Baltijos šalyse pernai sudarytų investicinių komercinio nekilnojamojo turto sandorių apimtis mažėjo 3,4 proc. iki 838,2 mln. eurų, tačiau dauguma didžiųjų sandorių sudaryta Lietuvoje, skaičiuoja nekilnojamojo turto paslaugų kompanija CBRE.

Pinigai (nuotr. 123rf.com)

Pinigai (nuotr. 123rf.com)

Tuo tarpu advokatų kontoros „Sorainen“ partneris Kęstutis Adamonis pastebi, kad nors rinkos didieji investuotojai vis dar ja pasitiki, tačiau dėl mažėjančios grąžos pradeda žvalgytis objektų Vidurio Europoje.

„Praėję metai investicinių sandorių rinkai nebuvo kažkuo ypatingi, bet buvo pakankamai stiprūs – tendencijos išlieka panašios ir 2018 metais, kurie turėtų būti aktyvesni. Po Baltijos šalių rinką dairosi nauji investuotojai, ieškantys patrauklesnio kapitalo grąžos rodiklio ir stabilios investicinės aplinkos. Visgi, 2017 metais kapitalo grąžos rodiklis Baltijos šalyje susitraukė tiek, kad jį jau galima lyginti su centrinės Europos rinka, pavyzdžiui, Praha, Varšuva. Tai nėra labai gera žinia mūsų pakankamai sekliai rinkai“, – BNS sakė K. Adamonis.

REKLAMA

Jo teigimu, mažėjanti investicijų grąža reiškia, kad Baltijos šalyse investuojantys rinkos dalyviai jau žvalgosi objektų Vidurio Europoje, tai taip pat verčia juos iš naujo įvertinti riziką.

„Esu girdėjęs ir iš Baltijos šalių investuotojų, kad jie jau ieško objektų centrinėje Europoje, kurioje rinkos likvidumas yra gerokai didesnis. Kartu tai susiję ir su rizikų diversifikacija, nes, reikia pripažinti, kad Baltijos šalių jautrumas vartojimo ar tiesioginių užsienio investicijų pokyčiams, yra didesnis nei centrinės Europos sostinėse. Gali būti, kad kai kurie vietiniai investuotojai dėmesį sutelks į valdomų portfelių priežiūrą ir vertės auginimą, o ne naujų objektų įsigijimą“, – aiškino jis.

Vis dėlto, K. Adamonis priduria, jog didžiųjų regiono investuotojų pasitikėjimas Baltijos šalių rinka - geras ženklas.

„Didžiųjų rinkos žaidėjų strategija nesikeičia, kas rodo, kad jie tiki Baltijos šalių nekilnojamojo turto rinka. Tai geras ženklas visiems kitiems investuotojams ir manau, kad 2018-aisiais pamatysime naujų tarptautinių vardų. Vis dėlto, greičiausiai vietos rinkoje veikiantys didesni investuotojai nebus tokie aktyvūs, nebent dar atras objektų, kurie turi potencialo. Kalbant tik apie Lietuvą, dėmesio centre turėtų atsidurti Kaunas su naujais biurų pastatais. Pirmoji kregždė, kai „Orion Asset Management“ valdomas fondas įsigijo biurų pastatą „B66“, jau atskrido, tikiu bus ir naujų“, – teigė K. Adamonis.

Pasak investicinių sandorių eksperto, šiuo metu rinkoje itin palankus metas parduoti objektus. Jo nuomone, 2018 metais turėtų būti dažnesni sandoriai, kuriais bus perleidžiami senesni, praėjusiame dešimtmetyje pastatyti, objektai.

REKLAMA

Dauguma didžiųjų sandorių - Lietuvoje

CBRE vertinimu, investicinių komercinio turto sandorių rinka Baltijos šalyse tapo itin aktyvi, ypač nuo 2014-ųjų, o tarp didžiausių 15-os pernai Baltijos šalyse sudarytų sandorių, 9 įvyko Lietuvoje.

Fondas „CPA:17-Global“ įsigijo „Senukų“ parduotuves valdančios įmonės „Baltic Retail Properties“ akcijų, fondas „Lords LB Baltic Fund IV“ įsigijo prekybos centrą „Go9“, bendrovė „Technopolis Lietuva“ įsigijo biurų pastatą „Penta“, kompanija „Eastnine“ įsigijo biurų pastatą „Vertas“, kompanija „AMG property“ įsigijo du automobilių salonų pastatus, bendrovė „Sportland LT“ įsigijo komercines patalpas sostinės Gedimino prospekte, fondas „Capitalica Baltijos nekilnojamojo turto fondas I“ įsigijo biurų pastatą „135“, fondas „Eften Kinnisvarafond II“ įsigijo sandėlių ir biurų kompleksą Kauno laisvojoje ekonominėje zonoje, „Baltic Horizon Fund“ įsigijo pirmąjį biurų komplekso „Duetto“ pastatą.

