zita sorokienė

Tvirtinant minimalios mėnesinės algos (MMA) dydį, nuolat kyla diskusijų, koks jis turėtų būti. Šiemet tokias diskusijas dar paaštrino koronavirusas. Tad jau netrukus oficialiai bus svarstoma nustatyti, kad mažesnę, nei yra patvirtinta, MMA būtų galima mokėti jaunesniems darbuotojams. Darbdavių organizacijos šiai idėjai, panašu, pritartų, tačiau profesinių sąjungų atstovai jai prieštarauja.

Smulkusis ir vidutinis verslas su nerimu laukia, ar šalį pasieks antroji Covid-19 banga. Verslininkai tikisi, kad, jei Lietuvoje vėl tektų skelbti karantiną, jų veikla nebūtų apribota taip, kaip šį pavasarį. Ir nors pripažįsta po karantino sulaukę Vyriausybės skirtų išmokų bent kiek atgaivinti verslą, prekybininkai griežia dantį, kad skirtos sumos – gerokai per mažos ir skirtos tik pasireklamuoti prieš rinkimus.

Smulkieji Lietuvos verslininkai jaučiasi užspausti didžiųjų prekybininkų ir skundžiasi, kad dabartinėmis rinkos sąlygomis jiems sunku konkuruoti. Tuo metu finansų analitikai pastebi, kad, jei smulkusis verslas nepakeis savo požiūrio ir neieškos, kaip užpildyti nišas rinkoje, jam gresia išnykimas.

Valdžia užsimojo traukti į dienos šviesą nelegaliai dirbančias aukles, taip pat ir mašinų bei namų remonto meistrus. Mokesčių inspekcija kviečia visus gyventojus jau nuo sausio 1 d. reikalauti už paslaugas kvitų ir faktūrų. Už tai žada grąžinti iki 400 € patirtų išlaidų. Jau nuo rytojaus už visas automobilių servisuose atliktas paslaugas valdžia ragina rinkti kasos kvitus ir sąskaitas faktūras.

Prieš trejus metus Vokietijoje buvo atlikta apklausa, kurios metu išsiaiškinta, kad beveik pusė vokiečių vis dar linkę eurus versti į Vokietijos markes. Nors nacionalinė valiuta šioje šalyje nebeegzistuoja jau nuo 2002 metų, tačiau, kaip pranešė vokiečių naujienų internetinis portalas „Frankfurter Allgemeine“, ir po trylikos metų 47 proc. Vokietijos gyventojų savo pirkinių kainas konvertuoja į markes, ypač vyresnio amžiaus žmonės ir žmonės, kurių išsilavinimas yra žemas.

Į Europą plūstant emigrantams iš trečiųjų šalių, o Lietuvai įsipareigojus per dvejus metus priimti 325 pabėgėlius, Lietuvos verslo konfederacijos generalinis direktorius Algimantas Akstinas portalui tv3.lt sakė, kad įdarbinant pabėgėlius darbdaviai greičiausiai turės daugiau vargo nei naudos, tad pabėgėliai veikiausiai ir liks pašalpų prašytojais, o ne papildoma darbo jėga. „Pabėgėliai galėtų būti pagalba darbo rinkoje, bet ne visur galime įdarbinti žmones, kurie gauna pašalpą.

Vilija Andrulevičiūtė, LRT.lt Nors pirkėjai rečiau lankosi turguje, į jį dažniau užsuka didesnes pajamas turintys žmonės, sako rinkos tyrimų bendrovės „Nielsen“ komercijos direktorė Baltijos šalims Inga Ilkytė. „Turguje pirkėjai ieško sveikesnio, namuose užauginto ir pagaminto produkto, todėl net ir patys prekybos centrai pas save sukurtais turgeliais bando pervilioti tokius pirkėjus“, – kalba pašnekovė. Turgaus prekeiviai griebiasi už galvų: jų pirkėjus pervilioja prekybos centrų akcijos.

 Jovita Sukackaitė, LRT televizijos naujienų tarnyba, LRT.lt Turgus, kaip apsipirkimo vieta, praranda savo svarbą, žmonės vis dažniau užsuka į prekybos centrus, čia jie perka ne tik kasdienes prekes, bet ir apsiperka šventėms. Turgaus prekybininkai pripažįsta užleidžiantys pozicijas didiesiems, kuriuose, pasak smulkiųjų, nesibaigiančios akcijos.

Didžiųjų miestų politikai savivaldybių tarybose priėmė sprendimus piginti verslo liudijimus.  Pavyzdžiui, Klaipėdoje kai kurioms veikloms metinis mokestis už verslo liudijimą nuo kitų metų sumažės nuo pusantro tūkstančio iki vos vieno lito. Politikai tikisi, kad mažesnis mokestis už verslo liudijimus paskatins dirbančiuosius išeiti iš šešėlio ir padidins dirbančiųjų su verslo liudijimais skaičių.