Naujausi duomenys rodo, kad augant atlyginimams Lietuvoje džiaugiasi ne visi. Štai nuėję į privatų sektorių gali tikėtis daug didesnės algos nei viešajame, o tai reiškia, kad viešasis sektorius dar labiau kraujuoja dėl prarandamų darbuotojų.

Pinigai (nuotr. SCANPIX)

Pinigai (nuotr. SCANPIX)

Lietuvos statistikos departamento duomenimis, vidutinis mėnesinis bruto (neatskaičius darbuotojo mokesčių) darbo užmokestis Lietuvoje 2018 m. pirmąjį ketvirtį sudarė 895,2 EUR: viešajame sektoriuje – 885,2, privačiajame sektoriuje – 900 EUR.

Vidutinis mėnesinis neto (atskaičius darbuotojo mokesčius) darbo užmokestis šalies ūkyje sudarė 700,2 EUR ir, palyginti su 2017 m. ketvirtuoju ketvirčiu, padidėjo 1,4 proc.: viešajame sektoriuje jis sudarė 693,4 EUR ir buvo 1,7 proc. mažesnis, privačiajame – 703,5 EUR, ir buvo 3 proc. didesnis.

REKLAMA

SEB vyriausiojo analitiko Tado Povilausko teigimu, ketvirtinį sumažėjimą viešajame sektoriuje lemia priedų išmokėjimas. Dažniausiai premijos bei priedai viešajame sektoriuje išmokami lapkričio-gruodžio mėnesį.

Kaip teigiama statistikos departamento pranešime, apskritai darbo užmokesčio padidėjimą 2018 m. pirmąjį ketvirtį, palyginti su 2017 m. ketvirtuoju ketvirčiu, lėmė padidinta minimalioji mėnesinė alga (MMA) ir padidintas valstybės politikų, teisėjų, valstybės pareigūnų, valstybės tarnautojų ir biudžetinių įstaigų darbuotojų pareiginės algos bazinis dydis, patikslinti minimalieji pareiginės algos pastoviosios dalies koeficientai kvalifikuotiems biudžetinių įstaigų darbuotojams (atsižvelgiant į Darbo kodekso nuostatas).

Analitikai: didžiausia problema – skirtumas tarp viešo ir privataus sektoriaus

Naujienų portalo tv3.lt kalbinti analitikai teigia, kad žvelgiant į šią statistiką didžiausią nerimą kelia gilėjanti praraja tarp viešojo ir privataus sektorių. Kol kas konkurencinę kovą laimi būtent pastarasis.

„Privatus sektorius darbo užmokestį kelia daug sparčiau nei viešasis jau 5 metus iš eilės. Ta tendencija labai ryški. Ekonomikai augant turint palankius rezultatus, privatus sektorius daug sparčiau sureaguoja į teigiamus pokyčius, o plėtra diktuoja didesnę paklausą darbo jėgai ir tai verčia privataus sektoriaus veikėjus kelti darbo užmokestį.

Tuo tarpu viešajame sektoriuje rinkos jėgos veikia gana vangiai. Darbo užmokesčio kėlimas yra daugiau biurokratinių procesų rezultatas ir nuo rinkos mažai priklauso. Didžiąja dalimi ir nuo politinių sprendimų tie procesai priklauso, o jie vėluojantys: reaktyvūs, o ne proaktyvūs, tik kaip reakcija į rinkoje susiklosčiusią padėtį. Iš to galima daryti tokią nelinksmą išvadą. Darbo rinkoje pastačius viešąjį sektorių prieš privatųjį, viešasis vis labiau savo patrauklumą praranda kaip darbdavys“, – tv3.lt komentuoja I. Genytė-Pikčienė.

REKLAMA

Pasak jos, viešajame sektoriuje dažniausiai reikia kvalifikuotų išsilavinusių žmonių, tačiau jei nebus patrauklus atlyginimas, geri specialistai į šį sektorių nesuks. Kas lemia gilėjančias Lietuvos problemas – trūks gerų mokytojų, medikų, net ir valstybės tarnautojų, kurie atsakingi už šalies ateities kūrimą.

SEB analitikas T. Povilauskas prideda, kad mokytojams ar medikams gal nėra taip lengva pereiti į kitą sektorių, tačiau tai ypač paprasta padaryti administraciniame aparate dirbantiems valstybės tarnautojams.

„Viena vertus galime pasidžiaugti, jog privačiame sektoriuje algos auga ir verslai atranda būdų, kaip didinti darbo našumą ir tuo pačiu atitinkamai kelti darbo užmokestį. Kita vertus, kyla klausimas, ką daryti viešajame sektoriuje, nes logiška, jog parandamas konkurencingumas. Valstybės tarnautojui tikrai nėra sunku pereiti į geriau apmokamą darbą privačiame sektoriuje. Paskutiniai skundai net iš premjero, kad žmogų į ministrus sunku atrasti.

