Skaitmenizacija – ar svarbi statybų sektoriuje?

Išmani ir tvari – tokia yra statybų sektoriaus ateitis. Norvegų įmonė Rebartek sukūrurė unikalią inovaciją – robotizuotą armatūros montavimo technologiją, leidžiančią statybų įmonėms optimizuoti procesus ir sumažinti žmogiškųjų išteklių kaštus. Kaip tokios inovacijos pamažu ateina į Lietuvos rinką, pasakoja KTU Statybos ir architektūros fakulteto dekanas Andrius Jurelionis. 

.

Inovacija, pasiūliusi didesnį efektyvumą, pelningumą ir saugumą 

Rebartek – jau daugiau nei 16 metų veikianti Norvegijos įmonė, kurianti automatizuotus gamybos sprendimus statybų sektoriaus įmonėms visame pasaulyje. Idėja kurti automatizuotą armatūros konstravimą kilo įmonės įkūrėjui Maxui Trommeriui dar 2017 metais. 

Būtent tais metais, įmonės ekspertams dirbant su tiltų statybos projektais, Maxas pastebėjo, jog armatūros montavimo procesas užima palyginus daug laiko. Armatūra, dar vadinama kiekvienio statinio stuburu, yra paremta fizine jėga, todėl reikalauja daug žmogiškų išteklių ir yra pavojinga. Inžinierius suprato, jog šios konstrukcijos optimizavimas turėtų didelę reikšmę visai statybų industrijai. 

REKLAMA

Rebartek pradėjo eksperimentuoti su procesais, kurie leistų gaminti konstrukcijų ruošinius už statybų aikštelės ribų. Įmonė pradėjo nuo smulkesnių objektų – laiptų ir balkonų konstrukcijų, o vėliau gamybos procesui pritaikę robotus, perėjo prie stambesnių projektų. 

Šiandien įmonėje robotai gamina specialius armatūros narvus įvairaus tipo statybų projektams. Prieš gamybą, narvų konstrukcija yra suprojektuojama naudojantis Rebartek specialistų sukurta dizaino programa. Kyla klausimas, kaip vyksta gamyba? Pagal brėžinius robotai iškart pagamina detales ir jas sumontuoja į reikiamos konfigūracijos armatūros konstrukciją, tuomet ji gabenama į statybų aikštelę ir integruojama į statomą objektą. 

Rebartek inovacija leidžia statytojui eliminuoti net iki 90 proc. rankų darbo, padeda išvengti nelaimingų atsitikimų darbo vietoje skaičių bei iki 50 proc. sumažina kaštus. 

Inovacijų plėtros potencialas, kurio horizonte – ir Lietuva 

Rebartek įkūrėjas Maxas Trommeris prognozuoja, jog inovacijų reikšmė statybų sektoriuje tik augs. 

„Stebint statybų tendencijas, matome, kad ši inovaciją turės didžiulį poveikį statybų sektoriui ateityje. Pirmiausia, automatizuoti sprendimai, tokie, kaip robotai, kompiuterinė grafika, mašininis mokymasis jau yra pamažu integruojami į statybas, kadangi šios technologijos su laiku mažiau kainuoja ir tampa prieinamesnės. Be to, parametrinis dizainas ir ruošinių gamyba už statybų aikštelės ribų – sparčiai plinta statybų industrijoje. Didesnės įmonės naudoja vis daugiau jau pagamintų komponentų vietoje to, kad patys viską gamintų nuo pradžių, nes tai padeda sutaupyti laiko, kuris yra itin vertinamas statybų sektoriuje. Suderinus šiuolaikinį dizainą ir robotikos galimybes, statybos pamažu taps tvaresniu, saugesniu ir produktyvesniu sektoriumi“, – sako Rebartek vadovas. 

REKLAMA

Rebartek – sparčiai besiplečianti Norvegijos įmonė, kuri nuolatos ieško naujų galimybių ir tarptautinių partnerių vystyti inovacijas. Tarp potencialių naujų rinkų įmonės vadovas įvardija Lietuvą. 

„Mums įdomi Lietuvos rinka. Nors darbo kaštai čia yra santykinai nedideli, tačiau čia esantis investicinis potencialas per inovacijų skatinimo programas, tokias, kaip „Norway Grants“, gali tai kompensuoti“, – sako Maxas Trommeris. 

Inovacijų skatinimo programa „Norway Grants“ suteikia Lietuvos įmonėms galimybę gauti iki 1 mln. Eur siekiančią investiciją informacinių ir ryšių technologijų inovacijoms, o taip pat skatina dvišalę verslo partnerystę tarp Lietuvos ir Norvegijos. Paraiškas pagal šį kvietimą galima teikti iki 2020 vasario 12 d. 

Lietuvos statybų sektoriaus inovatyvumas 

Kauno technologijos universiteto (KTU) Statybos ir architektūros fakulteto dekanas Andrius Jurelionis pažymi, kad Lietuvoje inovatyvios technologijos taip pat vis plačiau taikomos statybų industrijoje. 

