Sparčiai plėtojantis internetinei prekybai fizinės parduotuvės susiduria su nemenku iššūkiu prisitaikyti naujajame pasaulyje. Internetinių parduotuvių mažesni kaštai leidžia prekes pardavinėti daug pigiau, tad įprastoms parduotuvėms reikia ieškoti naujų būdų, kaip išlaikyti pirkėjus.

John Olsen (nuotr. Tv3.lt/Ruslano Kondratjevo)

John Olsen (nuotr. Tv3.lt/Ruslano Kondratjevo)

„Euronics“ bendrovė dirba 36 šalyse, Lietuvoje šiai įmonei priklauso buitinės technikos ir elektronikos mažmeninės prekybos tinklas „Topo centras“. Į Lietuvą atvykęs vykdantysis „Euronics International“ direktorius Johnas Olsenas naujienų portalui tv3.lt atskleidė, kokie pokyčiai verčia iš esmės keistis fizines parduotuves ir kaip pavyksta konkuruoti su internetine prekyba.

REKLAMA

- Kaip keičiasi prekybos tendencijos pasaulyje plečiantis tokiems milžinams kaip „Amazon“ ar „Aliexpress“? Ar fizinių parduotuvių dar reikia, ar visi pajėgumai metami į internetinę prekybą?

- Mes matome aiškią tendenciją – elektroninės prekybos dalis auga. Tiesa, skirtingais tempais skirtingose Europos šalyse ir pasaulyje. Turint omeny, kad mes vystomės iš fizinės parduotuvės, geriausias būdas turėti plačią pasiūlą yra per paslaugų kanalų įvairovę (angl. omni-channel). Šiuo sprendimu galime turėti ir fizinę parduotuvę, ir būti stipriu žaidėju elektroninėje erdvėje. Tuos dalykus galima sujungti. Žinoma, ateityje fizinių parduotuvių bus mažiau, tačiau priklausomai nuo rinkos. Vokietijoje 800 parduotuvių dingsta kasmet mūsų industrijoje, tačiau tai didelė rinka. Viskas priklauso ir nuo to, kokią dalį atsirieks elektroninė prekyba. Pavyzdžiui, Dubajuje mes turime 5 proc. elektroninės prekybos dalies, Čekijoje ir Didžiojoje Britanijoje beveik 40 proc. Tad reikia žiūrėti į rinką.

Parduotuvėse reikia pasiūlyti daugiau nei internete. Pavyzdžiui, geri darbuotojai, inovatyvios erdvės, kur gali viską paragauti, pats išmėginti, tai kas labiau emocijas sukels. Štai dabar yra ir erdvės, kur gali kavos išgerti. Tai svarbu, kad pirkėjas jaustų ir užuostų, to internetinėje prekyboje padaryti negali.

- Kaip šios tendencijos atrodo Lietuvoje? Ar taip pat čia tampa vis svarbesnė internetinė prekyba?

- Lietuva nėra pirmūnė šiuo atžvilgiu, tačiau viduriuką lenkia. Dėl to čia taip pat svarbu užtikrinti sklandų verslą tiek internetinėje erdvėje, tiek fizinėse parduotuvėse. Dėl to atsiranda tokie dalykai, kaip specialios vietos stovėjimo aikštelėse, atvykus pasiimti internetinėje erdvėje įsigyto produkto, dėl to atėjus į parduotuvę galima naudotis savitarnos kasomis ir, žinoma, tuo pačiu gali tradiciškai užeiti į parduotuvę, pasikonsultuoti ir mokėti įprastinėse kasose. 85 proc. Europos vartotojų naudoja internetinę prekybą tam tikru savo apsipirkimo metu: dažniausiai apsižvalgo internete, o tada eina į parduotuvę.

REKLAMA

- Kokie skirtumai atsiranda tarp tradicinės internetinės prekybos ir apsipirkimo mobiliuoju? Galbūt į pastarojo galimybes tenka investuoti daugiau?

- Mes matome daugybėje rinkų, kad mobilusis apsiperkant naudojamas daugiau nei kompiuteris. Bet priklauso nuo produkto – jei jis brangesnis ir didesnis, daugiau naudojamasi kompiuteriu, daugiau naršoma ir ieškoma informacijos.

- Kol kas jūs gana skiriatės nuo „Aliexpress“ ar „Amazon“, bet matome, kad pastaroji bendrovė taip pat žengia į fizinių parduotuvių erdvę. Ar tai netaps jums iššūkiu?

