Daugiau kaip 2 tūkst. eurų kiekvienam Lietuvos gyventojui – papildoma vilionė rinkimuose

Lietuva iš viso galėtų gauti ir išleisti daugiau kaip 6,4 mlrd. eurų, jeigu visos ES valstybės narės sutars dėl naujausio Europos Komisijos pasiūlyto plano. Tai yra perpus daugiau, nei paramos skirta pastaraisiais metais.

(nuotr. Fotodiena/Justino Auškelio)

Ekspertai pastebi, kad tinkamas šių lėšų panaudojimas galėtų prisidėti prie gerovės kūrimo Lietuvoje. Tačiau tuo pačiu metu gali tapti papildoma pagunda būsimuose Seimo rinkimuose. Būtent jų nugalėtojai galės realiai skirstyti didelius pinigus.

Su pinigais siūlomi ir nauji mokesčiai

Lietuvos ambasadorė prie Europos Sąjungos (ES) Jovita Neliupšienė portalui tv3.lt pasakojo, kad pagal naujausią Europos Komisijos (EK) pasiūlymą, Lietuvai tektų gerokai didesnė paramos lėšų suma, nei buvo anksčiau. Tačiau džiaugtis dar anksti – galutinės sumos gali pasikeisti po šalių narių derybų.

„Jeigu skaičiuotume pagal žinomas formules, tai įvertinus visas EK siūlomas priemones ir programas, Lietuvai tektų apie 6,3 mlrd. eurų. Dalis šių lėšų mus pasiektų kaip dotacija, kita dalis – kaip paskola. Didžiąją dalį šios paramos reikėtų paskirstyti per dvejus metus, o vėliausiai paramą suprogramuoti reikėtų iki 2024 m. pabaigos.

REKLAMA

Taigi, iš principo, artimiausius 4 metus ES parama viešosioms investicijoms Lietuvoje būtų apie 50 proc. didesnė, nei buvo iki šiol“, – aiškino ambasadorė.

Vis dėlto ji pripažino, kad toks EK pasiūlymas yra tik pradžia. Šalys narės dar turi sutarti tiek dėl galutinių sumų, tiek dėl formulių, pagal kurias lėšos bus paskirstytos kiekvienai iš jų.

„EK pasiūlymas yra svarbus, bet dar turi sutarti 27 šalys narės, turinčios labai skirtingų nuomonių. Yra valstybių, kurios itin nukentėjo nuo Covid-19 pandemijos, ypač jų sveikatos sektorius. Jos mano, kad sumos turėtų būti dar didesnės.

Kitos šalys, sumokančios daugiausia įmokų į ES biudžetą, šiuo atveju turėtų teikti ir daugiausia garantijų paskoloms, kurias ims EK. Jų nuomonė, akivaizdu, visiškai kitokia. Šios šalys mano, kad sumos turėtų būti gerokai mažesnės ir paskirstytos atsižvelgiant ne tik į sveikatos apsaugos situaciją, bet ir krizės poveikį ekonomikai“, – komentavo J. Neliupšienė.

Jos teigimu, šiuo metu vyksta derybos tiek ekspertų darbo grupėse, ambasadorių susitikimuose, tiek ir finansų ministrų lygiu. Daugiausia diskutuojama, ar pagalbos pakete turėtų būti daugiau dotacijų, ar paskolų, kaip jos turi būti finansuojamos, ir kokios turėtų būti atskirų programų alokacijos formulės.

„Datos, iki kada turėtų būti pasiektas galutinis susitarimas, nėra. Tačiau sutarti reikia šiais metais, nes šis gelbėjimo paketas turėtų įsigalioti kartu su nauja ES finansine programa, prasidedančia nuo 2021 m. pradžios“, – pasakojo diplomatė.

Ji pripažino, kad kartu su papildoma parama ES šalių ekonomikoms EK siūlo ir naujus bendrus europietiškus mokesčius. Iš jų būtų grąžinama bent dalis 750 mlrd. eurų vertės paskolos, paimtos ekonomikos skatinimo paketui.

„EK idėjos dėl tokių mokesčių nėra naujos, jų buvo ir ankstesniame pasiūlyme dėl būsimos finansinės perspektyvos. Tarp tokių mokestinių iniciatyvų yra prekybos taršos leidimais sistema, kai kurių bendrovių operacijų apmokestinimas, skaitmeninis mokestis pasaulinėms IT bendrovėms, tam tikras taršos mokestis. Vis dėlto tai tik idėjos, be jokių teisinių pasiūlymų, išsamesnės koncepcijos“, – aiškino J. Neliupšienė.

Anot jos, kol kas išsamios diskusijos tarp šalių narių dėl šių mokesčių nebuvo. Idėjos esą žinomos, dėl ES biudžeto finansavimo sistemos pasisako ir Europos Parlamentas. Tačiau, ambasadorės nuomone, dėl naujų ES mokesčių šalims bus sudėtinga susitarti.

Kiekvienam lietuviui – daugiau nei po 2 tūkst. eurų

Banko „Luminor“ vyriausiasis ekonomistas Žygimantas Mauricas įsitikinęs, kad dėl naujausio EK pasiūlymo absoliučiai keičiasi ilgus metus vyravęs naratyvas, kad nuo kitų metų ES parama Lietuvai mažėja. Priešingai – lėšų kiekis gerokai išaugs.

Jis skaičiuoja, kad jei mūsų šaliai tektų apie 3,9 mlrd. eurų dotacijų ir galimybė itin palankiomis sąlygomis pasiskolinti dar 2,4 mlrd. eurų, iš viso tai sudarytų apie 12–13 proc. metinio šalies bendrojo vidaus produkto (BVP). Ją naudojant per ketverius metus, susidarytų apie 2,5 proc. BVP kiekvienais metais.

