Apie tai, kur mūsų tautiečiai neprotingai leidžia savo pinigus ar pervertina savo finansines galimybes, portalo tv3.lt laidoje „Verta žinoti“ kalbėjo „Swedbank“ Finansų instituto vadovė Jūratė Cvilikienė.
Vestuvėms ir kelionėms imamos paskolos
Pirmiausia, žinoma ekonomistė atkreipė dėmesį į pompastiškų vestuvių tendencijas, kai viešojoje erdvėje sukuriamas socialinis spaudimas iškelti tūkstančius kainuojančias šventes artimiesiems. Tokiais atvejais žmonės neretai yra net linkę imti paskolas.
„Jeigu vestuvių kaina garantuotų gerą, kokybišką gyvenimą ir iš tiesų būtų investicija, kuri kažkaip koreliuotų su tuo gyvenimu, gal ir būtų verta investuoti. Kalbame ne tik apie tą vakarą ar tą dieną, bet apie visą industriją: prieš tai sekančius mergvakarius ir bernvakarius, organizuojant pramogas, kurios kainuoja šimtus svečiams. Sukurtas visas pramogų spektras: galima rinktis piešti, lipdyti, važinėti keturračiais ir panašiai“, – neprotingas tautiečių išlaidas vardijo ekonomistė.
Prie tokių neprotingų investicijų galima paminėti ir brangiai kainuojančias keliones į egzotinius kraštus, kuomet išleidžiama gerokai daugiau, negu reikia.
„Jauni žmonės, paaugliai, spaudimą patiria dar labiau dėl to, kaip aš turiu atrodyti, kaip yra normalu gyventi, ką aš turiu turėti. Tos atostogos Maldyvuose ar kažkokie prabangūs laivai. Turbūt reikia laiko ir kažkokios brandos suprasti, kad visa tai nebūtinai yra tiesa, visų pirma. Visų antra, jeigu vienas ar kitas žmogus gali sau tai leisti, tai kiek tai kainuoja sveikatos, resursų, įdirbio ir ten gali būti nemažai netikrumo tų rožių puokštėse ir panašiai, bet, aišku, mes labai norime atitikti tą standartą“, – svarstė bankininkė.
J.Cvilikienė žmonėms, norintiems prabangių atostogų, taip pat pasiūlė pirmiausiai iškelti sau klausimą, kad suprastumėte, ar jūs tikrai norite ten vykti.
„Vienas kolega yra klausęs, kur jūs atostogautumėte, jeigu žinotumėte, kad negalėsite tuo dalintis socialinėje erdvėje. Galbūt tada atsakytumėme sau, kokios iš tikrųjų yra atostogos man. Arba drabužiai kokie“, – teigė ekonomistė.
Ką daryti su antrosios pensijų pakopos pinigais?
Pandemijos metu lietuvių santaupos smarkiai išaugo. 2020–2021 m. Lietuvos gyventojai sukaupė 6,2 mlrd. eurų papildomų santaupų, o atlikta analizė rodo, kad pirmaisiais pandemijos metais Lietuvos namų ūkiai didžiąją dalį gautų papildomų santaupų kaupė kaip grynuosius pinigus ir indėlius arba jas investavo į finansinį turtą.
Apribojimus panaikinus gyventojai skubėjo leisti karantino metu sukauptų pinigų ir gautų išmokų. Nepaisant pravertų piniginių, gyventojų santaupos toliau sparčiai augo ir metų gale pasiekė beveik 20 milijardų eurų.
Pasak J. Cvilikienės, tai kartu ir džiugina, ir liūdina, nes taip pat yra begalė žmonių, kurie einamojoje savo sąskaitoje neturi nė 500 eurų nutikus kažkokiam nelaimingam atsitikimui.
Dėl šios priežasties daugelis jų taip pat šiuo metu galvoja atsiradus pirmai galimybei pasitraukti iš antrosios pensijų pakopos ir atsiimti sukauptus pinigus.
Pasak ekonomistės, tai nėra protingas žingsnis, ypač jei tie pinigai bus išleidžiami vartojimo tikslams.