- Matome, kad „Amazon“ nusipirko „Whole foods“, jie turi parduotuvių Sietle, kur įeini, pasiimi prekę ir viskas nuskaičiuojama automatiškai. Kuo mes bandome atsakyti į tai – žmogaus prisilietimas skaitmeniniame pasaulyje. Tai reiškia, kad turime parduotuves, kuriose būtų ne tik parduodama prekė, bet ir sukuriamas pasitikėjimas tarp žmonių, galimybė konsultuotis. „Amazon“ kol kas to nedaro, jie neįtraukia į savo verslo modelį žmogiškojo kontakto.

Technologijos darosi vis sudėtingesnės, tad vartotojui reikia žmogaus, kuris padėtų orientuotis technologijų pasaulyje, kuris galėtų patarti.

- Bet ar nėra taip, kad pasaulyje kaip tik stiprėja noras apsipirkti nekomunikuojant su jokiu žmogumi, naudojantis savitarnos kasomis?

- Taip, pirkėjų yra įvairių. Bet ir prekių yra įvairių. Retai, kada žmogus pirks didžiulį televizorių pirmiau neapžiūrėjęs jo fiziškai. Kokio dydžio tiksliai televizorius bus, kurioje kambario vietoje tilptų. Tos parduotuvės, kurios lieka, jos turi suteikti tokią patirtį, kokios žmogus negali gauti internetinėje erdvėje.

REKLAMA

- Tačiau, kaip fizinės parduotuvės paveikia kainas? Turbūt vien dėl to yra sunkiau konkuruoti su gigantais kaip „Amazon“, kurie neturi fizinių parduotuvių ir pardavėjų?

- Pirmiausia tai dėl pačių produktų yra įstatymai. Europos Sąjungoje parduodant aukštųjų technologijų kategorijai priklausančius produktus vienas iš punktų yra tas, kad turi būti fizinė parduotuvė, kurioje galėtų būti konsultantai, paaiškinantys viską. Tai čia yra zona, kur parduotuvės turi daugiau galimybių. Ir nustatant teisingą kainą rinkoje. Tačiau skaidrumas yra vartotojo pusėje. Vėlgi paimkime pavyzdį, vartotojas nori nusipirki 42 colių televizorių. Jis, tarkime, kainuoja 49 eurus „Amazone“ ir pas mus internetinėje parduotuvė, bet kai jie ateis pas mus me dar pasiūlysime papildomą garantiją, galimybę kad specialistai atveš, įrengs. Tai „Amazon“ daugiau išleidžia dėžėms, logistikai, o mes daugeliu atveju galime ta pačia kaina parduoti, bet pasiūlyti papildomų paslaugų už papildomą kainą.

- Jei pirkėjas nenori tų papildomų paslaugų, ar vis tiek apsimoka parduoti už tokią pat kainą, kaip ir kitos tik elektroninės parduotuvės?

- Mes neturime pasirinkimo. Aišku, viskas priklauso nuo produkto. Pavyzdžiui, perkant vandens aušintuvą už 49 eurus tu dar nemažai sumokėsi už pristatymą. Papildomai 10-15 eurų. Tad vartotojui daug pigiau bus tą produktą pasiimti važiuojant iš darbo, užsukus į parduotuvę. Tai daug priklauso ir nuo produkto ir nuo kategorijos, nes, mūsų žiniomis, kai kurias prekes transportuoti „Amazon“ atsieina didžiulius kaštus. Tad jie turi pranašumą dėl išlaidų, kad neturi parduotuvių, tačiau jie turi minusų dėl transportavimo aukštų kaštų.

REKLAMA

- Lietuviai kartais piktinasi, kad tas pats produktas skirtingose šalyse, to paties tinklo parduotuvėse kainuoja skirtingai. Dažnu atveju – Lietuvoje brangiau. Kodėl atsiranda tokie netolygumai?

- Mes leidžiama šalims ir pardavėjams patiems nuspręsti kokias kainas jie siūlys. Jei nori būti brangesni, tai viena strategija. Po 5-10 metų matysime, kad rinkos konsoliduosis. Ir tam tikrose kategorijose, gal mūsų industrijoje, gal kitose, bus pasaulinės kainos. Tam reikia ruoštis. Ypač Baltijos šalyse, galima greitai nuvykti į kitą šalį pigiau nusipirkti, jei taip yra. Tad prekybininkai turi adaptuotis ir sekti pirkėjų poreikius. Tai iššūkis prekybininkams, kai pirkėjams kainoms tampa vis aiškesnės ir žinomesnės.

