„Paprastas pavyzdys – drabužių matavimasis parduotuvėje. Ar būtų smagu pirkti rūbus ar batus, jų net neapžiūrėjus, nepasimatavus? Lygiai tas pats ir su paslauga. Jeigu žmogus „ima“ tą pirmąją paslaugą, vadinasi, tai jam įdomu. Jeigu vėliau neperka, vadinasi, jam nepatiko arba kaina nebuvo priimtina. Jis įsigijo kitur. Arba jis įsigyti to daikto ir paslaugos dar negali. Po kiek laiko, kai padidės jo pajamos, jis tai būtinai padarys.“
Ar verslininkai noriai siūlo savo paslaugas nemokamai?
„Jei kalbama apie smulkųjį verslą, nemažos dalies juo užsiimančių net negalėčiau pavadinti verslininkais. Tai, sakyčiau, savo hobio atstovai, kurie patys kažkada, tarkim, šoko ar sportavo, o dabar iš to sugeba užsidirbti ir išgyventi. Jie neturi tikslo uždirbti maksimalaus pelno, plėstis. Kai kurie net atsisako rinkodaros, komunikacijos priemonių. Jiems naujų klientų nereikia.“
Antra kategorija, anot A. Meškelės, verslesni žmonės, kurie bando ir nori plėtoti verslą. Jie ieško naujų būdų, kai kurie net avantiūriškai, kaip galima pritraukti vartotojus. Pašnekovas teigia, kad ši reklamos forma perspektyvi.
„Ji turėtų populiarėti. Jei pažvelgtume į Vakarus, į Europą, čia įprasta, kad, sakykim, kiekvienas sporto klubas turi vienos dienos ar net kelių savaičių vadinamąjį nemokamą pasą. Atėjęs į tokį klubą iš karto neperki abonemento. Lankaisi klube kelias dienas, susipažįsti su treneriais, įrenginiais, infrastruktūra ir tik tada apsisprendi. Tai normali praktika, kuri neišvengiamai ateis ir į Lietuvą.“
Šiuo metu platforma „Chimp Inn" neveikia. A. Meškelė sako, kad didžiausia problema, su kuria susidūrė platformos kūrėjai, yra tai, jog paaiškėjo, kad vieniems paslaugų tiekėjams tokie potencialūs klientai tiko, kitiems ne.
„Sakykim, kokia nors šokių mokykla orientuojasi į vaikus, jaunimą, o tarkim, vizažo kursai orientuojasi į gerai uždirbančias moteris. Tai brangi paslauga“.
Pašnekovas mano, kad ir pačios įmonės gali pasiūlyti nemokamus paslaugų išbandymus ir dėl to nereikia kreiptis į jokius tarpininkus.