„Yra begalė variantų: tai gali būti verslas, kurį aš vystysiu, tai gali būti tas pats nekilnojamas turtas, kurį taip mėgsta lietuviai, bet suprantant rizikas, kurios su tuo ateina. Tai gali būti kažkokios investicijos į tauriuosius metalus, bet tai turi būti kažkas.
Nes kai mes dabar turime senjorus, kurių pensijos yra 500-600 eurų, o kartais ir 300 eurų, tada labai liūdna, kad tenka atsisakyti labai daug dalykų. Pagalvoti jau dabar, kokia bus mano ateitis, jeigu aš išsiimsiu tuo kelis tūkstančius šiandien ir išvyksiu į Turkiją ar nusipirksiu naują šaldytuvą, nes butų nepripirksi už tokias sumas“, – teigė J. Cvilikienė.
Ekonomistė svarstė, kad lietuvius išsiimti pinigus iš antrosios pensijų pakopos taip pat verčia nepasitikėjimas valdiškomis institucijomis.
Tačiau ilgėjant gyvenimo trukmei vertėtų dar labiau susimąstyti ir apie senatvę, ir kokia ji bus.
„Jei aš nepasitikiu kažkokia finansine institucija, gal galiu rasti alternatyvų, su kuo aš galėčiau pasikalbėti ir užtikrinti tą ne tik trumpalaikį savo finansinį saugumą, bet ir ateities. Nes išsilavinęs, dirbantis žmogus turėtų irgi savo atsakomybę jausti, nes dažnai galvojame, kad kažkas mumis turėtų pasirūpinti, bet valstybė turi kuo rūpintis.
Yra grupė žmonių, kuriems labai sudėtinga: vieniši tėvai, auginantys nepilnamečius vaikus, neįgalūs žmonės, senjorai, kurie vos suduria galą su galu. Tai dirbantis žmogus turėtų savimi pasirūpinti pats. Nes atrodo išsiimsiu pinigus ir gerai pagyvensiu, bet po 10 ar 15 metų nubausime save, kai būsime labai pažeidžiami“, – savo finansinę ateitį atsargiai siūlo vertinti finansų ekspertė.
Daugiau apie tai, dėl kokių prekių ir paslaugų tautiečiai yra linkę vis plačiau praverti savo pinigines, kam skolinasi iš artimųjų arba ryžtasi imti greituosius kreditus, kiek išleidžia maistui ir kokie yra lietuvių taupymo įpročiai, sužinokite naujienų portalo tv3.lt laidoje „Verta žinoti“, kurią rasite straipsnio pradžioje.
Apie ką kalbėjome:
00:00 Temos ir pašnekovės pristatymas
00:33 Lietuvių taupymo įpročiai: labiau kaupiame ar išlaidaujame?
02:10 Karantinas, infliacija ir karas Ukrainoje: kaip tai paveikė lietuvius
05:42 Ar dėl galimos grėsmės tautiečiai masiškai parduoda?
06:47 II pensijų pakopa: likti ar pasitraukti?
10:13 Investicijos į NT užsienyje populiarėją?
11:55 Kai negali sau leisti prabangos prekių, skolinasi?
16:00 Socialiniai tinklai skatina gyventi ne pagal savo kišenę?
18:46 Kiek išleidžiama vestuvėms: nuo jaunųjų iki svečių?
22:45 Skirtingų kartų požiūris į pinigus ir gyvenimą
25:46 Jaunimas dirba mažiau?
27:15 Miestas ir kaimas: ar visi gyvenai vienodai gerai?
29:40 Patarimai, kaip protingai elgtis su pinigais
„Verta žinoti“ žiūrėkite kiekvieną trečiadienį 19 val. naujienų portale tv3.lt ir platformoje TV3 Play. Laidą šeštadieniais 19 val. rasite TV3 televizijos YouTube kanale.
VISĄ LAIDĄ ŽIŪRĖKITE:
Patiko straipsnis? Užsiprenumeruokite mūsų naujienlaiškį ir gaukite svarbiausias dienos naujienas bei įdomiausius straipsnius kiekvieną darbo dieną 11 val. Tiesiai į Jūsų el. paštą!
Po to: "...mes dabar turime senjorus, kurių pensijos yra 500-600 eurų, o kartais ir 300 eurų..."
Verkia iš pavydo daugelis Vakarų Europos valstybių pensininkų. Ane.
