• tv3.lt antras skaitomiausias lietuvos naujienu portalas

REKLAMA
Komentuoti
Nuoroda nukopijuota
DALINTIS

Senatvėje oriai norintiems gyventi žmonėms būtina kaupti savarankiškai, nes vien „Sodros“ pensijos neužteks, sako Lietuvos gyvybės draudimo įmonių asociacija (LGDĮA). Pasak jos, Lietuvos ir Šveicarijos pensijų sistemos panašios, tačiau pensijos skiriasi kartais – Šveicarijos gyventojai kaupia savarankiškai.

Senatvėje oriai norintiems gyventi žmonėms būtina kaupti savarankiškai, nes vien „Sodros“ pensijos neužteks, sako Lietuvos gyvybės draudimo įmonių asociacija (LGDĮA). Pasak jos, Lietuvos ir Šveicarijos pensijų sistemos panašios, tačiau pensijos skiriasi kartais – Šveicarijos gyventojai kaupia savarankiškai.

REKLAMA

LGDĮA prezidentas Artūras Bakšinskas teigia, kad valstybės dėmesys būsimų senjorų gerovei Lietuvoje turėtų būti didesnis, o viena sistemos problemų Lietuvoje yra nuolatinė jos kaita.

„Lietuvos padėtis yra gerokai atsiliekanti nuo Europos Sąjungos. Atrodo, kad Šveicarijoje ir tos pačios pakopos, ir žmonių supratimas, kad reikia rūpintis senatve, panašus, bet jeigu reiktų kalbėti apie valstybės skatinimą – ten yra sąlygos yra palankesnės. Lietuvoje pensijoms skiriama apie 7 proc. nuo BVP, o Šveicarijoje – net 12 proc. nuo BVP. Lietuvoje pastoviai keičiasi požiūriai į pensijų kaupimo sistemas“, – ketvirtadienį spaudos konferencijoje sakė A. Bakšinskas.

Pasak asociacijos, jau po 20 metų „Sodros“ pensijos ims mažėti ir sieks vos daugiau nei 200 eurų. Šiuo metu dalis gyventojų visiškai nekaupia papildomai, o dauguma kaupiančiųjų tai daro nepakankamai. Tačiau būtent „Sodros“ pensiją kaip pagrindinį pajamų šaltinį senatvėje įvardija daugiau nei 90 proc. lietuvių.

REKLAMA
REKLAMA

Asociacijos teigimu, Šveicarija yra aukšto pragyvenimo lygio sinonimas, tačiau valstybės mokamos pensijos šalyje sudaro tik 16-32 proc. buvusio atlyginimo. Šveicarų senatvės išmokos siekia 1000-2000 eurų per mėnesį, tačiau tai nėra dideli pinigai, jų sunkiai užtektų pragyvenimui.

REKLAMA

Šveicarijoje gyvenantis ir dirbantis lietuvis Julius Česnakauskas teigia, kad šalies pensijų sistema yra panaši, bet senjorai gyvena oriai, nes kaupia pensijai savarankiškai.

„Šveicarijoje sistema yra gana panaši kaip ir Lietuvoje – trys pakopos. Pirmoji yra panaši į „Sodrą“, antroji privaloma, o trečia yra savanoriška. Principai tokie patys. (...) Kiekvienas dirbantysis kas mėnesį moka po 2,4 proc. įmokas į II pakopos pensijų fondą nuo savo atlyginimo. Tokią pat sumą į fondą perveda ir jo darbdavys“, – sakė nuotoliniu būdu konferencijoje dalyvavęs J. Česnakauskas.

REKLAMA
REKLAMA

Jau 5 metus Šveicarijoje gyvenantis 32 metų vyras yra IT specialistas, jo atlyginimas siekia 7500-10 000 eurų per mėnesį. Jis į pensiją turėtų išeiti būdamas 64 metų – metais anksčiau nei Lietuvoje – ir norėtų gauti apie 80 proc. atlyginimo siekiančią pensiją – tai sudarytų apie 8000 eurų.

Jo pensija susidarys iš trijų dalių: iš valstybės mokamos I pakopos, Lietuvoje atitinkančios „Sodros“ pensiją, J. Česnakauskas gali tikėtis apie 1500 eurų, jeigu jo šeimyninė ir finansinė padėtis nesikeis, nes šeimoms valstybės išmokos didėja. Iš II pensijų pakopos jis gali tikėtis bent 1900 eurų, tuo metu III pakopos pensijų fonduose jis kol kas nekaupia, bet ketina tai daryti.

REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA

Pasak A. Bakšinsko, taupyti II pakopoje labiau apsimokėtų, jei formulė būtų 4 proc. gyventojo įmoka + 3 proc. valstybės paskata, vietoj dabar siūlomų 4+2 proc.

Vyriausybė siūlo nutraukti „Sodros“ įmokas į antros pakopos pensijų fondus, o juose norintis kaupti darbuotojas turėtų mokėti 4 proc. atlyginimo, o valstybė ir toliau prisidės 2 proc. vidutinio darbo užmokesčio. Dabar antros pakopos fonduose kaupiantieji pagal schemą 2+2+2.

REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA
REKOMENDUOJAME
rekomenduojame
TOLIAU SKAITYKITE
× Pranešti klaidą
SIŲSTI
Į viršų