65 proc. pasaulio ekonomistų mano, kad nauja krizė mus aplankys 2020 m. pabaigoje. 10 proc. galvoja, kad tai atsitiks šių metų pabaigoje. O 25 proc. stato už 2021 m. Taip Lietuvos ekonomikos konferencijoje teigė investicinės bankininkystės konsultacijų bendrovės „Evernord“ vadovė Jolanta Jurga.

Darbuotojas sandėlyje (nuotr. SCANPIX)

Darbuotojas sandėlyje (nuotr. SCANPIX)

„Taigi, turime dar šiek tiek laiko iki krizės“, – juokavo J. Jurga.

Tiesa, ji nuramino, kad tokio masto krizės, kurią pasaulis jautė 2007 – 2008 m., tikriausiai mūsų karta jau neišvys.

„Pati ekonomika bus skatinama įvairiomis priemonėm, taigi augimas šįmet turėtų būti, ką ir matome. Vis dėlto krizių neišvengsime, mes prie jų vistiek prieisime anksčiau, ar vėliau.

Tačiau tokios krizės kaip 2007 m. krizė, kaip Didžioji depresija, pasikartoja kartą per 80 metų. Todėl mūsų karta gali jau neišvysti tokio masto krizės. Bet mažesnės krizės, recesijos pasikartoja kas dešimt metų. Tokiu pavyzdžiui galėtų būti vadinamasis „dot com“ burbulo sprogimas 2000 m.“, – tikino J. Jurga.

Pasak J. Jurgos, didesnė krizė galėtų ištikti apie 2025 metus. Tiesa, dar kartą pabrėžta, kad ji nebus tokia kaip 2007 m.

REKLAMA

Pranešėja pažymėjo, kad šiuo metu akcijų rinkų tendencijos visame pasaulyje smarkiai skiriasi. Lotynų Amerikos šalys ar kitos besivystančios rinkos nuteikia optimistiškai. Be to, JAV akcijų rinka taip pat vis dar turi nemažai potencialo augimui. Tačiau euro zonoje situacija gerokai niūresnė. 

„Prognozės euro zonai yra prasčiausios, iš Europos gal tik Skandinavijos šalys atrodo palankiau. O neigiamą augimą ir tokias prastas prognozes lemia net keletas veiksnių“, – sakė J. Jurga.

Visų pirma neigiamai visai euro zonai atsiliepė sulėtėjusi Vokietijos automobilių pramonė, kuriai kyla grėsmė galimi muitai iš JAV pusės ir keliami nauji aplinkosaugos reikalavimai.

Smūgiu euro zonai gali tapti ir kietasis „Brexitu“, t.y Jungtinės Karalystės pasitraukimu iš Bendrijos be jokio susitarimo. Tokiu atveju skaudžiausiai tai pajaustų Vokietija ir Prancūzija, dvi didžiausios euro zonos ekonomikos.

Dar vienu galvos skausmu euro zonai tampa Italija su savo neigiamu augimu. Galimas jos bankrotas greitai nuvilnytų per kitas bloko šalis ir skaudžiai paveiktų kitų senojo žemyno valstybių ūkius.

Paskutinė rizika euro zonoje, pasak J. Jurgos, susijusi su rinkimais. Šįmet jie vyks kone visame pasaulyje, o konkrečiai Europoje baiminamasi galimo populistinių jėgų atėjimo į Europos Parlamentą šių metų gegužę. Žiūrint į paskutinius apklausų rezultatus, minėtų politinių jėgų reitingai yra ypač smarkiai išaugę.

Tai, kad krizė gali tykoti už kampo, konferencijoje užsiminė ir žurnalo „Valstybė“ vyr, redaktorius Eduardas Eigirdas. Jis prisiminė, kad 2006 m. taip pat buvo nemažai skelbiama apie tai, kad atėjo klestėjimo era, kuri tęsis neribotą laiką. Tačiau jau po metų smogusi pasaulinė krizė parodė ką kita. 

Be to, šiandien Lietuvos ekonomikos augimo prognozes pablogino ir Lietuvos finansų ministerija. Jos skaičiavimais, 2019 m. BVP turėtų didėti 2,6 proc., tai mažiau nei buvo numatyta 2018 m. rudenį, kai ji siekė 2,8 proc.

