REKLAMA

  • tv3.lt antras skaitomiausias lietuvos naujienu portalas

Komentuoti
Nuoroda nukopijuota
DALINTIS

Mokslininkai nustatė, kad per pastarąjį šimtmetį Žemės klimatas atšilo 0,6– 0,9 laipsniais. Anot jų, nuo XX-ojo amžiaus vidurio mūsų planetos temperatūros augimą didžiąja dalimi lemia tai, kad atmosferoje padidėjo dujų, sulaikančių šilumą Žemės paviršiuje ir troposferoje, koncentracija. O pagrindiniais „kaltininkais“ jie įvardija anglies dioksidą, metaną, fluorintas arba f-dujas bei kitas ozono sluoksnį ardančias medžiagas. Tačiau tikrosios atmosferos taršos ir globalinio atšilimo kaltininkės – ne dujos, o žmogus, dėl kurio veiklos jų daugėja.

Mokslininkai nustatė, kad per pastarąjį šimtmetį Žemės klimatas atšilo 0,6– 0,9 laipsniais. Anot jų, nuo XX-ojo amžiaus vidurio mūsų planetos temperatūros augimą didžiąja dalimi lemia tai, kad atmosferoje padidėjo dujų, sulaikančių šilumą Žemės paviršiuje ir troposferoje, koncentracija. O pagrindiniais „kaltininkais“ jie įvardija anglies dioksidą, metaną, fluorintas arba f-dujas bei kitas ozono sluoksnį ardančias medžiagas. Tačiau tikrosios atmosferos taršos ir globalinio atšilimo kaltininkės – ne dujos, o žmogus, dėl kurio veiklos jų daugėja.

REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA

Šiltnamio efektą skatina žmogaus veikla

„Didžiausi atmosferos teršėjai šiltnamio efektą sukeliančiomis dujomis – pramonė, energetika, žemės ūkis ir transportas, sunaudojantys labai daug iškastinio kuro. Deginant iškastinį kurą – anglį, naftos produktus, dujas – išsiskiria anglies dvideginis, metanas, fluorintos ir kitos dujos, ir sukeliančios šį efektą“, – paklaustas apie iškastinio kuro žalą aplinkai sako Aplinkos ministerijos Taršos prevencijos departamento vedėjas Vitalijus Auglys.

REKLAMA

Tačiau yra ir kita priežastis: visko gaminama ir vartojama gerokai daugiau, negu reikia būtiniesiems poreikiams patenkinti. Kaupiasi atliekos, kurios keliauja į sąvartynus. Bet pavyzdžiui, metano, kuris išsiskiria sąvartynuose, šiltėjimo potencialas yra 21 kartą didesnis negu anglies dvideginio, ir kuo jo daugiau – tuo daugiau šilumos sulaikoma planetos paviršiuje. Atmosfera negali natūraliai atvėsti ir klimatas pasaulyje šiltėja dėl to, kad Žemei išspinduliuoti atgal į kosmosą ją sušildžiusią šilumą neleidžia būtent šiltnamio efektą sukeliančios dujos, kurios ją sugeria.

REKLAMA
REKLAMA

„Dėl besikeičiančio klimato vienos augalų ir gyvūnų rūšys nyksta, kitos migruoja šiauriau, o jų vietą užima iš piečiau esančių regionų atkeliaujanti flora ir fauna. Pavyzdžiui, Baltijos jūroje jau prieš kelerius metus aptikta rūšių, kurių arealas anksčiau buvo gerokai piečiau, o prognozuojamas vandens lygio kilimas skatins druskingo vandens patekimą į Kuršių marias ir laipsnišką jų šiaurinės dalies ekosistemos kaitą. Be to, dėl šiltnamio efekto dabar vykstantys procesai yra kur kas spartesni, ne prieš kelis šimtus metų“, – pastebi Aplinkos ministerijos specialistai.

REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA

Pasak mokslininkų, kintant klimatui ne tik daugėja ypač stiprių audrų ir uraganų, nusiaubiančių ištisus miestus, kuriems sutvarkyti reikės vis naujų investicijų – kartu su naujomis rūšimis atkeliauja ir nauji kenkėjai bei naujos ligos, todėl pavojus kyla ne tik gyvūnijai ir augmenijai, bet ir žmonių sveikatai.

Aplinką tausos atsinaujinanti energetika

Specialistai pastebi, kad tai, kokiu greičiu vyks nepageidaujami procesai, priklauso nuo klimato šiltėjimo tempo. Todėl kuo labiau sumažinsime aplinkos taršą visame pasaulyje, tuo labiau pristabdysime klimato kaitą.

REKLAMA

„Vienas efektyviausių būdų kovoti su klimato kaita – mažinti taršą šiltnamio efektą sukeliančiomis dujomis. Norint, kad į atmosferą jų patektų kuo mažiau, ir siekiama mažinti iškastinio kuro naudojimą bei plėtoti energijos iš atsinaujinančių išteklių (AEI) gamybą“, – teigia V. Auglys.

Pasak jo, aplinkos taršą mažina aktyvesnis vėjo ir hidro energetikos naudojimas, perėjimas prie geoterminio – vandens ar žemės gelmių šilumos – šildymo sistemų, iškastinio kuro katilinių pertvarkymas į biomase ar biokuru kūrenamas katilines, ekologišką kurą naudojančio transporto priemonių naudojimas.

REKLAMA

„Pavyzdžiui, skiedžiant benziną ar dyzeliną etanoliu, bioetanoliu, metilo esteriu, sumažėja transporte naudojamo iškastinio kuro dalis. Varikliams tai nekenkia, bet į atmosferą išmetama mažiau anglies dvideginio. Tai naudinga ir žemės ūkiui, kadangi didėjant biodegalų poreikiui reikia auginti daugiau grūdinių kultūrų arba rapsų. Kitas kelias – elektromobiliai: metro, tramvajus, troleibusai, elektra varomi autobusai. Beje, jau sukurti ne tik lengvieji hibridiniai automobiliai, bet ir autobusai, o Lietuvoje taip pat yra keli autobusai, varomi gamtinėmis dujomis ir elektra“, – pasakoja Aplinkos ministerijos Taršos prevencijos departamento vedėjas, pabrėždamas, kad naujos technologijos leidžia vis plačiau naudoti AEI.

REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA

Į klausimą, kokius AEI palankiausia plėtoti Lietuvoje, V. Auglys atsako: „Lietuva lygumų kraštas ir hidroenergijos ištekliai nėra dideli, tačiau turime tinkamai panaudoti esamų hidroelektrinių potencialą. Plėtoti vėjo energetiką ypač perspektyvu pajūryje. Nors reikėtų nemenkų investicijų, verslininkai jau analizuoja galimybes įdarbinti jūros bangų mūšos energiją. Žinoma, svarbu įvertinti, ar alternatyvią energiją gaminančios jėgainės netrukdys gyventojams ir nekenks aplinkai, ypač saugomose teritorijose“.

V. Auglys pastebi, kad vis plačiau naudojamas biokuras ir biomasė, populiarėja saulės, vėjo energetika, perspektyvi ir geoterminė energija. Jis pabrėžia, kad AEI vis aktyviau naudoja ir gyventojai. Pasinaudodami galimybe gauti kompensaciją iš ministerijos administruojamos Klimato kaitos specialiosios programos, jie įsirengia saulės kolektorius, vėjo jėgaines, biokuro katilus ir šilumai, elektrai gaminti bei karštam vandeniui ruošti naudoja ne dujas ir anglį, AEI energiją. Todėl V. Auglys sako neabejojantis, kad Lietuva, jau dabar iš atsinaujinančių šaltinių gaminanti per 21 proc. energijos, įvykdys įsipareigojimus ES ir 2020 metais iš AEI gamins 23 proc. energijos.

 

REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA
REKOMENDUOJAME
rekomenduojame
TOLIAU SKAITYKITE
× Pranešti klaidą
SIŲSTI
Į viršų