Indėlių palūkanoms pasiekus rekordines žemumas, šis finansinis instrumentas tapo nepatrauklus pinigams laikyti. Kol infliacija „valgo“ gaunamas palūkanas už indėlius, kalbiname „Danske“ banko Finansų rinkų departamento direktorę Giedrę Gečiauskienę – apie alternatyvius pinigų įdarbinimo būdus.
Ar iš tiesų šiandien nebenaudinga laikyti pinigus indėliais?
Dabartinė situacija tikrai nėra palanki laikyti pinigus jų neįdarbinant, nes palūkanų normos yra itin žemos. Palyginę jas su infliacija, turime konstatuoti, kad reali palūkanų norma yra neigiama. Tiesą sakant, teigiamą realią palūkanų normą baigiame pamiršti. Dabartinė situacija susiformavo dėl vienos priežasties – didžiulio likvidumo pertekliaus visose didžiosiose pinigų rinkose: euro, dolerio. Kol centriniai bankai tęs vadinamąją likvidumo normų pylimo į rinką politiką, tol tai ir tęsis.
Įprastai verslas indėliais naudojasi nelabai aktyviai. Pagrindinis verslo indėlių išskirtinumas – jie dedami labai trumpam laikui: porai savaičių, mėnesiui, keliems mėnesiams. Retai sulaukiama įmonės indėlio metams ar ilgesniam laikotarpiui. Tokius indėlius sau leidžia tos įmonės, kurių veikla yra, pavyzdžiui, investicinė. Kitas verslas indėlius naudoja kaip tam tikrą likvidumo priemonę: kai planuodamos savo pinigų srautus tikisi tam tikro likvidumo poreikio visai netrukus. Tada jos rezervuoja tam tikrą sumą, padeda indėlį ir žino, kad prireikus lėšų galės panaudoti indėlį.
Kokios yra pinigų įdarbinimo alternatyvos, tinkamos įmonėms?
Nereikėtų terminuoto indėlio laikyti įmonės lėšų investavimo alternatyva – dėl paties instrumento ir jo grąžos, nes pastaroji niekuomet nebus net artima galimai investicinei verslo grąžai. Jeigu įmonės gali skirti tam tikrą lėšų sumą investicijoms į verslą, tą jos ir turėtų daryti, nes grąža tuomet bus optimali. Terminuotų indėlių verslas negalės pasiekti tokios grąžos.
Rinkoje yra įvairių investicinių priemonių: fondų, akcijų, obligacijų ir t.t. Tačiau vienas bendras šių priemonių bruožas – jos yra ilgalaikės, o tai kertasi su įmonės laisvų lėšų logika. Bendrovei laisvos lėšos dažniausiai lieka gana trumpą laiką, o investavus į fondus, akcijas ar obligacijas, reikia turėti omenyje, kad artimiausiu metu gali tekti išeiti iš tų priemonių su nuostoliu. Investavimo horizontas turi būti pakankamai ilgas, kad tokios investicijos būtų prasmingos. O tai retai palanku įmonei, todėl su tokiomis priemonėmis reikia elgtis labai atsargiai.
Taigi šiuo atveju vaisto tikriausiai nėra: rizikos ir grąžos santykis visuomet yra vienareikšmis, t. y., jei reikalinga maža rizika, grąža taip pat bus nedidelė. Todėl lieka minėtini tie patys ne itin pelningi trumpalaikio investavimo indėliai, gali būti trumpo termino skolos vertybiniai popieriai, pavyzdžiui, valstybių ar įmonių obligacijos, tačiau svarbu atkreipti dėmesį į terminus.
Logiškiausia alternatyva – investuoti į verslą, jį plėsti. Įprasta kapitalo grąža įmonei 5–8 proc. (priklauso nuo verslo šakos). Būtent tokia yra pageidautina investicinė grąža bendrovei, o ne 0,6–1 proc. už turimą indėlį.
Idealiu atveju nė vienas litas neturėtų būti einamojoje sąskaitoje ar terminuotu indėliu be reikalo. Jeigu įmonė taip nepelningai laiko lėšas, matyt, turi tam tikrus motyvus, pavyzdžiui, nori sukaupti tam tikrą sumą ir ją investuoti.
Nuo kokios sumos reikėtų galvoti apie įmonės pinigų įdarbinimą?
Įdarbinti galima ir pakankamai mažas sumas. Dėl kelių tūkstančių su tokiomis mažomis palūkanomis žaisti nevertėtų, todėl turime kalbėti apie dešimtis ir šimtus tūkstančių litų. Tačiau į tokį klausimą atsakyti sudėtinga, nes viskas priklauso nuo įmonės.
Su tokia pačia problema susiduria ir gyventojai. Kokie finansiniai instrumentai jiems gali būti patrauklūs?
Panašu, kad tokia situacija tęsis pakankamai ilgai. Spėčiau, kad metus ar dvejus galime gyventi tokioje žemų palūkanų aplinkoje. Praėjusią savaitę Europos centrinis bankas posėdyje konstatavo, kad likvidumo pylimas į rinką dar tęsis kurį laiką, todėl apie pabaigą kalbėti būtų anksti. Gyventojų situacija nuo įmonių skiriasi tuo, kad jų investavimo laikotarpis ilgesnis – gali būtų nuo metų iki dviejų. Tokiu atveju atsiranda daugiau investavimo alternatyvų. Galima pagalvoti apie obligacijas arba (jei kalbame apie dar ilgesnį laikotarpį, pavyzdžiui, penkerius metus) investicinius fondus ir net akcijas.
CV Giedrė Gečiauskienė
Daugiau nei 10 metų dirba bankininkystės ir finansų rinkų srityje.
2003 m. VU įgijo ekonomikos magistro laipsnį 2005 m. dirbo „Sampo“ banko Iždo departamente 2006 m. tapo šio departamento direktore, vėliau „Danske“ bankui įsigijus „Sampo“ banką, skyrius pervadintas į Finansų rinkų departamentą, kuriam G. Gečiauskienė vadovauja iki šiol. Nuo 2004 m yra Lietuvos finansų analitikų asociacijos narė 2010-2011 m. vadovavo Lietuvos bankų asociacijos Finansų rinkų veiklos grupei NUOMONĖS
Ar yra alternatyvų indėliams?
Stasys Kropas, Lietuvos bankų asociacijos prezidentas
Dar ne laikas Žmonės linkę sutaupytus pinigus laikyti kredito įstaigose – tai jiems suprantama, jie gali disponuoti pinigais, pačiupinėti juos. Todėl naujos, modernesnės, investavimo priemonės kelią skinasi sunkiai. Paulas Lukka, „Mandatum Life“ Turto valdymo departamento vadovas Baltijos šalims
Yra ir saugesnių
Yra sprendimų, kurie laikomi saugesniais už indėlius, pavyzdžiui, kai kurių vyriausybių obligacijos. Finansinių priemonių spektras platus, bet pirmiausia indėlininkai turėtų pagalvoti apie fiksuoto pajamingumo priemones, nes investicijų į akcijas ar žaliavas rizikos lygis daugeliui gali būti per didelis.
