Dar besimokančiam ar mokslus jau baigusiam jaunimui visuomet kyla klausimas, kokį darbą pasirinkti. Ieškant darbo paprastai svarbiausiu kriterijumi tampa atlyginimas, tad kokius juos jaunam žmogui siūlo darbdaviai?

Padavėja (nuotr. 123rf.com)

Padavėja (nuotr. 123rf.com)

Kaip pastebi CV-Online.lt marketingo vadovė Rita Karavaitienė, Lietuvoje jaunuoliai karjerą paprastai pradeda dar studijų metais. Tiesa, studentai dažnu atveju renkasi nebūtinai su studijomis susijusius darbus, o svarbiu kriterijumi tampa galimybė derinti mokslus ir darbą. 

„Studentai dažnai renkasi klientų aptarnavimą, prekybą, administravimą ir pan. Tie, kurie studijų metu sukaupia darbinės patirties, lengviau gauna dominantį darbą ir gali tikėtis aukštesnio atlyginimo. Vidutiniškai kas penktas dirba darbą ne pagal įgytą specialybę. Darbo rinkos naujoko su bakalauro laipsniu atlyginimo vidurkis pirmais metais – 820 eurų (į rankas)“, – pastebi R. Karavaitienė. 

REKLAMA

Lietuvos darbdavių konfederacijos prezidentas Danukas Arlauskas teigia, kad jauno žmogaus atlyginimas priklauso nuo jo turimos patirties ir to, į kokią sritį pretenduojama. 

„Jei imtume tokią sritį kaip IT, kur ypatingai eina jaunimas, tai ir 1000 eurų į rankas jiems nėra kažkoks svajonių atlyginimas. Mes pasižiūrėjome, kad šiame sektoriuje kai kuriais atvejais atlyginimai ne ką mažesni nei kokioje Vokietijoje. Jei kalbėsime apie jaunimą, kuris yra išprusęs ir turi žinių, tai jų atlyginimai Lietuvoje yra konkurencingi“, – teigia D. Arlauskas. 

Lietuvos darbdavių konfederacijos prezidentas pastebi, kad dar darbo pokalbio metu galima pastebėti, ko vertas pretendentas. 

„Kartais pokalbyje su jaunuoliu, net nebūtinai baigusiu studijas, pajunti, kad čiupinėji tikrą aukso grynuolį ir jis tau su žymiai mažesnėmis sąnaudomis gali prastumti produktą. Nes, pavyzdžiui, jo mąstymo lygis ir suvokimas yra didelis, ypač kalbant apie rinkodarą, socialinių tinklų panaudojimo galimybės reklamai“, – pasakoja D. Arlauskas. 

Danukas Arlauskas

Danukas Arlauskas

Lietuvos darbdavių konfederacijos prezidentas atkreipia dėmesį, kad jaunimui kartais kiša koją verbalinio bendravimo įgūdžių trūkumas, tačiau čia pat pastebi, kad tai – visiškai normalu, mat visais laikais vieni ar kiti reiškiniai istorijoje keitė žmonių įgūdžius, įpročius ir gebėjimus. 

„Daug kas sako, kad „kas čia su tuo jaunimu“, bet jų mąstymas yra visiškai kitoks nei vyresnės kartos, ir aš net neabejoju, kad jie yra Lietuvos ateitis. Jie yra kitokie, jie virtualioje erdvėje daugiau komunikuoja ir tai panaudoja. Jei mes kalbame kognityvinius gebėjimus, žinoma, jaunimas turi problemų. Jiems sudėtingiau su dėmesio išlaikymu, nėra tokie empatiški, tokie dalykai jaunam žmogui sekasi sunkiau“, – pastebi D. Arlauskas.

REKLAMA

Lietuvos darbdavių konfederacijos prezidentas teigia, kad svarbiau ne tai, kiek jaunas žmogus turi žinių, o tai, kaip moka tas žinias pritaikyti.

„Man patinka ta biblinė tiesa iš Patarlių knygos: „Žmogus, turintis darbo įgūdžių, tarnaus karaliui“. Todėl, manau, kad svarbiausias dalykas yra tavo darbo įgūdžiai: svarbu ne tai, kiek tu turi žinių, o tai, kiek jų tu gali panaudoti praktikoje. Ir nesvarbu, ar tu tai panaudosi per verbalinę sritį, ar per virtualią. Šita nauja karta, kuri ateina su visai kitokiu mąstymu, jie laužo stereotipus ir tokie laužytojai labai brangiai kainuoja“, – sako D. Arlauskas. 