„Paprastai kalbant, vienam Lietuvos gyventojui išeitų po 1400 eurų dotacijos ir, jei pasiskolinsime maksimaliai, – dar po 860 eurų paskolos lėšų“, – komentavo ekonomistas.

Anot jo, labai svarbu, kaip pinigai bus panaudoti – tai priklausys nuo Lietuvos pasirengimo, kiek jų bus skirta konkurencingumui didinti, o kiek išleista be ilgesnės naudos.

Ž. Mauricas abejojo, ar nauji europietiški mokesčiai bus įvesti artimiausiu metu. Jų įvedimas veikiausiai pablogintų ES santykius su JAV, Kinija ir kitais svarbiais prekybos partneriais.

„Trumpuoju laikotarpiu planas gali suvienyti ES. Italija, Ispanija irgi gaus apie 12 proc. BVP siekiančią paramą. Paskata išstoti iš ES joms gerokai sumažės. Tačiau ateityje, tikėtina, jos turės daugiau pinigų skirti toms paskoloms grąžinti ir palūkanoms mokėti.

Taigi ateities kartoms bus paliktas nelabai malonus siurprizas arba dovanėlė ir tada reikės galvoti, iš kur surinkti tų finansų, kad galėtų sumokėti už tas skolas“, – svarstė Ž. Mauricas.

Jo nuomone, galimybė skirstyti didelę ES paramą taip pat paveiks ir artėjančius Seimo rinkimus:

„Konkurencija bus didesnė, nes valdžios įtaka didesnė. Varžybų prizas, pagrindinė nugalėtojo taurė šiuo atveju pilnesnė ir konkurencija dėl pergalės tikrai turėtų išaugti.“

Vis dėlto, pasak ekonomisto, jeigu norime, kad ES skiriama papildoma parama padėtų pasiekti ilgalaikių tikslų, reikėtų įveikti konkurenciją, susitarti dėl vieningos vizijos ir varžytis administraciniame lygyje.

Tikėsis papildomos naudos

Vilniaus universiteto Tarptautinių santykių ir politikos mokslų instituto (TSPMI) profesorius Ramūnas Vilpišauskas atkreipė dėmesį, kad derybos dėl būsimos ES finansinės perspektyvos ir papildomų priemonių dar vyksta. Tačiau, jeigu Lietuvai pavyks užsitikrinti didesnę paramą, tai galimybė skirstyti šias lėšas gali turėti įtakos būsimiems Seimo rinkimams.

„Čia klausimas, kiek pačioms partijoms naudos gali būti iš to, kad suformavus valdančią daugumą po Seimo rinkimų gali tikėtis kažkokios papildomos naudos, kada bus skirstomos didesnės pinigų sumos.

Manau, kad apie tai bus galvojama ir tas numatomas ir jau vykdomas skolinimasis suteikia daugiau finansinių galimybių politikams rodyti savo dosnumą. Manau, tai bus siekiama išnaudoti politiniais savo tikslais“, – komentavo R. Vilpišauskas.

Jo teigimu, ieškant ryšio tarp ES lėšų panaudojimo ir jų poveikio rinkimams, reikėtų žiūrėti, kaip naudojamos dabartinės finansinės perspektyvos lėšos.

„Man atrodo, kai kas buvo nukreipta į kitas sritis ar supaprastintos biurokratinės procedūros“, – svarstė TSPMI profesorius.

Jo nuomone, vien ES diskusijos dėl būsimų pinigų dalybų vargiai turi įtakos.

„Manau, bendrai veikia krizės situacija ir ES lėšos yra vienas iš galimų šaltinių. To šaltinio panaudojimo būdų yra įvairių. Kažkiek tai galbūt matytis rinkiminėse diskusijose. Bet bendrai, kiek pastebiu, rinkiminėse programose pagrindinis akcentas apskritai yra tai, kaip Lietuva turėtų tvarkytis ne tik su sveikatos, bet ir ekonomikos krize“, – kalbėjo pašnekovas.

Jis atkreipė dėmesį, kad šiemet naudojami dabartinės finansinės perspektyvos pinigai. Net jei EK siūlo kitos perspektyvos išlaidas labiau koncentruoti į pirmus kelerius metus, jų įsisavinimui prireiks laiko ir jis persikels į porinkiminį laikotarpį. 

„Nebent potencialų pasiektą susitarimą valdantieji galėtų pristatyti kaip dalinį savo nuopelną. Nors derybos vyksta tarp vadovų, tad čia, manau, labiau matomas bus prezidento vaidmuo, o ne Vyriausybės.

Bet jeigu pavyks derybas užbaigti iki vasaros atostogų, tai galbūt bent jau retorine prasme gal dabartiniai valdantieji tai ir mėgins prisiskirti sau kaip nuopelną“, – komentavo R. Vilpišauskas.


Rašyti komentarą...
m
mindaugas
2020-06-09 08:47:59
Pranešti apie netinkamą komentarą
Eikit siknon su savo dovanelem paskui apmokestins ora o duoma maxsimoi kainuos 5 e nes nores susigrobt tuos pinigus
Atsakyti
-7

B
Baba
2020-06-09 09:30:59
Pranešti apie netinkamą komentarą
Amerikoje kiekvienas žmogus gavo po 1200 dol. Tai irgi bus prieš rinkiminis papirkinejimas?
Atsakyti
-2

G
Gintaras
2020-06-09 09:43:03
Pranešti apie netinkamą komentarą
Dovanos 2000stukes, o paskui gali ir atimt??
Atsakyti
-2

SKAITYTI KOMENTARUS (26)
REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA
×

Pranešti klaidą

SIŲSTI
×

Pranešti klaidą

SIŲSTI
Į viršų