Papildomi ES pinigai lietuviams: pagalba ar lindimas į skolas?

Europos Komisija pasiūlė naują ekonomikos gaivinimo priemonę, kuri siektų 750 mlrd. eurų. Didžioji šių lėšų dalis atiteks valstybėms narėms, o Lietuva papildomai galėtų gauti apie 6,3 mlrd. eurų.

(nuotr. Fotodiena.lt)

Koronaviruso pandemija padarė didelę įtaką viso pasaulio ekonomikai. Gegužės pabaigoje Europos Komisija pasiūlė sukurti naują ekonomikos gaivinimo priemonę „Next Generation EU“, kuri apima daugiametį ES biudžetą ir skolintomis lėšomis sukurtą Atsigavimo Fondą.

Šis planas apima tiek Europos žaliąjį kursą, tiek perėjimą prie skaitmeninių technologijų, tiek ir ekonomikos gaivinimą.

Apie Europos Komisijos siūlomą projektą šiandien buvo diskutuota Europos Parlamento biuro Lietuvoje ir Europos Komisijos atstovybės Lietuvoje surengtame vebinare „Nauja ES karta: galimybės proveržiui ar skola vaikaičiams?“

Lėšos skiriamos įvairiomis kryptimis

ES internetinėje svetainėje nurodoma, kad „Next Generation EU“ finansuoti sutelktos lėšos bus investuojamos keliomis kryptimis, tą patvirtino ir Europos Komisijos atstovybės Lietuvoje vadovas Arnoldas Pranckevičius.

REKLAMA

„Tai yra ateities paketas, nes nemaža dalis investicijų yra nukreipta į tas sritis, kurios garantuoja ateities augimo perspektyvą, ateities ekonomikos modelį. Čia aš kalbu apie žaliąją ir skaitmeninę pertvarką“, – sako A. Pranckevičius.

Jis nurodo, kad daugiausiai lėšų būtų skiriamos remti valstybėms narėms, siekiant atgaivinti jų ekonomiką – 655 mlrd. eurų, iš kurių net 560 mlrd. eurų kaip ekonomikos gaivinimo ir atsparumo didinimo priemonė.

Taip pat dalis pinigų būtų skirta ekonomikos gaivinimo pagalbai Sanglaudai ir Europos teritorijoms, kaimo plėtros programų ir Teisingos pertvarkos mechanizmo sustiprinimui

Daugiau nei 56 mlrd. eurų suma numatyta kaip postūmis ekonomikai ir privačiojo sektoriaus investicijų pagalba: mokumo palaikymo, strateginių investicijų priemonė.

Dar beveik 38 mlrd. eurų būtų skiriama naujai sveikatos programai, sustiprinti mokslinių tyrimų, inovacijų ir išorės veiksmų programoms.

„Labai svarbu pačiai Lietuvai apsispręsti, kur ir kaip investuoti. Mes manome, kad reikia ne tik rūpintis atsigavimu iš šios krizės, skatinti darbo vietas ir ypatingai padėti labiausiai nukentėjusiems sektoriams, suteikti likvidumą smulkiam ir vidutiniam verslui, tačiau kuo toliau, tuo labiau žiūrėti ir į ateiti – kurti ją žalią, skaitmeninę, investuoti į atsinaujinančią energetiką, žiedinę ekonomiką, tvarų transportą, ekologinį ūkininkavimą bei be jokios abejonės į dirbtinį intelektą, skaitmenines technologijas“, – sako A. Pranckevičius.

Jis tikina, kad investicijų bus daug, todėl iškyla didžiulė atsakomybė investuoti skaidriai ir investuoti į tai, kas gali kurti didžiausią pridėtinę vertę ir pabrėžia, kad visas programų paketas – istorinė galimybė Lietuvai.

Derybos dėl šio projekto vis dar vyksta, tačiau tikimasi, kad naujoji ekonomikos gelbėjimo priemonė greitu metu bus patvirtinta ir nuo 2021 m. sausio 1 d. pradėta taikyti.

Priemonę palaiko

Finansų ministras Vilius Šapoka kalbėdamas apie naująją ekonomikos gaivinimo priemonę pabrėžia, kad kovojant su „Covid-19“ pasekmėmis, reikia imtis priemonių, kurios paskatintų ES ekonomikos atsigavimą, padėtų pašalinti padarinius ir būtų žengtas žingsnis į ateitį, todėl toks Europos Komisijos pateiktas pasiūlymas yra sveikintinas. 

„Šias iniciatyvas tikrai remiame. Atsižvelgiant į ES priemonių visumą, suprantama, kodėl Europos Komisija savo pasiūlymą dėl gaivinimo instrumento siūlo skirti dotacijoms: siekiama papildyti jau esančias priemones ir greitesnio poveikio.

Visgi toks skolintų pinigų skirstymas dotacijoms, žinoma, negali būti nuolatinis, griežtai turėtų būti laikinas ir skirtas tik šiai konkrečiai situacijai“, – pastebi V. Šapoka.