Profesinės mokyklos taikosi prie darbo rinkos poreikių

CV-Online marketingo vadovė atkreipia dėmesį, kad profesines mokyklas baigę asmenys dažnai patirties įgauna dar besimokydami, todėl paprastai jie renkasi su profesija susijusius darbus.

R. Karavaitienė pastebi, kad profesinių mokyklų studentai labai geidžiami darbdavių, kurie siūlo darbą gamyboje, maisto, baldų, medienos apdirbimo įmonėse, automobilių servisuose. 

Tiesa, CV-Online marketingo vadovė pastebi, kad profesinės mokyklos prisiderino prie rinkos poreikių.

„Jos išplėtė ruošiamų specialistų spektrą, pvz. ruošia ir IT, finansų, transporto specialistus, moko vadybos ir t.t“, – vardija R. Karavaitienė. 

Rita Karavaitienė

Rita Karavaitienė

Profesinį išsilavinimą turintys darbo rinkos naujokai ieškodami ilgalaikio darbo ir turėdami paklausią specialybę pirmais metais vidutiniškai uždirba apie 670 eurų į rankas. Turinčių 1-2 metų darbo patirtį atlyginimo vidurkis yra apie 840 eurų į rankas.

REKLAMA

Lietuvos darbdavių konfederacijos prezidentas Danukas Arlauskas pasakoja, kad profesinės mokyklas baigusiems jaunuoliams yra galimybė išvykti stažuotis į Europos Sąjungos šalis pagal „Erasmus“ mainų programą. Tiesa, kartais jauniems žmonėms pasisemti žinių koją pakiša ir patirties ar atsakomybės jausmo stygius.

„Yra buvęs atvejis, kai į Bulgariją siuntėme du kulinarus vaikinus stažuotis SPA centre, ir jie kitą dieną neišėjo į darbą, nes pamatė, kad viešbutyje viskio butelis kainuoja tik 8 eurus ir prisigėrė. 

Kitas atvejis buvo Kroatijoje, autoservise. Siuntėme vaikiną į pasaulinio lygio autoservisą, kur geriausius automobilius remontuoja. Vaikinas galvojo, kad jam iš karto „Lamborghini“ duos taisyti. Bet jam davė valymo darbus ir jis dėl to užpyko ir neišėjo į darbą. 

Tai kalbant apie mentalitetą, galite susidaryti įspūdį. Ir įsivaizduokite, kaip mums reikėjo reaguoti, kai mes siunčiame žmones, o jie su tokiu elgesiu. Tai čia jau iš krūvos atrinkti geriausi, o ką jau kalbėti apie tuos, kurie nėra patys geriausi?“, – pasakoja D. Arlauskas.

Tarp abiturientų populiariausi trumpalaikiai darbai

Kaip pastebi R. Karavaitienė, iš karto po mokyklos į darbo rinką žengiantis jaunimas dažniausiai renkasi sezoninius, trumpalaikius ir kvalifikacijos nereikalaujančius darbus. 

„Įprastai tai būna pagalbiniai, paprasti darbai, pvz. lauko prekyba, uogų skynimas, perrinkimas, prekių pakavimas, pramogų parkų darbuotojai, pagalbiniai gamybos darbininkai ir, žinoma, už juos siūlomi atlyginimai ne itin aukšti, vidutiniškai atlyginimo dydis būna minimalus. Abiturientai nori atsikvėpti nuo mokyklos, pailsėti, todėl neretai vasaros metu dirba vos 1 mėnesį.

REKLAMA

Dažnas darbų ieško arčiau namų, tačiau yra tokių, kurie vasarą dirba kurortuose arba užsienyje. Vykstantys dirbti į užsienį išvažiuoja ilgesniems laikotarpiams 2-3 mėnesiams ir uždirba vidutiniškai 2-3 kartus daugiau nei Lietuvoje“, – pastebi R. Karavaitienė.

Paklaustas, ar Lietuvoje darbdaviai yra drąsūs priimdami jaunus žmones be patirties į aukštesnes pozicijas, D. Arlauskas pastebi, kad vienareikšmio atsakymo čia nėra, mat tai jau priklauso nuo pačios įmonės. 

„Didesnės įmonės turi erdvės eksperimentavimui. Tada kviečiasi, jei mato, kad žmogus turi idėjų. Nes įmonės, kurios turi finansinį užnugarį, jos gali eksperimentuoti, turi proveržio grupes. 

