REKLAMA

  • tv3.lt antras skaitomiausias lietuvos naujienu portalas

Komentuoti
Nuoroda nukopijuota
DALINTIS
107
Darbuotojas sandėlyje (nuotr. SCANPIX)

65 proc. pasaulio ekonomistų mano, kad nauja krizė mus aplankys 2020 m. pabaigoje. 10 proc. galvoja, kad tai atsitiks šių metų pabaigoje. O 25 proc. stato už 2021 m. Taip Lietuvos ekonomikos konferencijoje teigė investicinės bankininkystės konsultacijų bendrovės „Evernord“ vadovė Jolanta Jurga.

107

65 proc. pasaulio ekonomistų mano, kad nauja krizė mus aplankys 2020 m. pabaigoje. 10 proc. galvoja, kad tai atsitiks šių metų pabaigoje. O 25 proc. stato už 2021 m. Taip Lietuvos ekonomikos konferencijoje teigė investicinės bankininkystės konsultacijų bendrovės „Evernord“ vadovė Jolanta Jurga.

REKLAMA

„Taigi, turime dar šiek tiek laiko iki krizės“, – juokavo J. Jurga.

Tiesa, ji nuramino, kad tokio masto krizės, kurią pasaulis jautė 2007 – 2008 m., tikriausiai mūsų karta jau neišvys.

„Pati ekonomika bus skatinama įvairiomis priemonėm, taigi augimas šįmet turėtų būti, ką ir matome. Vis dėlto krizių neišvengsime, mes prie jų vistiek prieisime anksčiau, ar vėliau.

Tačiau tokios krizės kaip 2007 m. krizė, kaip Didžioji depresija, pasikartoja kartą per 80 metų. Todėl mūsų karta gali jau neišvysti tokio masto krizės. Bet mažesnės krizės, recesijos pasikartoja kas dešimt metų. Tokiu pavyzdžiui galėtų būti vadinamasis „dot com“ burbulo sprogimas 2000 m.“, – tikino J. Jurga.

REKLAMA
REKLAMA

Pasak J. Jurgos, didesnė krizė galėtų ištikti apie 2025 metus. Tiesa, dar kartą pabrėžta, kad ji nebus tokia kaip 2007 m.

Pranešėja pažymėjo, kad šiuo metu akcijų rinkų tendencijos visame pasaulyje smarkiai skiriasi. Lotynų Amerikos šalys ar kitos besivystančios rinkos nuteikia optimistiškai. Be to, JAV akcijų rinka taip pat vis dar turi nemažai potencialo augimui. Tačiau euro zonoje situacija gerokai niūresnė. 

REKLAMA

„Prognozės euro zonai yra prasčiausios, iš Europos gal tik Skandinavijos šalys atrodo palankiau. O neigiamą augimą ir tokias prastas prognozes lemia net keletas veiksnių“, – sakė J. Jurga.

Visų pirma neigiamai visai euro zonai atsiliepė sulėtėjusi Vokietijos automobilių pramonė, kuriai kyla grėsmė galimi muitai iš JAV pusės ir keliami nauji aplinkosaugos reikalavimai.

Smūgiu euro zonai gali tapti ir kietasis „Brexitu“, t.y Jungtinės Karalystės pasitraukimu iš Bendrijos be jokio susitarimo. Tokiu atveju skaudžiausiai tai pajaustų Vokietija ir Prancūzija, dvi didžiausios euro zonos ekonomikos.

REKLAMA
REKLAMA

Dar vienu galvos skausmu euro zonai tampa Italija su savo neigiamu augimu. Galimas jos bankrotas greitai nuvilnytų per kitas bloko šalis ir skaudžiai paveiktų kitų senojo žemyno valstybių ūkius.

Paskutinė rizika euro zonoje, pasak J. Jurgos, susijusi su rinkimais. Šįmet jie vyks kone visame pasaulyje, o konkrečiai Europoje baiminamasi galimo populistinių jėgų atėjimo į Europos Parlamentą šių metų gegužę. Žiūrint į paskutinius apklausų rezultatus, minėtų politinių jėgų reitingai yra ypač smarkiai išaugę.

Tai, kad krizė gali tykoti už kampo, konferencijoje užsiminė ir žurnalo „Valstybė“ vyr, redaktorius Eduardas Eigirdas. Jis prisiminė, kad 2006 m. taip pat buvo nemažai skelbiama apie tai, kad atėjo klestėjimo era, kuri tęsis neribotą laiką. Tačiau jau po metų smogusi pasaulinė krizė parodė ką kita. 

Be to, šiandien Lietuvos ekonomikos augimo prognozes pablogino ir Lietuvos finansų ministerija. Jos skaičiavimais, 2019 m. BVP turėtų didėti 2,6 proc., tai mažiau nei buvo numatyta 2018 m. rudenį, kai ji siekė 2,8 proc.

REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA
REKOMENDUOJAME
rekomenduojame
TOLIAU SKAITYKITE
× Pranešti klaidą
SIŲSTI
Į viršų