Daugelis lietuvių gyvena taip, kad susitaupyti nesitiki

Šiemet Lietuvoje didėjo tiek pajamos, tiek vartojimas, tačiau taupančių žmonių skaičius dėl to nepakito. Gerėjant ekonominei šalies padėčiai jokių santaupų neturintys gyventojai ar turintys tik minimalias santaupas – daugiau nesutaupė, rodo tyrimas.

Eurai (nuotr. Fotodiena.lt)

SEB bankas atliko gyventojų finansinio saugumo tyrimą, kurio rezultatai rodo, kad be santaupų gyvena 18 proc. apklaustų gyventojų, o dar tokiai pačiai daliai gyventojų santaupų užtektų vos mėnesiui. 

Tai, kad per artimiausius 12 mėn. pavyks atsidėti daugiau lėšų, negu pavyko sutaupyti per praėjusius metus, mano vos 5 proc. apklaustųjų. Didžioji dalis, net 43 proc., tiki sutaupyti panašiai. 15 proc. Apklausoje dalyvavusių gyventojų teigia, kad sutaupys mažiau, o 28 proc., kad netaupė ir net neplanuoja taupyti.  Rekomenduojamo 6 mėn. atlyginimo santaupas yra sukaupę 11 proc. gyventojų – šis skaičius nuo pernai nepakito.

„Nors vidutinis darbo užmokestis, vaiko pinigai, pensijos šiemet sparčiai augo ir viršijo infliaciją, apklausos rezultatai rodo, kad dauguma gyventojų neatsidėjo daugiau pajamų ir savo finansines galimybes vertina labai panašiai kaip ir prieš metus. Vis dar maždaug trečdalis Lietuvos gyventojų iš turimų santaupų sugebėtų išgyventi ne ilgiau negu vieną mėnesį ir būtų labiausiai pažeidžiami, jeigu pasikeistų ekonominė padėtis šalyje“, – sako SEB Baltijos šalių mažmeninės bankininkystės vadovė Sonata Gutauskaitė-Bubnelienė.

Pasak jos, šiemet dažnai girdėti perspėjimai apie kitais metais lėtėsiantį Lietuvos ekonomikos augimą įtakos gyventojų finansinei elgsenai beveik neturėjo: „Užuot atidėję dalį padidėjusių savo pajamų, gyventojai buvo linkę jas skirti vartojimo reikmėms.“

REKLAMA

Į finansinius įsipareigojimus žiūri atsakingai

Remiantis atlikto tyrimo rezultatais, galima pastebėti, kad didžiosios dalies Lietuvos gyventojų finansiniai įsipareigojimai neslegia.

„Gera žinutė, kaip gyventojai vertina savo finansinius įsipareigojimus. Galima spėti, kad turbūt buvo išmoktos pastarosios krizės pamokos, todėl dabar pasveriama, kokias sumas reikėtų skolintis, kad tai netaptų per didele našta sau ir šeimai“, – svarstė S. Gutauskaitė-Bubnelienė.

Didžioji dalis apklaustų gyventojų teigė, kad finansinių įsipareigojimų (paskolų ar skolų) neturi visai. Taip atsakiusiųjų šiais metais buvo 63 proc., pernai – 65 proc. 13 proc. apklaustųjų nurodė, kad finansinė našta jiems yra per didelė, tačiau šis skaičius 1 proc. punktu mažesnis nei pernai. Palyginti su praėjusiais metais, 5 proc. punktais išaugo manančiųjų, kad finansinė našta jiems nei didelė, nei nedidelė – šiais metais tokių yra 18 proc. (pernai 13 proc.).  Manančių, kad našta nedidelė – 6 proc. (pernai 8 proc.). „Lietuvos gyventojai į finansinius įsipareigojimus žiūri labai atsakingai ir stengiasi jų laikytis“, – atkreipia dėmesį SEB banko atstovė.

80 proc. apklaustųjų nurodė, kad niekada nevėluoja apmokėti sąskaitų arba yra vėlavę retai – tik vieną ar du kartus per pastaruosius 12 mėn.

REKLAMA

Į finansinius įsipareigojimus žiūri atsakingai

Remiantis atlikto tyrimo rezultatais, galima pastebėti, kad didžiosios dalies  Lietuvos gyventojų finansiniai įsipareigojimai neslegia.

„Gera žinutė, kaip gyventojai vertina savo finansinius įsipareigojimus. Galima spėti, kad turbūt buvo išmoktos paskutinės krizės pamokos, todėl dabar pasveriama, kokias sumas reikėtų skolintis, kad tai netaptų per didele našta sau ir šeimai“, – svarstė S. Gutauskaitė-Bubnelienė.

