Mačiulis: krizė turės ir teigiamų pasekmių verslui

Koronaviruso sukeltos krizės ir karantino poveikį jau patiria 40 proc. šalies įmonių, sako „Swedbank“ vyriausiasis ekonomistas Nerijus Mačiulis. Jo teigimu, krizė turės ir teigiamų pasekmių verslui – nepriklausyti vien nuo Kinijos norinčios pasaulio bendrovės po krizės turės diversifikuoti tiekimo grandinę. 

„Swedbank“ vyriausiasis ekonomistas dr. Nerijus Mačiulis (nuotr. Organizatorių)

„Skaičiuojame, kad apie 40 proc. Lietuvos ekonomikos, Lietuvos sektorių ir įmonių patiria neigiamą netiesioginę įtaką, susijusią su mažmenine paklausa mūsų eksporto rinkose, neigiamą įtaką, susijusią su tuo, kad dalis darbuotojų dabar negauna pilnų pajamų, o ateityje, tikėtina, irgi negaus išaugus nedarbo lygiui. Ir dėl to taip pat šių metų bendrasis vidaus produktas bus mažesnis“, – trečiadienį telekonferencijoje sakė N. Mačiulis. 

Bankas prognozuoja, kad šalies bendrasis vidaus produktas (BVP) antrąjį šių metų ketvirtį gali smukti dešimtadaliu, o per visus metus – 5 proc.

N. Mačiulio teigimu, krizė turės tiek neigiamų, tiek teigiamų pasekmių, įskaitant ir naujas galimybes Lietuvai. 

REKLAMA

„Tai, kas įvyko dabar, labai sustiprins protekcionizmą, nacionalizmą ir kaltųjų paiešką. Kai išryškėjo tokie faktai, kad, pavyzdžiui, 95 proc. pasaulyje gaminamų antibiotikų gaminami Kinijoje arba kad 80 proc. visų aktyvių komponentų, naudojamų JAV vaistų gamyboje, irgi yra gaminami Kinijoje, tai ar Donaldas Trumpas (Trampas), ar bet kuris kitas JAV prezidentas turi labai stiprius kozirius dar labiau raginti įmones sugrįžti į JAV, susigrąžinti gamybą ypač svarbiuose ekonomikos sektoriuose. Manau, kad panašių tendencijų matysime ir kitose pasaulio valstybėse“, – kalbėjo N. Mačiulis. 

Pasak jo, dėl sutrikusios tiekimo grandinės kilęs šokas taip pat gali lemti pasaulio įmonių polinkį diversifikuoti tiekimo grandinę ir nepriklausyti vien nuo Kinijos. 

„Tai, kad daug prekių iš Kinijos vasario-kovo mėnesiais sunkiai pasiekė Europos Sąjungą, kitas pasaulio šalis, irgi paliks neigiamą ekonominį pėdsaką ir daugelis įmonių pergalvos, ar tikrai visus komponentus nori gaminti Kinijoje ar tikrai nori priklausyti nuo vienos valstybės, o galbūt reikėtų – net ir už didesnę kainą – sutrumpinti tą tiekimo grandinę, turėti didesnes atsargas“, – sakė „Swedbank“ ekonomistas. 

„Čia tikrai matau galimybių ir Lietuvos verslui – aptarnauti didesnę dalį Europos Sąjungos įmonių, ir ne tik gaminant baldus, ne tik gaminant mažesnės pridėtinės vertės tarpinio vartojimo prekes, bet išplėsti savo galimybes“, – pridūrė jis. 

Tiesa, pasak jo, didesnės atsargos, trumpesnė tiekimo grandinė reikš ir didesnes kainas ir, bent jau vidutiniu laikotarpiu galima laukti kai kurių prekių brangimo.

Dar viena krizės pasekmė – išaugusi pasaulio skola, galbūt lemsianti infliaciją. Lietuvos skola, banko vertinimu, didės nuo nuo 37 proc. iki daugiau negu 50 proc. BVP.

„Tai vis tiek viena mažiausių skolų Europos Sąjungoje ir pasaulyje ir tikrai ne skola yra problema tame kontekste, kai centriniai bankai yra pasiruošę supirkti visą valstybių skolą tik tam, kad neprasidėtų depresija ir neišaugtų nedarbo lygis. Bet ilguoju laikotarpiu, vėlgi ir daugeliui įmonių, ir valstybių reikės pagalvoti, ką daryti su ta didesne skola, ir kone vienintelis sprendimas sumažinti realią skolos naštą bus didesnė infliacija, kurią toleruos centriniai bankai“, – sakė N. Mačiulis. 

Pernai Lietuvos BVP augo 3,9 proc., nedarbo lygis siekė 6,5 proc. Bankas iki krizės prognozavo, kad šalies ekonomika šiemet augs 2,6 proc., o kitąmet – 2,4 proc.


Rašyti komentarą...
SKAITYTI KOMENTARUS (0)
REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA
×

Pranešti klaidą

SIŲSTI
×

Pranešti klaidą

SIŲSTI
Į viršų