinės sąjungos jau siūlė ne vieną kartą tik darbdaviai esą nenori to daryti.
„Nekvalifikuotas darbas šiuo metu Lietuvoje taip mažai apmokamas, kad turbūt sunku būtų surasti analogą. Svarstydama apie vienodą minimalios algos nustatyto mechanizmą, Europa kalba apie tai, kad minimumas siektų bent 50 proc. nuo šalies vidutinio darbo užmokesčio, o mes dar tik apie 47 proc. ir tai ginčijamės.
Ta riba yra tokia maža, kad ar tau yra 20 m., ar 50 m., niekas nėra vertas tik minimalios algos. Ir atlyginimas net už nekvalifikuotą darbą turėtų būti gerokai didesnis“, – įsitikinusi LPSK vadovė.
Pasak jos, tokios idėjos primena siūlymą 10 proc. grūdo dar padalinti į mažesnes dalis. Tai būtų nesąžininga prieš bet kokį darbuotoją, nepriklausomai nuo jo amžiaus, lyties ar išsilavinimo.
„Sutikite, kad Lietuvos negalima šukuoti pagal vieną ar kitą sektorių. Taip, iš tikrųjų krizės laikotarpiu nukentėjo keli sektoriai ir mes tą pripažįstame. Bet galbūt tada finansinės pagalbos mechanizmus ir reikėtų nukreipti būtent į tuos sektorius. Gal kitais būdais reikėtų jiems padėti ir palaikyti, kad atsigautų.
Tačiau tikrai ne pagal bendruosius rodiklius, kurie aktualūs visai Lietuvai ir galbūt net tuos sektorius, kurie puikiai gyvena ir dar turi didesnius pelnus būtent dėl krizės. Tai kodėl reikėtų „kirsti“ per tą dydį, kuris nustatytas visai Lietuvai?“ – retoriškai klausė I. Ruginienė.
Ji abejojo argumentu, kad galbūt mažesnė MMA paskatintų darbdavius įdarbinti daugiau jaunimo, kurio nedarbas paprastai būna didesnis nei kitų amžiaus grupių darbuotojų.
„Keista, kad paskatinimas įdarbinti turėtų būti mažas atlyginimas. Man atrodo, kad turi mokėti didesnį atlyginimą ir taip paskatinti patį jaunimą ateiti dirbti. Kai kalbi su darbdaviais jie sako: pilna darbo vietų, trūksta darbuotojų, neįmanoma jų surasti, jie neateina, nenori dirbti. Galbūt žmonės neateina dėl to, kad ne tik mažą atlyginimą jiems moka, bet dar ir apgaudinėja“, – svarstė pašnekovė.