Didžioji dalis apklaustų gyventojų teigė, kad finansinių įsipareigojimų (paskolų ar skolų) neturi visai. Taip atsakiusiųjų šiais metais buvo 63 proc., pernai – 65 proc. 13 proc. apklaustųjų nurodė, kad finansinė našta jiems yra per didelė, tačiau šis skaičius 1 proc. punktu mažesnis nei pernai. Palyginti su praėjusiais metais, 5 proc. punktais išaugo manančiųjų, kad finansinė našta jiems nei didelė, nei nedidelė – šiais metais tokių yra 18 proc. (pernai 13 proc.).  Manančių, kad našta nedidelė – 6 proc. (pernai 8 proc.). „Lietuvos gyventojai į finansinius įsipareigojimus žiūri labai atsakingai ir stengiasi jų laikytis“, – atkreipia dėmesį SEB banko atstovė.

Mano, kad maistui išleidžia daugiau nei leidžia pajamos

Apklausa parodė, kad daugiau nei pusė (59 proc.) gyventojų mano maistui esą išleidžia daugiau nei leidžia pajamos. 40 proc. mano, kad daugiau tenka išleisti komunalinėms paslaugoms, 27 proc. – transporto paslaugoms ir jų transporto priemonių išlaikymui, 25 proc. – sveikatos priežiūrai.

„Nenuostabu, kad lietuviai taip jautriai reaguoja į maisto kainų pokyčius. Daugiau maistui gyventojai išleidžia anaiptol ne dėl perteklinio vartojimo, bet dėl palyginti mažų pajamų. Tai ypač matyti iš mažesnes darbo pajamas gaunančių ir vyresnio amžiaus apklaustųjų“, – teigia SEB banko ekonomistas Tadas Povilauskas.

REKLAMA

Ekonomistas pabrėžia, kad tarp jaunesnių gyventojų ryškėja kita tendencija – 18–29 m. respondentai mano, kad daugiau, negu leidžia pajamos jie išleidžia drabužiams, avalynei, telekomunikacijoms ir pramogoms. Pasak jo, būtent šias išlaidas jaunimas turėtų kontroliuoti labiausiai.

Emigracijos tempai turėtų lėtėti

Tyrimo metu respondentų buvo klausiama, ar per artimiausius 3 metus jie planuoja išvykti gyventi į užsienį. T. Povilauskas mano, kad emigraciją gyventojai vis dar pasirenka kaip vieną iš sprendimų kai susiduriama su finansiniais sunkumais ar tada, kai netenkina pajamų dydis.

Daugiausiai į užsienį išvykti yra nusiteikęs 18–29 m. jaunimas. 20 proc. tokio amžiaus respondentų atsakė, kad planuoja išvykti, tačiau šis skaičius 4 proc. punktais mažesnis nei pernai. Vos  1 proc. 30–49 m. amžiaus respondentų teigė, kad galimai išvyks į užsienį, pernai tokių buvo 8 proc.

Mažesnis norinčių išvykti skaičius pastebimas ir vyresniųjų (daugiau nei 50 m. amžiaus) kategorijoje, šiais metais svarstančių apie emigraciją yra 1 proc., 2018 m. tokių buvo 4 proc.

„Aš drįsčiau sakyti, kad tai yra įrodymas – Lietuvoje ekonominė padėtis gerėja. Gaila, kad jaunimo – tai yra iki 30 m. , kurie dažniausiai yra studentai ar studijas baigę asmenys - skaičius sumažėjo labai nežymiai, vos virš paklaidos ribos. Vis tik tai yra sumažėjimas.  Aišku, tie žmonės važiuoja studijuoti ir ieško galimybių savo karjeros pradžiai. Viskas nėra labai blogai, svarbiausia, kad tie žmonės sugrįžtų“, – svarsto ekonomistas T. Povilauskas.

Jis taip pat pastebi, kad nepaisant to, tokie rezultatai gali nuteikti gana pozityviai.


Rašyti komentarą...
P
Pilietis
2019-12-20 09:47:28
Pranešti apie netinkamą komentarą
Na, nepykite, bet jau pats straipsnio pavadinimas nieko vertas. Apie koki sutaupyma kalbate, kai zmones, nesulauke menesio galo, turi skolintis pinigu maistui ar mokesciams sumoketi? Zmones badmiriauja, tauposi tie, kurie siuos vargsus ir apvagineja, kasmet didindami mokescius ar prigalvodami nauju.
Atsakyti
0

SKAITYTI KOMENTARUS (0)
REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA
×

Pranešti klaidą

SIŲSTI
REKOMENDUOJAME
×

Pranešti klaidą

SIŲSTI
Į viršų