Natūralu, kad finansiškai neapsimoka į valstybės sektorių eiti. Specialistų ir tarnautojų darbe, kur tikrai reikia skaidraus proto, protingų žmonių, nemažai jų į privatų sektorių perviliojami. Tai užduotis rasti balansą: kiek kelti algas, kaip išlaikyti žmones – galvos skausmas tik didėja, kai sparčiai auga algos privačiame“, - tv3.lt komentuoja T. Povilauskas.

Analitikas prideda, kad kaistančią situaciją darbo rinkoje signalizuoja ir mažėjantis nedarbas.

Gyvenimo pagerėjimą jaučia dauguma

I. Genytės-Pikčienės teigimu, kainų augimas šiuo metu nebėra toks spartus koks buvo praeitais metais. Tačiau svarbiausia, kad kylant kainoms, darbo užmokesčio augimas jas lenktų.

REKLAMA

„Kaip žinia kainų lygis nėra toks dabar, kaip buvo prieš dešimt metų. Natūralu, kad darbo užmokestis daug aukštesnis nei prieš dešimtmetį. Perkamoji galia didėjo ir darbo užmokestis sparčiai auga, tai gyvenimo kokybė Lietuvoje gerėjo. Problema tik, kad atskirtis vis tik yra regionuose ir periferijose kai kuriems žmonėms darbo užmokestis nekyla. Didžiuosiuose miestuose žmonės daugiau galimybių turi darbą pakeisti, kai regionuose to nėra ir darbuotojas turi susitaikyti su turima darbo vieta ir atlyginimu, jei nenori nieko pakeisti ir judėti link tų miestų traukos centrų, kur didesnis atlyginimas“, – teigia analitikė.

T. Povilausko teigimu, gal tai ir nėra populiari nuomonė, kuria žmonės patikėtų, tačiau tikrai pragyvenimo lygis Lietuvoje daug geresnis nei prieš dešimtmetį. „Aišku, ne visiems vienodai ir ne visiems vienodu mastu, bet jeigu žiūrint makrolygiu tai tikrai taip, būtų net sunku ginčytis su tuo dalyku“, – prideda jis.

Anot analitiko, nepriklausomai nuo to, kuriame sektoriuje dirbama, atlyginimai vis tiek auga sparčiau nei kainos. O iš „Sodros“ duomenų matyti, kad atlyginimai auga ne trečdaliui gyventojų, kaip skelbta anksčiau, bet dar didesnei daliai.

„Didėjanti MMA ir mažiau kvalifikuotų darbuotojų trūkumas lemia, kad per metus daugiau negu 5 proc. alga didėjo net 59 proc. dirbančiųjų, kurie gaudavo nuo MMA iki vidutinio darbo užmokesčio dydžio algą. Skųstis negali ir didesnes algas uždirbantys asmenys. „Sodros“ duomenis, per metus beveik pusei daugiau negu vidutinį darbo užmokestį uždirbantiems darbuotojų alga padidėjo daugiau negu 5 procentais. Visus šiuos pokyčius rodo ir

REKLAMA

Statistikos departamento duomenys. Per metus sparčiai algos augo tuose sektoriuose, kuriuose mažai uždirbančių žmonių dalis yra palyginti didesnė – apgyvendinimo ir prekybos sektoriaus įmonėse vidutinis atlyginimas augo daugiau negu 10 procentų. Tiesa, įspūdingai didėjo ir IT įmonėse dirbančių asmenų vidutinė alga – 14,7 procento. Nereiktų pamiršti, kad pirmą ketvirtį įtaką algų augimui privačiame sektoriuje daro ir išmokamos premijos, kurios šiemet, panašu, buvo gerokai didesnės.

Atskirtis tarp savivaldybių, kuriose vidutinis darbo užmokestis yra didžiausias ir mažiausias, vis dar didėja. Nors buvo daugiau negu 10 savivaldybių, kur vidutinė alga per metus augo sparčiau negu Vilniuje, nė viena kita savivaldybė negalėjo prilygti Vilniui pagal algos pokytį eurais, o tai tik rodo, kad pajamų atskirtis tarp dirbančių sostinėje ir už jos ribų auga. Beje, tą patį galima pasakyti ir apie Lietuvą, kai palyginame algų augimo tempą mūsų šalyje su darbo užmokesčio didėjimu Estijoje. Praėjusiais metais alga po mokesčių sparčiau augo Lietuvoje (9,6 proc., palyginti su 6,7 proc. Estijoje), tačiau eurais atlyginimas daugiau padidėjo Estijoje (62 eurais, palyginti su 58 eurais Lietuvoje)“, – komentare rašė T. Povilauskas.

