Seimui priėmus minėtus pakeitimus, nuo kitų metų pradžios iki 2027 m. pabaigos pensijų kaupimo dalyvis galės pateikti prašymą nutraukti dalyvavimą pensijų kaupime.
Sprendimą nutraukti dalyvio dalyvavimą kaupimo bendrovė priims ir lėšas dalyviams turės pervesti per 90 dienų nuo prašymo nutraukti dalyvavimą pensijų kaupime gavimo dienos.
Vadinasi, jeigu prašymą nutraukti kaupimą žmogus pateiks 2026 m. sausio 2 d., pinigai į jo sąskaitą turės būti pervesti iki balandžio mėnesio pradžios.
Pagal priimtas įstatymo pataisas, nebus galima atsiimti visų pinigų arba viso turto. Gyventojas galės atsiimti tik tą dalį, kurią pats buvo sumokėjęs kaip įmokas, taip pat visų įmokų investicinį prieaugį arba grąžą.
Vos priėmus šiuos pokyčius socialiniuose tinkluose padaugėjo skelbimų, kuriuose finansų ar investavimo specialistais prisistatantys žmonės vilioja gyventojus palikti pensijų fondus, atsiimti pinigus ir juos investuoti kitur.
Lietuvos investicinių ir pensijų fondų asociacijos (LIPFA) valdybos narys Vaidotas Rūkas pabrėžė, kad tokie pokyčiai sukuria nemažai galimybių sukčiams, todėl žmonės turėtų būti itin atsargūs ir saugoti savo pinigus.
„Seimo priimti pokyčiai dėl II pakopos pasitraukimo kelia nemažai rizikų, kurių vienas pavyzdžių – socialiniuose tinkluose ir internete plintanti reklama, kviečianti žmones atsiimti sukauptas lėšas ir investuoti „kitur“, – pabrėžė V. Rūkas.
Kviečia į konsultaciją
Finansų specialistais prisistatantys asmenys socialiniuose tinkluose kitiems siūlo užsiregistruoti asmeninei konsultacijai, kurioje žada paaiškinti kur investuoti yra protingiau: į pensijų fondus ar kitus šaltinius.
Pavyzdžiui, viename iš tokių pasiūlymų pristatoma, neva tikra istorija apie pensijų kaupimą.
„Rasa, 60 metų, visą gyvenimą dirbo ir tikėjosi, kad valstybinė pensija bus pakankama. Tačiau dabar jos mėnesinė pensija siekia tik apie 420 eurų.
Jei Rasa būtų pradėjusi kaupti savarankiškai ir pasirūpinusi draudimu, jos pensija galėtų būti daug didesnė – apie 650–700 eurų per mėnesį“, – rašoma skelbime.
Tuo metu kitame skelbime be jokių užuolankų sakoma, kad pensijų fondų esą geriau nesirinkti.
„Suma II pakopos fonde atrodo solidžiai, bet... Dalis tų pinigų galėtų likti tavo kišenėje. Nežinodamas gali prarasti daugiau, nei manai“, – nurodoma įraše.
Nepaisant to, kad pasitaiko atvejų, kad finansų specialistais prisistatantys žmonės teikia tik konsultacijas, tačiau neretai tokie asmenys konsultacijų metu bando įkalbinti žmones investuoti į tam tikras platformas.
Tačiau kaip žinoti, ar tai nėra sukčių afera?
Atsiranda daugiau galimybių sukčiams
LIPFA valdybos narys patvirtino, kad vos paskelbus apie pokyčius suaktyvėjo sukčiavimo bandymai, tačiau tai yra natūralu, kai apie lėšų išmokėjimą viešai kalbama milijonams gyventojų.
„Sukčiai ieško progų pasinaudoti žmonių emociniu fonu ar skubotu sprendimu. Dėl to kviečiame žmones būti itin atsargius, jokiu būdu neteikti savo asmens ar sąskaitų duomenų neoficialiems asmenims, o visais klausimais kreiptis tik į oficialias institucijas arba savo pensijų kaupimo bendrovę“, – pabrėžė LIPFA valdybos narys.
Specialistas atkreipė dėmesį, kad nepatikimi pasiūlymai dažnai pateikiami be viso konteksto – nepaaiškinant, kokias garantijas siūlo alternatyva, kokie mokesčiai, rizika, likvidumas.