Apžvalgoje teigiama, jog 2017-aisiais Baltijos šalyse investicijų apimtys traukėsi visuose pagrindiniuose komercinio nekilnojamojo turto segmentuose: prekybos objektų - 34 proc., biurų – 28 proc., sandėlių – 22 proc.

CBRE duomenimis, didžiąją dalį sandorių (77 proc.) regione pernai sudarė Baltijos, dar apie 20 proc. Šiaurės šalių investuotojai. Didžioji dalis sandorių teko prekybos objektų segmentui (39 proc), o biurų ir sandėlių investicijų dalis siekė atitinkamai 31 proc. bei 20 proc. Dar po 5 proc. teko viešbučių ir kitiems segmentams.

 

Patogiausias būdas sužinoti daugiau - sekti naujienas mūsų „Facebook“ paskyroje!

Naujienų agentūros BNS informaciją atgaminti visuomenės informavimo priemonėse bei interneto tinklalapiuose be raštiško UAB "BNS" sutikimo draudžiama.

Nėra komentarų. Būk pirmas - komentuok!

Top Video

TV3 Žinios. Profesorius Kasiulevičius įvardijo Lietuvos ir pasaulio galimus scenarijus dėl koronaviruso
DABAR RODOMA
TV3 Žinios. Profesorius Kasiulevičius įvardijo Lietuvos ir pasaulio galimus scenarijus dėl koronaviruso
DABAR RODOMA
Nepaprasta prieglaudoje gyvenančio keturkojo istorija: visus pasitinka su šypsena
DABAR RODOMA
Sunku patikėti: išsitraukė kamerą pamačius, kaip moteris pilasi kurą
DABAR RODOMA
Farai. „Farų“ operatorius tapo neblaivaus taksisto įniršio taikiniu: tokio protrūkio nesitikėjo
DABAR RODOMA
Moterys parduotuvėje susimušė dėl tualetinio popieriaus: pamatykite vaizdo įrašą
DABAR RODOMA
Užfiksuotas smurto protrūkis vienoje Lietuvos mokykloje
DABAR RODOMA
Farai. Pamatę, kas po avarijos liko iš BMW, pareigūnai liko priblokšti: išgirdo fantastinę istoriją
DABAR RODOMA
Prieš srovę. Vaikų teisės su tarnybomis laužėsi į butą: mama ir dukra laukė susigūžusios
DABAR RODOMA
Prieš srovę. Alkoholikės mama kreipėsi į politikus: maldauja dukrą gydyti priverstinai
DABAR RODOMA
Visi mes žmonės. Maldeikienė parodė jautriausią savo pusę: prakalbo apie tėčio mirtį
REKLAMA
(nuotr. Fotodiena/Justino Auškelio)
Jau trečia savaitė daugybė gyventojų nedirba, nes jų darbovietės uždarytos. Įmonės taip pat negauna jokių pajamų ir neaišku, kaip žmonėms mokės algas. Nepaisant to, Seime ...
Masinė parduotuvių šlavimo panika: tai nėra lietuvių išsigalvojimas (nuotr. SCANPIX)
Rinkoje pastebint dalies prekių brangimą, Teisingumo ministerija prašo Seimo leisti Vyriausybei reguliuoti prekių ir paslaugų kainas. Vyriausybė teigia, kad šis įrankis ...
Romas Lazutka (nuotr. Fotodiena.lt/Ievos Budzeikaitės)
Dėl viruso pasikeitė mūsų gyvenimas įvairiose srityse. Nemažai verslų sustabdė savo veiklą, žmonės praranda darbus, algas. Kokia Lietuva liks po koronaviruso, ar Vyriausybės ...
„Svetainė“ (nuotr. Enrikos Gecaitės)
Premjerui Sauliui Skverneliui pranešus, kad svarstoma galimybė pamažu leisti dėl karantino apribotam smulkiajam verslui atkurti dalį veiklos, verslininkai sako, kad pirmiausia ...
Asociatyvi (nuotr. Broniaus Jablonsko)
Kai mokyklose ar darželiuose paskelbiamas karantinas ir nėra galimybių užtikrinti mažų vaikų priežiūros, tėvai gali gauti nedarbingumo pažymėjimą ir ligos išmoką. Iki šiol ...
REKLAMA

×

Pranešti klaidą

SIŲSTI
Į viršų