Anot jo, priemonė vertinama teigiamai, ypač tai, kad visos ES valstybės narės galės pasinaudoti šiuo ekonomikos skatinimo instrumento parama, visgi pabrėžia, kad būtina užtikrinti sąžiningus ir objektyvius lėšų skirstymo kriterijus, atsižvelgiant į šalių galimybes atsitiesti, išsivystymo lygį.

Prezidento patarėjas Simonas Krėpšta teigia, kad toks ekonomikos gaivinimo planas visų pirma yra didžiulė galimybė, tačiau tuo pačiu ir ne ką mažesnė atsakomybė Lietuvai dėl šio paketo įgyvendinimo.

Pasak jo, papildomi 6 mlrd. eurų sudaro apie 2-3 proc. Lietuvos BVP. Tokia suma yra gana didelė paspirtis, atsižvelgiant į mažą valstybės biudžetą, kuris riboja plėtrą.

„Matome, kad mūsų ekonomikos našumas yra per žemas, aukšta pridėtinė vertė sudaro per mažą šalies ekonomikos dalį, turime kreipti investicijas į šią sritį. Žinome ir tai, kad vidutinės pajamos gerokai atsilieka nuo ES vidurkio, mes vis dar turime neišsprendę nelygybės ir skurdo problemų, pagal šiuos rodiklius mes esame ES pabaigoje. Paskutinė problema – regioninė atskirtis, todėl nauja perspektyva turėtų spręsti šiuos atotrūkius“, – vyraujančias problemas vardija S. Krėpšta.

Jis pabrėžia, kad investicijos negali tapti našta, todėl reikia pasirinkti investuoti į tokias sritis, kur grąža būtų didesnė nei palūkanos, kurias ateityje reikės mokėti grąžinant paskolintus pinigus.  Anot S. Krėpštos, didžiausia grąžą duotų investicijos į švietimą ir sveikatos apsaugą.

Yra problemų

Visgi kai kurie atkreipia dėmesį, kad pirmiausia reikėtų susikurti aiškią strategiją, o ne tik diskutuoti apie prioritetines sritis. Pavyzdžiui, „Investuok Lietuvoje“ vadovas Mantas Katinas tikina, kad situacija šiuo klausimu yra bloga.

„Situacija yra labai bloga, kad mes nebūtumėme tam rožinių pasaulėlių lygyje, daugybės prielaidų, kad patirtumėme sėkmę, šiuo metu nėra“, – teigia M. Katinas.

Anot jo, prioritetai Lietuvoje yra matomi, apie juos diskutuojama, tačiau už jų slepiasi dar daug problemų.

„Jei pabandytumėme išsigryninti tai, kas slepiasi po, pavyzdžiui, švietimu, pamatytumėme daugybę didžiųjų reformų ar projektų, kurie yra priešmirtinėse stadijose. Mokyklų koncepcija Lietuvoje, mano požiūriu, neegzistuoja. Jeigu reikėtų pasiimti valstybės strateginį dokumentą ir paskaityti, kaip mes ruošiamės reformuoti mokyklas, aš tokio dokumento nesu radęs.

Profesinis mokymas sukasi, bet jo ambicijų greitis yra dar toli, kaip paversti Lietuvos universitetus aukščiausio lygio net šios kadencijos Seime tam tikrų pokyčių yra buvę, bet kai stebiu vien tik stipriausius tris ar keturis universitetus, aš matau, kad viduje reformų, siekiant sustiprinti studijų lygį lyg ir nematau“, – tikina M. Katinas.

Anot jo, nėra detalios strategijos, kur būtų aiškiai dėliojami instrumentai, etapai, teisiniai niuansai, įvairūs paskirstymo elementai. M. Katinas teigia, apie visa tai yra diskutuojama, tačiau nacionaliniu lygmeniu tai ir lieka tik diskusijų kontekste.


Rašyti komentarą...
M
Mantas
2020-07-05 17:29:07
Pranešti apie netinkamą komentarą
Legaliai vagia . Bizniuka suka aukstieji vadovai.kokia dar blin parama verslams?!oj kad uzstrigo viskas per du menesius.pezalai viskas.akiu plovimas.kai tik pasibaige banga viruso gal pasakysite kad teroristai atsigavo ir vel pradejo atakas,ispuolius? Nesiskolinkite pinigu nes musu pro pro proanukiams teks atidavineti.as nesijauciu skolingas kai kad rasote ir dalinate pasiskolintus mlrd kiekvinam lietuviui.as tu pinigu negavau o kiek grizes atostogu ar taip pervedes pinigu i lt tad manau mes atsiskaite.
Atsakyti
0

SKAITYTI KOMENTARUS (1)
REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA
×

Pranešti klaidą

SIŲSTI
×

Pranešti klaidą

SIŲSTI
Į viršų