grąža

Lietuvos bankas užsimojo iš apyvartos išimti 1 ir 2 centų monetas. Jas gaminti ir tvarkyti esą atsieina brangiau nei jų vertė, o lietuviai neva ir taip jų didžiąją dalį išbarsto. Tačiau iš apyvartos monetas šalinti bankas siūlo pamažu – tiesiog uždrausti jomis mokėti grąžą, tam prireiks ją apvalinti. Žmonės jau nerimauja, kad apvalinimas vyks ne pirkėjų naudai ir centų šalinimas taps dar vienu kainų didinimu.

Penktadienį Šiaulių apskrities policija per žiniasklaidą kreipėsi į visuomenę, kviesdama padėti viename Šiaulių prekybos centre dirbančiai pardavėjai, kuri atsidūrė keblioje situacijoje ir patyrė finansinių nuostolių. Rugsėjo 7 d. ji, dirbdama kasoje, padarė klaidą, kuri jai labai brangiai kainavo. 19.25 val. atsiskaityti už perkamas prekes prie jos priėjo du vyrai.

Panevėžio policija ketvirtadienį išplatino prašymą padėti surasti vienoje gėrimų parduotuvėje per didelę grąžą gavusį vyriškį. Visuomenės pagalbos vis dėlto neprireikė, vyras pats prisistatė į policiją ir pinigus grąžino. Įvykis nutiko dar gruodžio mėnesį, kai gruodžio 16 dieną Panevėžyje, vienoje žinomoje gėrimų parduotuvėje atsiskaitęs už prekes, gavo per daug grąžos.

Per tris šių metų ketvirčius antras pakopos pensijų fondai vidutiniškai uždirbo 14 proc. grąžą, o trečios pakopos fondų vidutinė grąža siekė beveik 11 proc., skelbia Lietuvos bankas. Anot jo, daugiausia uždirbo tie fondai, kurių didžiąją investicinio krepšelio dalį sudaro akcijos. „Pradėjus taikyti gyvenimo ciklo investavimo strategiją, antros pakopos pensijų fondų valdytojai didesnę pensijų fondų turto dalį galėjo nukreipti į rizikingesnius aktyvus – akcijas.

Lietuvos bankas informuoja, kad Lietuvoje veikiančių II pakopos pensijų fondų turtas perkopė 3 mlrd. Eur ribą ir 2018 m. birželio pabaigoje sudarė 3 082 mln. Eur. Daugumos pensijų fondų rezultatai šių metų antrąjį ketvirtį buvo geresni nei pirmąjį, o ilgalaikė 10 m. grąža yra teigiama. „Šiemet pensijų fondų dalyvių turtą labiausiai gausino naujos įmokos, o metų pradžioje vykę finansų rinkų svyravimai neigiamai paveikė šių metų fondų grąžą.

Viena dažniausiai Lietuvoje pasirenkamų sričių, kur „dėti“ pinigus – nekilnojamasis turtas. Tačiau dažnai renkantis būstą investicijai paskaičiuojama, kiek pavyks uždirbti iš nuomos, bet neatsižvelgiama į kitą svarbų kriterijų.

Nekilnojamasis turtas jau daugelį metų išlieka viena populiariausių investicijų ir ši tendencija nesikeičia. Pastarųjų 4–5 metų pardavimų statistika rodo, kad trečdalio būsto įsigijimo priežastis – investavimas. Tačiau investuotojų tikslai būna skirtingi, tad remdamiesi jais nekilnojamojo turto plėtotojai išskiria du pagrindinius tipus. „Pirmajam investuotojų tipui galima priskirti asmenis, kurie siekia greitos grąžos ir stengiasi iš įsigyto būsto gauti maksimalią naudą per itin trumpą laiką.

Pradėtas nuosavas verslas jau per pirmuosius penkerius metus imtų generuoti didesnę ar mažesnę investicijų grąžą – tuo įsitikęs kas antras Lietuvos gyventojas. Rinkos tyrimų bendrovės „Spinter Research” atliktos apklausos duomenimis, lūkesčiai tarp santūrios ir didelės investicijų grąžos pasiskirsto beveik tolygiai, o net iki 50 proc. siekiančios grąžos tikėtųsi ketvirtadalis apklaustųjų.

Baltijos šalyse pernai sudarytų investicinių komercinio nekilnojamojo turto sandorių apimtis mažėjo 3,4 proc. iki 838,2 mln. eurų, tačiau dauguma didžiųjų sandorių sudaryta Lietuvoje, skaičiuoja nekilnojamojo turto paslaugų kompanija CBRE. Tuo tarpu advokatų kontoros „Sorainen“ partneris Kęstutis Adamonis pastebi, kad nors rinkos didieji investuotojai vis dar ja pasitiki, tačiau dėl mažėjančios grąžos pradeda žvalgytis objektų Vidurio Europoje.