Jis prognozuoja, kad artimiausiais ketvirčiais darbo užmokesčio tendencijos liks panašios, nors Europos ekonomikos augimas lėtėja ir rodo, kad ateityje mūsų šalies ekonomikos plėtra bus lėtesnė. T. Povilausko nuomone, darbuotojų trūkumas ir didėjantys viešojo sektoriaus darbuotojų reikalavimai kelti algą ir toliau bus svarbiausi veiksniai, kurie lems, kad šiemet vidutinė alga prieš mokesčius Lietuvoje didės ne lėčiau negu 8 procentais, tad verslui iššūkių dėl brangstančios darbo jėgos bus vis daugiau.

REKLAMA

Lietuvos statistikos departamento duomenimis, vidutinis mėnesinis bruto darbo užmokestis per metus Lietuvoje padidėjo 9,5 proc.: viešajame sektoriuje – 8,2 proc., privačiajame – 10,1 proc.

Vidutinis mėnesinis neto darbo užmokestis per metus šalies ūkyje padidėjo 8,6 proc.: viešajame sektoriuje – 7,5 proc., privačiajame – 9,2 proc.

Realusis darbo užmokestis 2018 m. pirmąjį ketvirtį, palyginti su 2017 m. pirmuoju ketvirčiu, šalies ūkyje padidėjo 5 proc.: viešajame sektoriuje – 4 proc., privačiajame – 5,6 proc.

 

Patogiausias būdas sužinoti daugiau - sekti naujienas mūsų „Facebook“ paskyroje!

Nėra komentarų. Būk pirmas - komentuok!

Top Video

TV3 Žinios. Pajūryje nebelieka vietos: poilsiautojų Palangoje ir Šventojoje daugėja kasdien
DABAR RODOMA
TV3 Žinios. Pajūryje nebelieka vietos: poilsiautojų Palangoje ir Šventojoje daugėja kasdien
DABAR RODOMA
TV3 žinios. Advokatas prabilo apie liudijimus, ką Pinikas darė prie žuvusios Didžiūnaitytės kūno
DABAR RODOMA
TV3 žinios. Nušauto policininko šeimą pasiekė piniginė parama: iš viso – kiek daugiau nei 33 tūkst.
DABAR RODOMA
TV3 Žinios. Dėl vietoj dušinių Palangoje išdygusio namo surengta akcija: žmonės atėjo pasiruošę išsimaudyti
DABAR RODOMA
TV3 Žinios. Kaimynai sukrėsti dėl pro langą iškritusio ir žuvusio penkiamečio: tėvai vaikais labai rūpinosi
DABAR RODOMA
TV3 Žinios. Su oro balionais į audrą patekę dalyviai papasakojo, ką patyrė skubiai leisdamiesi
DABAR RODOMA
TV3 Žinios. Punios šilas ir vėl specialistų akiratyje: šile įsisiautėjo kenkėjai
DABAR RODOMA
TV3 Žinios. Vos tik paskelbus sprendimą apie atidaromą sieną, lietuviai patraukė į Lenkiją
DABAR RODOMA
TV3 Žinios. Lietuva dėl Astravo sulaukė paramos iš Lenkijos: žada taip pat nepriimti
DABAR RODOMA
TV3 Žinios. Per Kuršių marias kelte plaukę keleiviai sulaukė netikėtos staigmenos
REKLAMA
Swedbank pastatas Vilniuje  (nuotr. Fotodiena.lt)
Ketvirtadienio pavakarę dalis vartotojų susidūrė su „Swedbank“ išmaniosios programėlės gedimais. Šiuo metu programėlė jau veikia. Bandant prisijungti prie „Swedbank“ ...
Asociatyvi nuotrauka (nuotr. shutterstock.com)
Lankydamiesi prekybos centruose neretai stabtelime prie sveriamų produktų ir susimąstome – o ar galima paragauti vieną uogą ar riešutą. Naujienų portalas tv3.lt domisi, ...
Tadas Povilauskas
Koronaviruso proveržis Lietuvoje ir pasaulyje nepadarė didesnės įtakos grūdinius augalus bei rapsus auginantiems ūkininkams, bet, kaip ir baiminomės, labiau nukentėjo ...
Laura Mociūnaitė (Lietuvos banko nuotr.)
Antrąjį šių metų ketvirtį kainų augimas Lietuvoje yra pastebimai sulėtėjęs. Nors infliacija pagal vartotojų kainų indeksą birželio mėn. padidėjo iki 1 proc. (gegužės mėn. siekė ...
(bendrovės nuotr.)
Įsibėgėjant vasarai vis daugiau šviežių vietinio derliaus gėrybių gali pasiūlyti ir Lietuvos ūkininkai. Kaune veikiančiame Naktiniame turguje ūkininkai parduoda savo augintas ...
REKLAMA

×

Pranešti klaidą

SIŲSTI
Į viršų