„Lietuvoje yra statybos sektoriaus įmonių, kurios aktyviai skaitmenizuoja procesus, gamybą, taiko naujas technologijas. Statinių informacinio modeliavimo (BIM) technologijos įgalina dirbtinio intelekto naudojimą procesų optimizavimui, efektyviam resursų valdymui, logistikai ir kt. Skaitmenizavimas yra labai svarbus pagrindas statybos sektoriaus vystymuisi. Be to, naujos medžiagos, modulinė gamyba – tai sritys, kuriose diegiama daug inovacijų“, – sako A. Jurelionis. 

Visgi specialistas pastebi, kad dalies įmonių inovacinį potencialą apriboja išteklių trūkumas ir jos apsiriboja objektais, kuriuose taikomi „žemiausios kainos“ kriterijai. 

REKLAMA

„Tačiau ši strategija nėra tvari, ir naujos technologijos yra būtinos, kad įmonės išliktų konkurencingomis tiek Lietuvoje, tiek tarptautinėje rinkoje. Robotikos taikymas statybos sektoriuje dar nėra pakankamai išnaudojamas“, – pastebi profesorius. 

Turime inovacijų lyderystės pavyzdžių 

KTU dekanas džiaugiasi, jog Lietuvoje yra įmonių, kurios vysto inovatyvias technologijas savo veikloje, investuoja į žmogiškųjų išteklių kompetencijas, modernią įrangą, medžiagas, šiuolaikiškus darbų saugos sprendimus. 

„Tokios įmonės kaip „YIT Lietuva“, „INHUS“, „Staticus“, „Kauno tiltai“ yra gerieji rinkos pavyzdžiai. Keletas inovacijų, taikomų įmonėse jau šiandien – 3D spausdinimas prototipų, statybinių elementų gamyboje, informacinių modelių naudojimas medžiagų sąnaudų optimizavimui ir logistikai („virtualūs sandėliai“), lazerių panaudojimas geometriniams parametrams gamyboje atvaizduoti, dronų taikymas erdvinių statinių modelių kūrimui, žemės darbų skaičiavimui“, – vardija A. Jurelionis. 

Profesoriaus teigimu, paminėtų technologijų ir bendrai viso statybos sektoriaus reikšmė yra itin glaudžiai susijusi su pagrindiniais ateinančių 20 metų iššūkiais: augančia populiacija, urbanizacija, klimato kaitos mažinimu, tvarumu, žmonių sauga ir sveikata. 

Didelis potencialas inovacijų augimui 

Andriaus Jurelionio teigimu, šiuo metu Lietuvos statybos sektoriaus įmonės dažniau diegia inovatyvius sprendimus arba juos adaptuoja negu patys kuria naujus sprendimus. Tokio padalinio kaip R&D (angl. Research and Design) buvimas įmonėse – kol kas labiau išimtis negu taisyklė. Tai pakeisti galėtų ryžtingesnė Valstybės politika skaitmenizavimo link, reformuota viešųjų pirkimo sistema, parama verslui bei glaudesnis statybos įmonių bendradarbiavimas su aukštojo mokslo institucijomis. 

REKLAMA

Žvelgiant į ateitį, A. Jurelionis įvardija skaitmenizaciją, kaip vieną svarbiausių statybų sektoriaus inovacijų krypčių Lietuvoje ir pasaulyje ateinančiam dešimtmečiui, 

„Viena pastaruoju metu labiausiai kylančių „žvaigždžių“ yra „skaitmeniniai dvyniai“ – virtualios statinių reprezentacijos, apjungtos su realaus laiko duomenimis. Skaitmeniniai dvyniai suteikia galimybė sekti statinių parametrus, optimizuoti jų veikimą, bei taikyti surinktą eksploatacinę informaciją prognozavimui, rekonstrukcijai“, – pasakoja KTU dekanas. 

Taip pat inovacijų proveržį jis prognozuoja ir surenkamoje (modulinėje) statyboje. Pasak specialisto, ateityje surenkami statinių komponentai, tokie kaip moduliniai fasadai, turėtų turėti integruotus sensorius statinio valdymui, šildymo ir vėdinimo komponentus ir kt. Statinių priežiūrai bus aktyviai taikomos daiktų interneto (IoT) technologijos. 

Dar viena tendencija, kuri, pasak A. Jurelionio, keis statybos procesą nuo projektavimo iki nugriovimo ar rekonstrukcijos – reikalavimai statinių tvarumui. Jau dabar pažangios įmonės atlieka savo statinių ir produktų anglies dvideginio sąnaudų vertinimą. Tačiau per artimiausius metus tai turėtų tapti norma visiems rinkos dalyviams, ir paskatins inovacijas naujų, kompozicinių medžiagų srityje, turėtų didėti medienos produktų naudojimas. 

Lietuvos įmonės, norinčios kurti naujus IRT pagrįstus sprendimus ir rasti projektui partnerį Norvegijoje, gali kreiptis dėl finansavimo į „Verslo plėtra, inovacijos ir MVĮ”, veikiančią pagal Norway Grants programą iki 2021 m. vasario 12 d. 

Informaciją apie IRT kvietimą paraiškoms teikti galima rasti MITA ir Norway Grants svetainėse.

.


Rašyti komentarą...
SKAITYTI KOMENTARUS (0)
REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA
×

Pranešti klaidą

SIŲSTI
REKOMENDUOJAME
×

Pranešti klaidą

SIŲSTI
Į viršų