Mažose įmonėse yra sudėtingiau, nes jos kartais finansuoja tarp pliuso-minuso, todėl su darbuotojų eksperimentavimu ten sunkiau. 

Bet tokių įmonių, kurios drįstų eksperimentuoti su darbuotojais, Lietuvoje labai nedaug ir nereikėtų stebėtis, kad mes tokio produktyvumo proveržio neturime, kurį kartais turi kitos šalys. Mūsų BVP (bendrasis vidaus produktas) kyla, bet produktyvumo prasme mes labai smarkiai atsiliekame ir tai kelia didelį nerimą“, – pastebi D. Arlauskas. 

Lietuvos darbdavių konfederacijos prezidento teigimu taip yra dėl to, kad Lietuvoje įmonės turi kitokią valdymo kultūrą. 

„Lietuvoje ta kultūra labiau pagrįsta vertikaliu valdymo modeliu, kai yra direktorius, kuris turi pavaduotojus, yra departamentai, ir jei idėja gimsta apačioje, ji turi pereiti per visą hierarchiją. O, pavyzdžiui, Amerikoje inovatyviose įmonėse valdymas plokštėja. Plokščio valdymo pionieriai buvo „Apple“, todėl Stieve’as Jobs’as ir pasiekė tokį rezultatą. Tokioje įmonėje, pavyzdžiui, dirba dešimt grupių, kurios tarpusavyje konkuruoja. Ir tada vienas generalinis direktorius sprendžia, kurias idėjas įgyvendinti, o kurių ne, ir jam nereikia tos hierarchijos, kad idėja būtų įgyvendinta“, – skirtumus vardija D. Arlauskas.

REKLAMA

Kalbant apie Lietuvą, daugiausiai drąsos priimti jaunus nepatyrusius žmones turi užsienio įmonės, kurios ilgalaikėje perspektyvoje auginasi sau darbuotoją. 

„Pavyzdžiui, vokiečių firmos pradeda dirbti nuo mokyklos laikų. Mokinius kviečiasi į įmones ir juos skanuoja – ar iš jo kažką galima užauginti, ar negalima. Tai darbuotojo auginimas, ugdymas prasideda dar nuo mokyklos laikų. O Lietuvoje dar mes neįžengėme į mokyklos teritoriją su tuo“, – pastebi D. Arlauskas.

Demo+kratija
2020-02-25 10:33:49
Kol Lietuvą valdys biudžetininkai - biurokratinių veltėdžių klasė, apie jokią demokratiją - teisinę valstybę nesvajokite. Kol tauta iš apačios nekontroliuos kur dingsta jos mokami pinigai ir ar Lietuvai reikalinga tokia valstybinių administratorių - biurokratų - veltėdžių armija, tol Lietuvos darbo žmonių smegenis pudrins visokių darbdavių ir nevyriausybinių organizacijų pudriniai ''ekspertai''.
Atsakyti
Patogiausias būdas sužinoti daugiau - sekti naujienas mūsų „Facebook“ paskyroje!
Valdas 2020-02-25 14:51:37
Pranešti apie netinkamą komentarą
0
Dabar mokytis neapsimoka. Juk vistiek reikia patirties.o kur jos gauti jeigu niekas nepriima.lietuva gaidynas!   ATSAKYTI
Žemaitis 2020-02-25 13:43:20
Pranešti apie netinkamą komentarą
0
Gyvenam Šiaures Korejioj straipsnei pagal užsakyma   ATSAKYTI
Nuomonė 2020-02-25 12:45:37
Pranešti apie netinkamą komentarą
0
Nerašinėkit nesamonių- gyvenam ES , kainos aukštesnės, nei visoje ES( ir neklaidinkit žmonių!!!!), o atlyginimai lietuviški!! Absurdo šalis, kur biurokratai suėda liūto dalį. Jaunimui vargas..   ATSAKYTI
Sava galva 2020-02-25 10:48:25
Pranešti apie netinkamą komentarą
0
Vokietijoje minimalus atlyginimas - 1557,00 Eur. per mėnesį, gal nuo to reikia pradėti ''pudrinimo'' darbą.   ATSAKYTI
Demo+kratija 2020-02-25 10:33:49
Pranešti apie netinkamą komentarą
0
Kol Lietuvą valdys biudžetininkai - biurokratinių veltėdžių klasė, apie jokią demokratiją - teisinę valstybę nesvajokite. Kol tauta iš apačios nekontroliuos kur dingsta jos mokami pinigai ir ar Lietuvai reikalinga tokia valstybinių administratorių - biurokratų - veltėdžių armija, tol Lietuvos darbo žmonių smegenis pudrins visokių darbdavių ir nevyriausybinių organizacijų pudriniai ''ekspertai''.   ATSAKYTI
!!! 2020-02-25 10:43:46
Pranešti apie netinkamą komentarą
0
O ''pudrintojai'' pudrina už mokesčių mokėtojų pinigus  
Nijole 2020-02-25 10:16:09
Pranešti apie netinkamą komentarą
-1
Dirba ir mokosi del to, kad neis gyventu, nes tevai ir nieko nuzdirba, o kur dar mokslus is laikyt, varksta visi toj Lt., baisu ka cia nesamones rasot., yra ir tokiu kad dar mokosi ir net I darbus priims.,bet du menesius typo praktika ir dirbi UZDYKA, va taip , siaubas kokios salygos, vergyja baisi   ATSAKYTI
Jaunuolis 2020-02-25 06:23:43
Pranešti apie netinkamą komentarą
-2
Salės darbuotojas "IKI' 450€ į rankas. 17 dienų per mėnesį, po 12 valandų.   ATSAKYTI

