Naudotų automobilių rinkoje šis universalas atrodo kaip vienas stilingiausių pasirinkimų. Elegantiškos linijos, didžiulė salono erdvė ir dažnai patrauklesnė kaina nei vokiškų konkurentų verčia susimąstyti. Ar tai gali būti protinga investicija? O gal tai – graži, bet brangiai kainuojanti klaida?
Daugiau „Autopilotas“ laidos reportažų – specialioje rubrikoje.
Brandi evoliucija
Jei pirmoji „Jaguar XF“ karta buvo revoliucinis bandymas įsiveržti į vokiečių dominuojamą teritoriją, tai antroji tapo brandžiu ir apskaičiuotu pozicijų įtvirtinimu.
Kuriant šį modelį, dizaineriams buvo iškelta griežta sąlyga – išlaikyti atpažįstamą, žemą ir dinamišką siluetą. Tačiau tikrasis inžinerinis iššūkis buvo šią elegantišką formą pritaikyti visiškai naujai, aliuminio pagrindu sukurtai modulinei platformai.
Būtent pažangi konstrukcija tapo esminiu antrosios kartos bruožu. Rezultatai kalba patys už save: automobilis tapo net 190 kg lengvesnis, kėbulo standumas išaugo 28 proc., o ratų bazė pailgėjo 51 mm.
Važiuoklė taip pat sukonstruota siekiant maksimalaus tikslumo. Priekyje naudojamos dvigubos skersinės svirtys, o gale – firminė „Jaguar“ „Integral Link“ sistema.
Komforto ir sportiškumo balansą užtikrino amortizatoriai su papildomu vožtuvu. Važiuojant lėtai mieste, vožtuvas lieka atviras, sugerdamas nelygumus, o didėjant greičiui jis užsidaro, akimirksniu suteikdamas važiuoklei reikiamo standumo.
Verslo klasė
„Jaguar XF“ interjeras evoliucionavo į griežtesnį, verslo klasei būdingą stilių. Tiesa, pirmųjų gamybos metų modeliuose surinkimo kokybė ir apdailos medžiagos vis dar nusileido etalonu laikytam „Audi A6“, tačiau automobilis išsaugojo savitą britišką žavesį.
Didžiausią pažangą inžinieriai padarė ergonomikos srityje. Dėl pakoreguotos stogo linijos ir ilgesnės bazės, gale atsirado daugiau erdvės keleivių kojoms, tad čia patogiai jaučiasi ir suaugę žmonės.
Praktiška ir bagažinė. Nulenkus galines sėdynes, suformuojama visiškai lygi, daugiau nei dviejų metrų ilgio krovinių erdvė.
Tačiau tikrąjį kokybinį šuolį „Jaguar“ atliko pristatydamas atnaujintą modelį 2020 metais. Vėlesnių metų versijos pasižymi kur kas geresnėmis medžiagomis ir preciziškesniu surinkimu, todėl kokybės pojūčiu gerokai lenkia savo pirmtakus.
Kas šiuos automobiliuose genda?
Didžiausią riziką pirkėjams kelia po variklio gaubtu esantys sprendimai. Naudotų automobilių rinkoje populiariausi 2,0 litrų „Ingenium“ serijos dyzeliniai varikliai turi brangiai kainuojančią silpnybę – paskirstymo grandines.
Siekiant atitikti pėsčiųjų saugumo reikalavimus (žeminti variklio dangčio liniją) ir optimizuoti svorio centrą, inžinieriai paskirstymo grandinę sumontavo variklio galinėje dalyje, prie pat pavarų dėžės.
Šios grandinės pasižymi mažu resursu ir neretai išsitampo nesulaukusios 150 000 km ridos. Dėl specifinės vietos jų keitimas reikalauja variklio iškėlimo arba pavarų dėžės nuėmimo, todėl remonto sąmata tampa neproporcingai didelė automobilio vertei.
Patikimesnė alternatyva yra galingesni 3,0 litrų V6 dyzeliniai varikliai. Nors jie taip pat reikalauja kokybiškos priežiūros (ypač jautrūs alyvos kokybei dėl alkūninio veleno indėklų), jų mechaninis patvarumas vertinamas geriau nei keturių cilindrų versijų.
Be to, potencialūs pirkėjai turėtų atkreipti dėmesį į „AdBlue“ sistemos komponentų gedimus bei elektronikos kaprizus: nuo stringančios multimedijos iki lūžtančių bagažinės dangčio laidų, kurie sutrikdo automatinį uždarymą.
Daugiau įžvalgų apie naudotą „Jaguar XF“ automobilį išvysite „Autopilotas“ reportaže.
Laidą „Autopilotas“ žiūrėkite kiekvieną šeštadienį 10:00 per TV6 televiziją.
VISĄ „AUTOPILOTAS“ LAIDĄ ŽIŪRĖKITE ČIA:
Patiko straipsnis? Užsiprenumeruokite mūsų naujienlaiškį ir gaukite svarbiausias dienos naujienas bei įdomiausius straipsnius kiekvieną darbo dieną 11 val. Tiesiai į Jūsų el. paštą!
