NT specialistai: žmonės nori erdvesnio būsto, tačiau norai nesutampa su galimybėmis

Nekilnojamo turto (NT) rinka atsilaikė prieš koronaviruso pandemiją. Gyventojai nesustojo pirkti būstų, karantino metu jie sutaupė pinigų. Tačiau pasikeitė pirkėjų poreikiai. Vietoje mažo buto miesto centre, žmonės nori didesnio ir patogesnio būsto. Vis tik NT specialistai pastebėjo, kad poreikiai ne visada atspindi žmonių galimybes.

„Ober-haus“ Vertinimo ir rinkos tyrimų departamento vadovas Saulius Vagonis teigė, kad Vilniuje matome V formos butų pardavimų kreivę.

„Jeigu tik prasidėjus pirmajam karantinui būstų pardavimai krito žemyn, vėliau jie greitai šovė į viršų ir pasiekė prieškarantininį lygį.

Pandemijos metu būsto kainos kilo 1,8 proc. Kodėl nesulaukėme kainų kritimo? Per trumpas laikotarpis, nes pasibaigus pirmajam karantinui labai greitai ekonomika ėmė atsigauti. Lietuvoje gana greitai buvo atlaisvintos karantino sąlygos. Taip pat tai lėmė bankų elgesys. Būsto kreditavimo sąlygos nesikeitė. Tai leido būsto rinkai atsigauti“, – aiškino specialistas.

Pasak jo, karantinas pakeitė žmonių požiūrį.

„Jeigu anksčiau ypač jauni žmonės leisdavo laiką darbe, kavinėse, kitose laisvalaikio praleidimo vietose ir grįždavo namo tik nakvoti, dabar matome visiškai kitokią situaciją.

Namai tapo ne tik laisvalaikio praleidimo vieta, bet ir darbo vieta. Ženkliai augo namų pardavimai. Ar ši tendencija augs ir toliau, sunku pasakyti. Turi praeiti daugiau laiko.

Be to, svarbu kokios žmonių finansinės galimybės, neužtenka tik norėti erdvesnio būsto, reikia turėti galimybes jam įsigyti. Tačiau pandemijos metu žmonės pamatė, kad svarbu turėti erdvų ir patogų būstą. Tikėtina, kad ši tendencija pasiliks“, – komentavo S. Vagonis.

„Luminor“ banko vyriausiasis ekonomistas pastebėjo, kad pandemija padidins butus.

„Mažus apartamentus pakeis didesni 80 – 100 kvadratinių metrų butai. Kol kas Lietuvoje butai beveik mažiausi visoje Europoje, tačiau ši tendencija keisis.

Be to, žmonės kelsis gyventi ne arčiau darbo, o ten kur yra tiesiog gera gyventi“, – komentavo ekonomistas.

Tačiau Tomas Sovijus Kvainickas, „Inreal“ grupės investicijų ir analizės vadovas sakė, kad pokyčius pamatysime bent jau po metų.

REKLAMA

„Juk namą pastatyti užtrunka metus ar ilgiau. Tad dabar dar nematome, ar žmonės persikraustė į erdvesnius namus. Taip pat ir NT vystytojai taip greitai nepersiorientuos. O jeigu žmogui dabar jau būtinai reikia būsto, jis pirks tokį, kokie yra jau pastatyti ar statomi“, – aiškino specialistas.

Bankai bus atsargesni

„Realco“ generalinis direktorius Julius Dovidonis pastebėjo, kad prasidėjus karantinui vieni gyventojai laukė kainų kritimo, o kiti teigė, priešingai, kad šis laikotarpis geriausias įsigyti būstą.

„Šiuo metu žmonių indėliai auga, tai reiškia, kad bankai turi pinigų. Ir nori juos įdarbinti. Šiuo metu paskolų išdavimo skaičius grįžo į priešpandeminį lygį“, – teigė J. Davidonis.

Anot jo, atliko tyrimo metu paaiškėjo, kad 26 proc. apklaustiesiems būtent per pandemiją kilo minčių įsigyti kitą būstą, nes auga poreikis erdvesniam būstui. Be to, žmonės baiminasi, pinigų nuvertėjimo, todėl nori pinigus įdarbinti.

Tačiau Lietuvos banko (LB) valdybos pirmininko patarėjas Tomas Garbaravičius mano, kad NT rinka šiuo metu gali sustoti labiau nei per pirmąją pandemijos bangą.

„Tas sustojimas gali būti greitesnis nei per pirmąją bangą, nes per pirmą bangą buvo daug sutarčių, žmonės buvo susiplanavę, pradiniai įnašai sumokėti. Inercija ir bendras tonas iš tikrųjų buvo žymiai stipresnis, o dabar atsargumo yra daugiau“, – sakė specialistas.

Vis dėlto jis pripažino, kad lūkesčiai ir bendras vertinimas yra kur kas optimistiškesnis ir aiškumo yra daugiau.

Tačiau, jis pabrėžė, kad iki šiol neatsiskleidė tikrasis pandemijos poveikis ekonomikai, nes bankrotai vėluoja, dalis įmonių turi mažiau rezervų.

„Poveikis užimtumui, namų ūkių pajamoms, atitinkamai ir būsto rinkai, gali būti žymiai didesnis“, – sakė T. Garbaravičius.

REKLAMA

Pasak jo, bent kol kas dėl pakankamų kapitalo atsargų bankai toliau gali skolinti būsto įsigijimui. Tačiau jie jau patyrė nuostolių dėl atidėtų paskolų, kurių dalis ateityje taps neveiksniomis.

