Valdančiųjų siūlomas stambios prekybos mokestis neišvengiamai brangins prekes, ir neigiamai atsilieps šalies ekonomikai, rodo naujausias tyrimas. 

 parduotuvė (nuotr. Fotodiena.lt/Audriaus Bagdono)

parduotuvė (nuotr. Fotodiena.lt/Audriaus Bagdono)

„Apklausa parodė, nieko čia nenustebinsime, kad 84 proc. mokesčio bus perkelta į galutines kainas, tai reiškia, kad jog už jį susimokėsime mes, vartotojai (...) Poveikis kainoms bus gan reikšmingas, tai vienas iš pagrindinių mūsų tyrimo rezultatų. Taip pat bus neigiamas poveikis visai ekonomikai“, – spaudos konferencijoje ketvirtadienį sakė analitinės ir konsultacinės įmonės ESTEP analitikas Titas Budreika.

„Čia trumpuoju laikotarpiu. Ilguoju laikotarpiu, visi ekonomistai sutinka, kad netgi šimtu proc. mokestis bus perkeltas galutiniams vartotojams ir tai, akivaizdu, turės tam tikrą poveikį kainoms“, – pridūrė jis.  

Anot jo, buvo apklausta 10 kompetentingų makroekonomikos bei viešųjų finansų ekspertų iš komercinių bankų, Lietuvos banko, Finansų ministerijos, taip pat mokslininkų. 

Tyrimo autorių teigimu, jeigu mokestis bus priimtas, infliacija padidės 0,3 procentinio punkto, arba „13 proc. kainos augs daugiau“. 

REKLAMA

„Jeigu šis įstatymas bus priimtas, tai realus BVP augimas sumažės. Per trejų metų laikotarpį bendras realus BVP sumažės 140 mln. eurų. (...) Valstybė taps dėl šio mokesčio taikymo skurdesnė“, – sakė T. Budreika. 

ESTEP pažymi, kad mokestis pirmiausia atsilieps pirmojo būtinumo prekėms, todėl didžiausią neigiamą poveikį pajus skurdžiausia visuomenės dalis – jos išlaidos maistui sudaro didžiausią išlaidų dalį. 

„Šeima, kuri išleidžia maistui ir gėrimams apie 400 eurų per mėnesį, papildomai per metus išleistų apie 27-28 eurus ir kitoms prekėms dar 12 eurų. Ta suma gal nėra didelė – apie 40 eurų per metus – bet, jeigu žiūrint, valstybės mastu, tai apie 50 mln. eurų išleistų lėšų realiai nusiperkant tą patį produktą“, – teigė T. Budreika. 

Pasak jo, mokestis taip pat gali paskatinti žmones dar daugiau pirkti kaimyninėse šalyse. 

Ekonomistas Vaidas Navickas mano, kad bus suduotas smūgis Lietuvos investicinei aplinkai. 

„Spręskime tas problemas, kurias iš tikrųjų turime. Jeigu mes manome, kad yra rinkos koncentracijos problema, tai tada mes norime pritraukti daugiau prekybos tinklų, o ne juos atbaidyti. Ir kai mes pradedame kalbėti apie tokius mokesčius, kur tiktai jau Rytų Europos šalys taiko, tai tada užsienio investuotojams mes pradedame atrodyti keisti“, – sakė V. Navickas

T. Budreika pažymėjo, kad stambios prekybos mokestį mokėtų apie 90 įmonių, o ne 30, kai teigė iniciatoriai, o bendra jo pajamų suma siektų apie 81 mln. eurų per metus. 

„Kreipėmės į Statistikos departamentą ir paprašėme pateikti skaičių įmonių, kurių metinė apyvarta viršija tuos 24 mln. eurų per metus (mokesčio bazė – BNS). Tai 2018 metais – čia naujausi duomenys – buvo 92 tokios įmonės. Mokesčių rengėjai kalbėjo apie, berods, 30. Tai parodo, kad jie nesuprato, kam rašo šį mokestį“, – sakė T. Budreika. 

REKLAMA

Analitikas suabejojo ir paties įstatymo rengimo kokybe. Pasak jo, mokestis gali paliesti kur kas platesnį verslo spektrą, nei deklaruojama. 

„Didelis mokesčių rengėjų turbūt neprofesionalumas dėl to, kad rengdami mokestį, jie galvojo, kad mokestis bus taikomas tik prekybos tinklams iš esmės, maisto prekybos tinklams, bet dėl mokesčio teksto naudojamos lietuvių kalbos mokestis bus taikomas žymiai platesnei prekių grupei“, – sakė jis. 

Pasak eksperto, mokestis paveiks ir mobiliojo ryšio operatorius, jeigu jų prekių pardavimai viršys 2 mln. eurų per mėnesį, taip pat nekilnojamojo turto pardavėjus ir kitus.  

„VMI (Valstybinė mokesčių inspekcija – BNS) šiuo metu net nežino tikslaus įmonių ir ekonominių veiklų sąrašo, kurioms reikėtų taikyti šį mokestį“, – kalbėjo T. Budreika. 

Tyrimas atliktas Lietuvos prekybos įmonių asociacijos iniciatyva, bet, pasak T. Budreikos, analizės išvadoms tai įtakos neturi. V. Navickas kalbėjo kaip nepriklausomas, su ESTEP nesusijęs ekonomistas. 

Valdantieji „valstiečiai“ siūlo apmokestinti stambiųjų prekybos tinklų apyvartą. Pasak iniciatorių, mokestį mokėtų daugiau kaip 2 mln. eurų mėnesio apyvartą (be PVM) pasiekę mažmenininkai.