„Pensijų fondų valdymas yra griežtai reguliuojamas Lietuvos banko, investavimas vyksta laikantis rizikos valdymo, diversifikacijos ir atskaitomybės principų.
Tuo metu alternatyvūs investavimo pasiūlymai – ypač pasirodantys per socialinius tinklus ar be oficialių licencijų – dažnai yra neaiškios kilmės, neturi jokios priežiūros ir gali reikšti didelę riziką prarasti pinigus“, – nurodė V. Rūkas.
LIPFA valdybos narys atkreipė dėmesį, kad svarbiausia – nepriimti skuboto sprendimo, vengti išankstinio nusistatymo ar skambių antraščių įtakos.
Anot jo, būtina pasverti naudas, gaunamas kaupiant II pakopoje, racionaliai įvertinti jos trūkumus bei atsakyti į klausimą – ar kaupimo alternatyvos atsveria gaunamas naudas iš II pakopos pensijų fondų?
V. Rūkas prieš priimant sprendimą pataria pasikonsultuoti su licencijuotais konsultantais.
„Kiekviena žmogaus situacija individuali, priklausanti nuo jo amžiaus, pajamų, sukauptos sumos, todėl prasminga pasikonsultuoti su licencijuotais konsultantais. Bet viena yra aišku – finansinį turtą kaupiantis žmogus turės daugiau lėšų senatvėje už to nedarantį. O susigriebus paskutinę naktį jau bus per vėlu“, – įspėjo specialistas.
Taisyklės, kurios gali apsaugoti jūsų pinigus
Štai Lietuvos bankas (LB) investuotojams pataria naudotis trimis atsargumo taisyklėmis.
„Pirma taisyklė – neinvestuoti į produktus, kurių nesuprantate. Nepaisydami šio patarimo rizikuojate ne tik prarasti savo santaupas, bet ir įlįsti į skolas.
Antra taisyklė – patikrinti, ar investavimo paslaugas siūlanti įstaiga turi reikiamą licenciją. Tą galima padaryti Lietuvos banko svetainėje. Prisiminkite – įmonės pavadinimas turi tiksliai sutapti su nurodytu Lietuvos banko svetainėje.
Trečia taisyklė – vengti pasiūlymų, žadančių „greitą praturtėjimą“ ir „jokios rizikos“, – komentavo Giedrius Šniukas.
Pasak jo, lėšos yra prarandamos tais atvejais, kai žmonės patiki itin patraukliais pasiūlymais, kurie iš tikrųjų tėra viliojantys spąstai patikliems investuotojams.
„Dažnai investuotojai praranda lėšas susivilioję „brokerių“ jiems siūlomais „itin patraukliais investavimo pasiūlymais“ („labai lankstūs produktai ir didelis jų pasirinkimas“, „minimalios rizikos ir garantuoti pelnai“, „nedidelės pradinės įmokos ir galimybė prekiauti pasinaudojant dideliu svertu“, „prekybai pradėti siūlomi negrąžintinai suteikiami premijiniai pinigai“, „itin lanksčios ir išskirtinės prekybos sąlygos“ bei „maži ar apskritai netaikomi paslaugų teikimo mokesčiai“, „asmeninio konsultanto (brokerio) priskyrimas“ ir pan.) ir patikėję savo investicijas sukčiams“, – pridėjo LB atstovas.
Tuo metu pinigų plovimo prevencijos kompetencijų centro vadovė Eglė Lukošienė pažymėjo, kad investuojat svarbiausia – kritinis požiūris į investicijas ir įmonės patikimumas.
„Sprendžiant, ar siūloma investicija nėra sukčiavimas, yra labai svarbu įvertinti, ar žadama nauda nėra pernelyg didelė, kad būtų tiesa. Net ir didelės rizikos investiciniai projektai nevykdomi paslapčia, nereikalaujama atsidaryti sąskaitų būtent tam tikrose finansų įstaigose, nesudaromi barjerai, apsunkinantys pasitraukimą iš investavimo.
