artūras bakšinskas

Kylant ketvirtajai COVID-19 bangai ir į ligonines patenkant vis jaunesniems žmonėms, gyvybės draudimo bendrovės sulaukia nemažai klientų, norinčių apsidrausti nuo COVID-19 ligos. Dauguma mirusiųjų nuo COVID-19 buvo vyresnio amžiaus žmonės, neturėję gyvybės draudimo sutarčių. Draudikai pastebi, kad situacija po truputį keičiasi.

Senatvėje oriai norintiems gyventi žmonėms būtina kaupti savarankiškai, nes vien „Sodros“ pensijos neužteks, sako Lietuvos gyvybės draudimo įmonių asociacija (LGDĮA). Pasak jos, Lietuvos ir Šveicarijos pensijų sistemos panašios, tačiau pensijos skiriasi kartais – Šveicarijos gyventojai kaupia savarankiškai. LGDĮA prezidentas Artūras Bakšinskas teigia, kad valstybės dėmesys būsimų senjorų gerovei Lietuvoje turėtų būti didesnis, o viena sistemos problemų Lietuvoje yra nuolatinė jos kaita.

Studijos užsienyje gali nekainuoti nė cento, bet gali pareikalauti ir keliasdešimties tūkstančių eurų išlaidų iki to momento, kol pagaliau laikysite rankose išsvajoto universiteto diplomą. Ekspertai pateikia naujausią informaciją apie studijų užsienyje ir pragyvenimo kainas. Lietuvių susidomėjimas studijomis užsienyje toliau auga, ypač – Jungtinėje Karalystėje, kur studijuoti, pasak specialistų, gali kiekvienas – ir pirmūnai, ir tie, kuriems labiau sekasi praktinės disciplinos.

83 proc. Lietuvos gyventojų nori savarankiškai rūpintis savo finansine gerove ir tikisi, kad valstybė per mažesnius mokesčius ir kitas priemones skatins juos taupyti. Tai šiandien Vilniuje vykstančiame Finansų rinkų forume pabrėžė Lietuvos gyvybės draudimo įmonių asociacijos (LGDĮA) prezidentas Artūras Bakšinskas, remdamasis bendrovės „Spinter tyrimai” atliktos reprezentatyvios gyventojų apklausos duomenimis.

Lietuvos draudimo rinka, pagal draudimo įmokas pernai išaugusi dešimtadaliu, šiemet, palyginti su 2016 m., augs nuosaikiau ir padidės 6–7 proc. Sparčiau plėtosis ne gyvybės draudimo rinka, o gyvybės draudimo rinkos laukia kritimas, prognozuoja Lietuvos bankas. „Draudimo sektoriaus augimą užtikrins sparti ne gyvybės draudimo sektoriaus raida. Ne gyvybės draudimo rinkai teigiamą įtaką turės visos ekonomikos plėtra ir dėl to didėsiantis vidaus vartojimas bei augsianti infliacija.

Prezidentas Valdas Adamkus sako, kad gyventojus reikia daugiau skatinti rūpintis savo sveikata, nes laiku pastebėti pirmi ligos simptomai gali išgelbėti gyvybę. Trečiadienį vakare kadenciją baigęs Lietuvos Respublikos Prezidentas V.Adamkus prisijungė prie socialinės akcijos „Pasitikrink = gyvenk!”, kurios metu sostinės Gedimino prospekte buvo uždegta 8000 žvakučių mirusiems nuo vėžio atminti.

Per pirmuosius tris šių metų mėnesius pensijų fondai dalyviams arba jų artimiesiems išmokėjo 10,25 mln. litų, ir bendra išmokų suma nuo pensijų fondų veiklos pradžios 2004-aisiais pasiekė 149,72 mln. litų. Nuo 2004-ųjų pensijų fondų veiklos pradžios išmokas jau gavo 36,4 tūkst. pensijų fonduose kaupiančiųjų arba jų artimųjų, vien šiemet per pirmus tris mėnesius – 1,5 tūkst. Iš šio skaičiaus 497 atvejais išmokėta kaupusiųjų mirties atveju, jų artimieji gavo vidutiniškai po 4930 Lt.

Pirmąjį šių metų ketvirtį antrosios pakopos pensijų fonduose kaupusiems gyventojams arba jų artimiesiems išmokėta suma siekė 8,2 mln. litų. Iš viso nuo pensijų kaupimo sistemos veiklos pradžios jau išmokėta 103,2 mln. litų. Išmokas gavo 21,8 tūkst. kaupusiųjų ir jų artimųjų. Vien per pastaruosius 12 mėnesių išmokų padaugėjo per pusę, arba 53 proc. daugiau – nuo 67,42 mln. litų.

Vos 20 mūsų šalies piliečių savo gyvybę yra įvertinę milijono litų suma. Kitų norai ir galimybės ženkliai kuklesni. Iš viso Lietuvoje, kaip skaičiuoja Lietuvos gyvybės draudimo įmonių asociacija (LGDĮA), yra sudaryta per 400 tūkst. gyvybės draudimo sutarčių. Kai kuriose iš jų apdrausti keli asmenys, todėl, bendrai tariant, gyvybės draudimą Lietuvoje turi apie 600 tūkst. piliečių. Didžiausia draudimo suma – 4 mln.