Gintaras
2019-03-21 14:44:14
Krizės yra planuojamos, matyt. Sovietmečiu planavo penkmečių planus, o kapitalizmas krizes.
Atsakyti
Patogiausias būdas sužinoti daugiau - sekti naujienas mūsų „Facebook“ paskyroje!
op 2019-03-21 17:35:45
Pranešti apie netinkamą komentarą
-1
krize yra del to,kad nereiketu, dideliu algu darbininkams moketi, kad biznieriams vergai vergautu vos ne uz dyka   ATSAKYTI
tai 2019-03-21 15:52:42
Pranešti apie netinkamą komentarą
-1
kad ji dar vis tesias nuo tu 2007uju...   ATSAKYTI
Zero 2019-03-21 14:59:39
Pranešti apie netinkamą komentarą
-1
Čia naujas būdas iš žmonių pinigus nusavinti   ATSAKYTI
as 2019-03-21 14:55:32
Pranešti apie netinkamą komentarą
-1
o planavau pirkti nauja Range Roveri is salono. Teks atidėti 2022- iems.    ATSAKYTI
G 2019-03-21 14:53:02
Pranešti apie netinkamą komentarą
-1
krizė turi būti, tada nubaudžiami visi blaiviai neįvertinę savo galimybių ir prisiėmę neribotų paskolų.. prasideda defliacija niekas nebrangsta išgyvent galima, viskas susireguliuoja į normalias vėžes. Džiaugiuos kad gyvenu Europoje kur skirtingai nei kinijoje ar amerikoje valstybės atitolinti krizę spauzdina naujus pinigus milijardais taip sukeldami infliaciją ir smukdydami žmonių perkamają galią.. taip krizė nutolsta bet žmonės tik dar labiau skursta skolinasi.
Tikiuosi neišpirkinėsim Italų jie patys kalti kad tiek metų ne kūrė o smukdė savo ekonomiką   ATSAKYTI
Gintaras 2019-03-21 14:44:14
Pranešti apie netinkamą komentarą
-1
Krizės yra planuojamos, matyt. Sovietmečiu planavo penkmečių planus, o kapitalizmas krizes.   ATSAKYTI
Nesuprantu 2019-03-21 14:16:23
Pranešti apie netinkamą komentarą
0
Kaip galima tokius vejus radyt. Kiek zmoniu nusizude del krizes. Kiek viska prarado. Kiek buvo priversti emigruoti ne savo noru isvykt i kita sali. Krizes kainuoja gyvenimus ir gyvybes. O kazkokie nupuseliai dsr sugeba juokauti krizes klausimais. 0 empatijos. 0 madtymo.    ATSAKYTI

Top Video

TV3 Žinios. Pajūryje nebelieka vietos: poilsiautojų Palangoje ir Šventojoje daugėja kasdien
DABAR RODOMA
TV3 Žinios. Pajūryje nebelieka vietos: poilsiautojų Palangoje ir Šventojoje daugėja kasdien
DABAR RODOMA
TV3 žinios. Advokatas prabilo apie liudijimus, ką Pinikas darė prie žuvusios Didžiūnaitytės kūno
DABAR RODOMA
TV3 žinios. Nušauto policininko šeimą pasiekė piniginė parama: iš viso – kiek daugiau nei 33 tūkst.
DABAR RODOMA
TV3 Žinios. Dėl vietoj dušinių Palangoje išdygusio namo surengta akcija: žmonės atėjo pasiruošę išsimaudyti
DABAR RODOMA
TV3 Žinios. Kaimynai sukrėsti dėl pro langą iškritusio ir žuvusio penkiamečio: tėvai vaikais labai rūpinosi
DABAR RODOMA
TV3 Žinios. Su oro balionais į audrą patekę dalyviai papasakojo, ką patyrė skubiai leisdamiesi
DABAR RODOMA
TV3 Žinios. Punios šilas ir vėl specialistų akiratyje: šile įsisiautėjo kenkėjai
DABAR RODOMA
TV3 Žinios. Vos tik paskelbus sprendimą apie atidaromą sieną, lietuviai patraukė į Lenkiją
DABAR RODOMA
TV3 Žinios. Lietuva dėl Astravo sulaukė paramos iš Lenkijos: žada taip pat nepriimti
DABAR RODOMA
TV3 Žinios. Per Kuršių marias kelte plaukę keleiviai sulaukė netikėtos staigmenos
REKLAMA
Nida  (nuotr. Fotodiena.lt)
Pirmadienį po kelerių metų pertraukos atidaromas Nidos aerodromas – čia vėl galės leistis mažieji orlaiviai. „Džiaugiuosi, kad rastas sutarimas ir Neringą vėl bus galima ...
(nuotr. 123rf.com)
Karantinas kiek pakeitė gyventojų įpročius – daugiau bendraujama nuotoliniu būdu. Specialistai nurodo, kad net ir pasibaigus karantinui skambučių srauto ir suvartojamų ...
(nuotr. Fotodiena.lt)
Vasarą parduotuvių lentynas nugula gausybė sezoninių vaisių ir daržovių, todėl iš dalies keičiasi ir gyventojų prekių krepšelis. Visgi parduotuvių atstovai atskleidžia – ...
Valdas Stonys ir Margarita Maliarenko. Asmeninio albumo nuotr.
Trisdešimt trejų metų sutuoktiniai Margarita Maliarenko ir Valdas Stonys prieš metus iš Vilniaus persikraustė į vienkiemį Lyduokių kaime, Ukmergės rajone. Tačiau aplinkinius ...
Verslininkai skundžiasi stringančia parama – nuo to nukenčia visi  (nuotr. stop kadras)
Vyriausybė gyrėsi, kad per karantiną verslui kompensuos pusę nuomos išlaidų. Tačiau be subsidijų iki šiol vargsta dešimtys tūkstančių turgaus prekeivių. Po ilgų ginčų ...
REKLAMA

×

Pranešti klaidą

SIŲSTI
Į viršų