Vienas JAV tyrimų centras teigė, kad rizikos draudimo fondai Afrikoje graibsto žemes ir taip bando padidinti savo pelnus maisto ir biokuro pramonės sektoriuose, rašo britų naujienų portalas BBC.
Oaklando institutas savo ataskaitoje teigė, kad rizikos draudimo fondai ir kitos užsienio įmonės dažniausiai be tinkamai paruoštų sutarčių įsigijo didžiulius žemės plotus Afrikoje. Sakoma, kad šie įsigijimai iš savo gyvenamųjų vietų privertė išsikelti milijonus smulkiųjų ūkininkų.
Ataskaitoje teigiama, kad užsienio kompanijos ūkininkauja šiose žemėse, jog sustiprintų savo pozicijas pasaulinėje maisto rinkoje. Jos taip pat panaudoja žemes, kad „atlaisvintų plotus“ tokioms eksporto prekėms kaip biokuras ar gėlės.
„Tai sukuria nepatikimumą pasaulinėje maisto sistemoje, kuri gali tapti daug didesniu pavojumi nei terorizmas“, – teigiama Oaklando instituto paruoštoje ataskaitoje.
Institutas pateikė savo išvadas ištyrusi žemės sklypų įsigijimo sandėrius Etiopijoje, Tanzanijoje, Pietų Sudane, Siera Leonėje, Malyje ir Mozambike.
Teigiama, kad rizikos draudimo fondai ir kiti spekuliantai vien tik 2009 metais nusipirko ar išsinuomojo beveik 60 mln. hektarų žemės Afrikoje.
„Tos pačios finansų institucijos, kurios rizikingais finansiniais manevrais išpūtė nekilnojamojo turto burbulą ir privedė mus prie pasaulinės recesijos, dabar tą patį daro su pasaulinio maisto atsargomis“, – rašoma ataskaitoje.
Institutas nustatė, kad kai kurio įmonės žemės įsigijimo sutartis sudarė su patikliais vietiniais vadais ar korumpuotais valdžios pareigūnais.
„Tyrime buvo atskleisti investuotojai, teigiantys, kad sudaryti tokias sutartis yra labai lengva – paprastai jie gauna tai, ko nori, mainais už viskio „Johnnie Walker“ butelį skurdžiai gyvenančiam genties vadui, – pasakojo Oaklando instituto direktorius Anuradha Mittalis. – Skamba nuostabiai, kuomet šie investuotojai vietiniams vadams žada pažangą ir darbo vietas, tačiau jie to nesuteikia.“
Ataskaitoje taip pat teigiama, kad sutartys numato investuotojams keletą skatinamųjų priemonių, tokių kaip neribotos teisės į vandenį ar galimybė nemokėti mokesčių.
„Niekas neturėtų tikėti, kad šie investuotojai yra ten tam, jog pamaitintu alkstančius Afrikos gyventojus. Šie susitarimai priveda tiktai prie to, kad visi pinigai atsiduria korumpuotų vadovų ir užsienio investuotojų kišenėse“, – sako JAV įsikūrusio Naujosios Etiopijos solidarumo judėjimo vadovas Obangas Metho.