Taip pat, be galo svarbu įsivertinti turimą informaciją apie juridinį asmenį. Svarbu išsiaiškinti ar yra žinoma, kurioje jurisdikcijoje įregistruota įmonė, kam ji priklauso, ar turi interneto svetainę, kaip komunikuoja su investuotojais, kokiu būdu teikiami investiciniai patarimai ir ar įmonė prisiima atsakomybę už galimus nuostolius“, – dalijosi E. Lukošienė.
Specialistė nurodė, kad dažniausiai sukčius investavimo srityje išduoda įtartini komunikacijos kanalai.
„Jei pagrindinė komunikacija vykdoma per programėles, kaip pvz., „WhatsApp“ ar „Telegram“ ir kt. – tai turėtų kelti įtarimų“, – atkreipė dėmesį centro vadovė.
E. Lukošienė ragina nepatikėti savo duomenų investicines paslaugas teikiantiems asmenis, kadangi patikimi ir teisėti tokių paslaugų teikėjai perteklinių duomenų neprašo.
„Itin svarbu paminėti, kad investicines paslaugas teikiantys asmenys neturėtų prašyti prisijungimų prie sąskaitų, paskyrų ar kreditinių kortelių nuotraukų – tai perteklinių duomenų prašymas, kuris gali būti panaudotas neteisėtai. Tokiu būdu galima perimti sąskaitos kontrolę arba inicijuoti nurašymus nuo kortelės“, – komentavo specialistė.
Investavimas be rizikos – neegzistuoja
Pinigų plovimo prevencijos kompetencijų centro vadovė pabrėžė, kad investavimas su nuline rizika – neegzistuoja. Pasak jos, jei pasiūlyme investuoti ir vienu iš privalumų įvardijamas garantuotas pelnas be rizikos, greičiausiai, kad tai yra apgavystė.
„Jei pasiūlymas skamba per gerai, kad būtų tiesa, greičiausiai jis yra apgavystė. Sukčiai dažnai žaidžia žmonių emocijomis, pavyzdžiui, godumu, baime praleisti progą ar noru greitai praturtėti. Siūlo „unikalias galimybes“, „riboto laiko investicijas“ ar „garantuotą pelną“, kuris neva pasiekiamas be jokios rizikos.
Svarbu atsiminti, kad investavimas yra visada susijęs su rizika, todėl prieš investuojant svarbu neskubėti. Kritinis mąstymas ir atsargumas – geriausia apsauga nuo finansinių sukčių“, – komentavo E. Lukošienė.
E. Lukošienė atkreipė dėmesį, kad dažniausiai investavimas be rizikos yra žadamas piramidinėse sukčiavimo schemose. Tokioms schemoms yra būdinga pritraukti investuotojus žadant didžiulę investicinę naudą iš kriptoturto, nors atliekamos operacijos iš tiesų jokių sąsajų su kriptoturtu neturi. Tam sukčiai pasitelkia ir psichologinius apsektus.
„Tam, kad nesukeltų įtarimų, naujai pritraukti nariai iš pradžių gali atsiimti savo neva uždirbtas lėšas, tačiau laikui bėgant tai tampa praktiškai neįmanoma.
Kaip ir suponuoja schemos pavadinimas, seniausiai pritraukti dalyviai gauna naudą, įkalbėdami prisijungti naujus narius, taip formuojant piramidės formos struktūrai“, – pažymėjo specialistė.
Pinigų plovimo prevencijos kompetencijų centro vadovė pridėjo, kad tokiose schemose investavimas apskritai nevyksta, o labiausiai nukenčia vėliausiai prisijungę žmonės.
„Naujausi nariai praranda daugiausiai, nes sukčiai, pajutę, kad jais domisi teisėsauga arba schema tampa nebepelninga, nariai turi pernelyg daug klausimų, jie tiesiog pabėga su pinigais.
Tokiose schemose investavimo nėra: pritraukti asmenys perveda savo lėšas sukčiams per jiems patogų kanalą, o neva uždirbti pinigai mokami iš naujai pritrauktų narių įnašų“, – dalijosi E. Lukošienė.
Patiko straipsnis? Užsiprenumeruokite mūsų naujienlaiškį ir gaukite svarbiausias dienos naujienas bei įdomiausius straipsnius kiekvieną darbo dieną 11 val. Tiesiai į Jūsų el. paštą!