Top Video

TV3 Žinios. Profesorius Kasiulevičius įvardijo Lietuvos ir pasaulio galimus scenarijus dėl koronaviruso
DABAR RODOMA
TV3 Žinios. Profesorius Kasiulevičius įvardijo Lietuvos ir pasaulio galimus scenarijus dėl koronaviruso
DABAR RODOMA
Nepaprasta prieglaudoje gyvenančio keturkojo istorija: visus pasitinka su šypsena
DABAR RODOMA
Sunku patikėti: išsitraukė kamerą pamačius, kaip moteris pilasi kurą
DABAR RODOMA
Farai. „Farų“ operatorius tapo neblaivaus taksisto įniršio taikiniu: tokio protrūkio nesitikėjo
DABAR RODOMA
Moterys parduotuvėje susimušė dėl tualetinio popieriaus: pamatykite vaizdo įrašą
DABAR RODOMA
Užfiksuotas smurto protrūkis vienoje Lietuvos mokykloje
DABAR RODOMA
Farai. Pamatę, kas po avarijos liko iš BMW, pareigūnai liko priblokšti: išgirdo fantastinę istoriją
DABAR RODOMA
Prieš srovę. Vaikų teisės su tarnybomis laužėsi į butą: mama ir dukra laukė susigūžusios
DABAR RODOMA
Prieš srovę. Alkoholikės mama kreipėsi į politikus: maldauja dukrą gydyti priverstinai
DABAR RODOMA
Visi mes žmonės. Maldeikienė parodė jautriausią savo pusę: prakalbo apie tėčio mirtį
REKLAMA
(nuotr. stop kadras)
Parduotuvės yra įpareigotos valdyti pirkėjų srautus taip, kad nesusidarytų grūstys ir būtų išlaikomi saugūs atstumai. Tai mėginę daryti „Lidl“ darbuotojai sako sulaukę ...
„Barbora“. Fotodiena/Justino Auškelio nuotr.
Įvedus karantiną, itin išaugo maisto produktų pristatymo į namus paslaugų paklausa. Jas teikiančių įmonių darbuotojai vos spėja suktis. Ir anot jų, įmonės pelnu ...
Vygintas Skaraitis/Fotobankas
Prasidėjus karantinui visi sporto klubai buvo priversti sustabdyti savo veiklą, visgi kai kurie klientai gavo pranešimus, kuriuose prašoma sumokėti sąskaitas, nors paslaugos ir ...
Darbas Andrius Ufartas/Fotobankas
Kovo mėnesį apie atleidimą įspėta 360 darbuotojų – iš viso devynios grupės, iš jų trys grupės, arba 144 žmonės darbo neteks dėl paskelbto karantino.    „Dauguma ...
Paieška internete (nuotr. Shutterstock.com)
Sulėtėjęs tempas, saviizoliacija ir viruso aktualumas neabejotinai išaugino laiką, skiriamą medijoms. Net 80 proc. žmonių naujienas apie koronavirusą, situaciją šalyje ir ...
REKLAMA

×

Pranešti klaidą

SIŲSTI
Į viršų