„Kokia ta dalis, sunku pasakyti, bet pradiniai duomenys rodo, kad tai gal neturėtų būti labai dideli skaičiai“, – teigė T. Garbaravičius.

Jis, be kita ko, akcentavo, kad būsto kreditavimo apimtys praktiškai grįžo į įprastas vėžes, nors šiemet sugriežtėję pradinio įnašo reikalavimai išlieka, o bankai tebėra atsargūs.

Per koronaviruso krizę būsto paskolų sąlygas sugriežtinę bankai artimiausiu metu turėtų likti atsargūs, sako Lietuvos banko (LB) valdybos pirmininkas. Vitas Vasiliauskas pabrėžė, kad po pirmo karantino pavasarį skolinimosi sąlygos sugriežtėjo, tačiau rinkai vėl suaktyvėjus jos vėl kiek lengvėjo.

Tačiau tai nereiškia, kad nuosavų pinigų poreikis perkant būstą yra pasikeitęs, teigė LB vadovas. 

„Rinkai grįžus į aktyvią situaciją ir kalbant apie paskolų pasiūlą, sugrįžus vienam pakankamai dideliam žaidėjui į rinką paskolų sąlygos vėl keitėsi, jos lengvėjo“, – sakė V. Vasiliauskas.

„Bet būtent nuosavų pinigų poreikis nėra pasikeitęs, todėl manau, kad vėlgi bankai bus pakankamai atsargūs šitoje vietoje ir nemanau, kad galima tikėtis didesnių atlaisvinimų“, – pabrėžė jis.

Centrinio banko vadovas sako, kad stebint kredito portfelį ir NT rinkos raidą galima daryti išvadą, kad būsto rinka šiuo metu nėra „kažkuo ypatinga“. Tačiau tuo pat metu jis pabrėžė, kad LB nebus pasyvus NT rinkoje. 

„Žinutė, kurią mes nusiuntėme, yra ta, kad mes stebime ir mes nebūsime pasyvūs NT rinkos vystymesi, jeigu matysime, kad kažkokie nepageidaujami reiškiniai ten vystytųsi“, – sakė V. Vasiliauskas.

REKLAMA

Lietuvos bankų asociacijos (LBA) duomenimis, pirmąjį šių metų pusmetį, palyginti su tuo pat laiku pernai, būsto paskolų portfelis augo 9 proc. iki 8,4 mlrd. eurų.

Biurų rinkos pokyčiai

„Urban Inventors“ Komercijos departamento vadovas Giedrius Muliuolis teigė, kad pastaruoju metu įmonės iš senų biurų kraustėsi į naujus.

„O sprendimą kraustytis dirbti kitus priklauso nebe įmonės vadovui, o jos darbuotojams, kuriems svarbi ne tik patogi darbo, bet ir pramogų vieta su stalo futbolo ar kitomis pramogomis.

Pandemijos metu įmonių poreikiai išsiskyrė. Vieni ieško didesnių patalpų, kad būtų išlaikyti didesni atstumai tarp darbuotojų. Kitiems patalpų reikia jau mažesnių“, – pasakojo specialistas.

CBRE Baltics vyresnysis analitikas Ignas Goštautas aiškino, kad pandemijos matu įmonės atidėjo planus keltis ar ieškoti naujų patalpų.

„Po pandemijos turėtų įsivyrauti mišrus darbo pobūdis. Dalį laiko darbuotojai dirbs namuose, kitą – biuruose. Neabejojama, kad tai lems biurų ploto mažėjimą.

Vilniuje pastebėjome, kad įmonės, kurios neplanuoja vykdyti plėtros galvoja apie biurų ploto mažinimą. Populiarėja trumpesni nuomos terminai. Jeigu anksčiau sutartis būdavo pasirašomos 5 metams, dabar šis laikotarpis sutrumpėjo. Šis laikotarpis palankus nuomininkams, jie gali išsireikalauti palankesnių sąlygų“, – pastebėjo I. Goštautas.

Lietuvos nekilnojamojo turto plėtros asociacijos (LNTPA) prezidentas Mindaugas Statulevičius pastebėjo, kad įmonės pirmosios koronaviruso metu susidūrė su problemomis.

„LNTPA narių apklausa parodė, kad 20 proc. įmonių atleido dalį darbuotojų. Kas ketvirtos įmonės dalis darbuotojų buvo išleisti į prastovas. Naujus projektus nusprendė atidėti dvi iš trijų įmonių.

REKLAMA

Dauguma komercinių patyrė nuostolių, galbūt išskyrus tik logistikos įmones. Jos dėl išaugusios internetinės prekybos patyrė pakilimą“, – komentavo LNTPA prezidentas.

Pasak jo, verslo sektoriuje nuomotojai ir nuomininkai priklausomi vieni nuo kitų.

„Jų nuolaidos vieni kitiems ir susitarimas padėjo išvengti didesnių nuostolių“, – pastebėjo M. Statulevičius.


Rašyti komentarą...
.
...
2020-11-24 13:28:18
Pranešti apie netinkamą komentarą
Nerašinėk niekų!
Atsakyti
0

SKAITYTI KOMENTARUS (2)
REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA
×

Pranešti klaidą

SIŲSTI
REKOMENDUOJAME
×

Pranešti klaidą

SIŲSTI
Į viršų