„Valstiečiai“ siūlo šį mokestį įvesti nuo 2020 metų, bet kol kas neaišku, ar tai bus nuo  sausio, ar nuo liepos. Iniciatoriai skaičiuoja, jog valstybės biudžetas papildomai gautų apie 32 mln. eurų per metus. 

werner
2019-12-05 13:18:08
Mokesčiai ne žmonėms ,o prekybos tinklams ,kad pasidalintų savo neįtikėtinus pelnus su valstybe.Tai vieną kartą reikia įstatymus daryti iki galo .Pasakius A reik pasakyti ir B.Turi būti saugikliai ,kad ne pirkėjų sąskaita mokesčius sumokėtų ,bet iš savo pelno atseikėtų ...Kažkas pagaliau turi jiems uždėti apynasrį ,kaip yra senose vakrų kultūrose.
Atsakyti
Patogiausias būdas sužinoti daugiau - sekti naujienas mūsų „Facebook“ paskyroje!

Naujienų agentūros BNS informaciją atgaminti visuomenės informavimo priemonėse bei interneto tinklalapiuose be raštiško UAB "BNS" sutikimo draudžiama.

Lietuvis 2019-12-05 16:43:47
Pranešti apie netinkamą komentarą
0
Šis mokestis turi būti įvestas KARTU su PAGRINDINIŲ prekių kainų REGULIAVIMU. Kitaip, varguoliams per biudžetą bus sugrąžinta TIK dalis iš tų pačių varguolių surinktų pinigų.   ATSAKYTI
Stasė 2019-12-05 14:49:59
Pranešti apie netinkamą komentarą
0
Pelno mokestį didinti iki 25 procentų.   ATSAKYTI
werner 2019-12-05 13:18:08
Pranešti apie netinkamą komentarą
0
Mokesčiai ne žmonėms ,o prekybos tinklams ,kad pasidalintų savo neįtikėtinus pelnus su valstybe.Tai vieną kartą reikia įstatymus daryti iki galo .Pasakius A reik pasakyti ir B.Turi būti saugikliai ,kad ne pirkėjų sąskaita mokesčius sumokėtų ,bet iš savo pelno atseikėtų ...Kažkas pagaliau turi jiems uždėti apynasrį ,kaip yra senose vakrų kultūrose.   ATSAKYTI
žiaurus žmogus 2019-12-05 13:10:00
Pranešti apie netinkamą komentarą
-1
.... tuoj mokestis bus uždėtas orui, o jai nesusimokėsim...   ATSAKYTI

Top Video

Praeities žvalgas. Lietuvis apsilankė apleistoje Estijos pionierių stovykloje: vaizdai sukėlė gailestį
DABAR RODOMA
Praeities žvalgas. Lietuvis apsilankė apleistoje Estijos pionierių stovykloje: vaizdai sukėlė gailestį
DABAR RODOMA
Farai. Ne iš kelmo spirta pardavėja tapo didvyre – lietuvės gudrybė sustabdė vagišių
DABAR RODOMA
Farai. Vairuotojo elgesys pareigūnus išvertė iš koto: mašina nevažiavo, o vyras „vairavo“
DABAR RODOMA
Pasidalijo, ką mama išdarinėjo lėktuve: dukrai teliko rausti iš gėdos
DABAR RODOMA
Pamačius, kaip bandoma išvažiuoti iš automobilių aikštelės aplinkiniai susiėmė už galvų
DABAR RODOMA
Košmaras autobuse: nufilmuota, kas dėjosi viduje per siaubingą avariją
DABAR RODOMA
Internautai negali patikėti savo akimis: neatskiria, kuri yra dukra, o kuri – mama
DABAR RODOMA
Prieš srovę. Po 12 metų kartu Dianos gyvenimas virto pragaru: istorija – pamoka kiekvienam
DABAR RODOMA
Prieš srovę. Gimtadienio šventė porai virto pragaru: atėmė keturis vaikus, tarnybos reikalauja tūkstančių
DABAR RODOMA
Visi mes žmonės. Skambinas įvardijo skyrybų su Krysko priežastį: galutinis taškas padėtas tik dabar
REKLAMA
Danske Bankas (Fotobankas)
„Danske Bank“ filialas Lietuvoje nuo kovo pradeda atleidimus: iš viso planuojama atsisveikinti su 45 žmonėmis. Užimtumo tarnybos Lietuvoje ...
(Andrius Ufartas/Fotobankas)
Jeigu jūs ar vyresni giminaičiai turi telefoną, gali būti, kad kiekvieną mėnesį mokate už paslaugas, kurių nenaudojate ir net neužsakinėjote – ryšio operatorius ribotą laiką ...
Vygintas Skaraitis/Fotobankas
Pastebėję, kad keičiasi smulkiojo ir vidutinio verslo finansavimo sąlygos, Lietuvos bankas su Konkurencijos taryba kartu analizuoja tokių pokyčių priežastis. Kaip rašoma ...
„Vilniaus energija“  (nuotr. BFL)
Teismas galutinai nusprendė, kad Valstybinė energetikos reguliavimo taryba (VERT) 2015 metais pagrįstai skyrė baudą sostinės šilumos ūkį valdžiusiai „Vilniaus energijai“ ...
(nuotr. Fotodiena.lt)
Už kai kurias bankų paslaugas verslo ir privatūs klientai Lietuvoje moka daugiau. Tačiau dalis paslaugų pas mus pigesnės nei tuose pačiuose bankuose Latvijoje ir Estijoje. Tai ...
REKLAMA
×

Pranešti klaidą

SIŲSTI
Į viršų