„Arbitražo sprendimai paprastai gali būti vieną kartą skundžiami nacionaliniuose teismuose, bet paprastai teismai arbitražo priimtų sprendimų nenaikina. Aišku, viskas priklauso nuo situacijos ir nuo to kas yra įrodinėjama. (...) Mano praktikoje nėra buvę tokių atvejų“, - BNS sakė advokatų profesinės bendrijos „Fort“ advokatas Andrius Bambalas.
Pasak jo, ketindama toliai bylinėtis su „Gazprom“, Lietuva nori parodyti, kad ginčas dar nesibaigęs ir dar galima kažką pasiekti.
„Aš nežinau, kokie argumentai bus naudojami, bet žiūrint iš statistinės pusės, tikrai dauguma atveju skundai dėl arbitražo sprendimų panaikinimo yra atmetami. Konkrečiu atveju nežinau, kas bus skundžiama, bet šansų yra nedaug, kad atmes. Nemanau, kad čia būtų daug galimybių, bet valstybei atstovaujantys teisininkai nori išnaudoti visas teisines galimybes“, - kalbėjo teisininkas.
A.Bambalas aiškino, kad nacionalinio teismo sprendimas dėl arbitražo sprendimo dar gali būti skundžiamas apeliacine tvarka.
„Kuomet kyla ginčas dėl arbitražo sprendimo panaikinimo, teismas paprastai sprendžia, ar yra padaryta kažkokia esminė klaida. Jei teismas nusprendžia naikinti arbitražo sprendimą, tuomet sprendimo nėra, klausimas yra blogai išspręstas ir tada ginčas iš naujo turėtų būti sprendžiamas arbitraže. Paprastai būna jurisdikciniai pagrindai pažeisti, teismas vertina, ar nebuvo pažeisti esminiai proceso principai, esminės taisyklės“, - aiškino „Fort“ advokatas.
Pagal Niujorko konvenciją, arbitražo sprendimo anuliavimo galima siekti tik toje šalyje, kur buvo nagrinėjamas arbitražinis ginčas.
Rusijos verslo leidinio „Kommersant“ apklausti teisininkai taip pat skeptiškai vertina Lietuvos galimybes pasiekti, kad būtų anuliuotas jai nepalankus Stokholmo arbitražo sprendimas Vyriausybės ginče su „Gazprom“.
„Tai būtų procesinių klausimų patikrinimas, iš esmės byla nebus nagrinėjama“, - komersant.ru sakė advokatų kontoros KK&P atstovas Olegas Kolotilovas.
„Nacionalinis teismas neprivalo peržiūrėti bylos iš esmės, tačiau šio principo taikymo praktika yra įvairi, ir kai kada sudėtinga nubrėžti ribą, kur toks peržiūrėjimas galimas“, - portalui sakė „BGP Litigation“ partneris Aleksandras Vanejevas.
Pasak jo, visų pirma, Lietuva siekia Stokholmo arbitražo sprendimo panaikinimo, kad nereikėtų mokėti teismo išlaidų, kurios gali siekti milijonus eurų. Kita vertus, Lietuva gali bandyti siekti pakartotino bylos nagrinėjimo. „Kommersant“ duomenimis, praktika rodo, kad anuliuojama tik 5 proc. Stokholmo arbitražo sprendimų.
Kai kurie Lietuvos teisininkai, nenorėję viešai skelbti savo pavardžių, BNS sakė, jog tuo atveju, jei Stokholmo teismas panaikintų arbitražo sprendimą, Lietuva galėtų antrą kartą pateikti ieškinį arbitražui arba derėtis su „Gazprom“, kuris gali būti suinteresuotas ginčą baigti taikiai. Anot jų,
Lietuva turi „tam tikrų argumentų laimėti“ ir todėl ji turi kovoti.
Energetikos ministerija iki rugsėjo 22 dienos kreipsis į Švedijos teismą, kad šis anuliuotų 9 mln. eurų Vyriausybei kainavusį arbitražo sprendimą. Ketverius metus trukusį Vyriausybės ir „Gazprom“ ginčą dėl maždaug 1,4 mlrd. eurų permokos už Lietuvai tiektas dujas nagrinėjęs Stokholmo arbitražas birželio pabaigoje paskelbė neįžvelgęs Rusijos bendrovės kaltės, tačiau pripažino, kad „Gazprom“, tiekdamas dujas Lietuvai ir valdydamas „Lietuvos dujų“ akcijas, turėjo interesų konfliktą.
Arbitražo sprendimu Lietuva neatgavo prašytos 1,4 mlrd. eurų permokos. Pasak Energetikos ministerijos, arbitražas nesiryžo įvardyti Lietuvai padarytos žalos dėl sudėtingo įrodinėjimo proceso bei duomenų gausos, kuriai apskaičiuoti pasitelkti ekspertai naudojo sudėtingus ekonominius modelius, vertinusius teisingą dujų kainų lygį Lietuvoje bei alternatyvių energijos išteklių kainų dinamiką.