- Kas šiuo metu jūsų pagrindiniai konkurentai ir kaip konkurencija skiriasi?

- Mūsų modelis labiau orientuojasi į vidutinių-aukštų technologijų sritį. Baltijos šalyse „Elektromarkt“ yra didžiausias mūsų konkurentas. Italijoje yra 5-6 elektronikos prekybininkai ir dar internetinė prekyba, tai jau labai daug. Matant šį pavyzdį, net ir 2-3 gali būti prekybininkai, nes pirkėjai vieni pigesnius produktus renkasi, kiti brangesnius ir dar yra internetinė prekyba. Tad normali konsolidacija vyksta. Mažiau parduotuvių, mažiau prekybininkų. Manau tai tęsis. Taip pat ir Lietuvoje, nors, palyginus, čia ir taip jau nėra daug elektronikos prekybininkų.

Patogiausias būdas sužinoti daugiau - sekti naujienas mūsų „Facebook“ paskyroje!

Nėra komentarų. Būk pirmas - komentuok!

Top Video

Gero vakaro šou. „TV Pagalbos“ žvaigždė Navickas prisiminė, kaip saugojo Landsbergį: pas jį prie durų miegodavom
DABAR RODOMA
Gero vakaro šou. „TV Pagalbos“ žvaigždė Navickas prisiminė, kaip saugojo Landsbergį: pas jį prie durų miegodavom
DABAR RODOMA
Lietuvis įsiuto: bejėgio vilkiko vairuotojo nelaimė policijai sukėlė juoką
DABAR RODOMA
Gerbėjai dalijasi įrašu ir sako, kad princas Harry – svajonių vyras
DABAR RODOMA
Išsitraukė kamerą, pamačius, ką išdarinėja lėktuvo keleivė – vos sulaikė juoką
DABAR RODOMA
Įrašas spaudžia širdį: šuns reakcija į veterinarą nepalieka abejingų
DABAR RODOMA
Visi mes žmonės. Meiželytė dėl darbo Seime neteko meilės: „Puikiai suprantu Grybauskaitę“
DABAR RODOMA
Gražuolės bandymas atkreipti sportininkų dėmesį virto sensacija – visai nesidrovėjo
DABAR RODOMA
Princas Williamas su žmona Kate vos sulaikė juoką po žurnalistų komentarų
DABAR RODOMA
Negalėjo nenufilmuoti: vaizdas danguje priminė baisiausią siaubo filmą
DABAR RODOMA
Tokio padaro žvejai dar nebuvo regėję: nesuprato, kas per mutantas
REKLAMA
„Šūvio akademijos“ teritorija (nuotr. facebook.com)
Šalčininkų rajone, netoli Pamarazių kaimo, veikia šaudykla „Šūvio akademija“, kurios pagrindinis tikslas – praktinio šaudymo tobulinimas ir propagavimas Lietuvoje. Čia ...
Bankomatas (Fotobankas)
Pastaruoju metu stringančios didžiausių šalyje komercinių bankų „Swedbank“ ir SEB elektroninės mokėjimo sistemos turi neigiamos įtakos pasitikėjimui visa finansų sistema, todėl ...
Stumbrai (nuotr. Fotobankas)
Teisėsaugos dėmesio sulaukusioje stumbrės žūtimi pasibaigusioje medžioklėje Panevėžio rajone dalyvavo įtakingi politikos ir verslo atstovai, rodo BNS gauti duomenys.
Valstybinė mokesčių inspekcija (Fotodiena/Justinas Auškelis)
Gyventojai ir įmonės, praėjusiais metais turėję ar įsigiję komercinio naudojimo nekilnojamojo turto vėliausiai vasario 17 d. turi pateikti Nekilnojamojo turto mokesčio ...
(Algirdas Kubaitis/Fotobankas)
Sausio mėnesį naudotų automobilių Lietuvoje buvo parduota kiek daugiau nei tuo pačiu laikotarpiu prieš metus. „AutoTyrimų“ duomenimis, gautais išanalizavus VĮ „Regitra“ ...
REKLAMA
×

Pranešti klaidą

SIŲSTI
Į viršų