Kad netektų gailėtis likusį gyvenimą: ką daryti su pensijos kaupimu?

Apsispręsti, kaip kaupsite papildomą pensiją ir ar iš viso tai darysite, liko kiek daugiau nei dvi savaitės. Ką geriau rinktis – didesnį atlyginimą likusią darbinę karjerą ar papildomas pajamas sulaukus pensijos?

Apie tai naujienų portalo tv3.lt studijoje diskusija su Vilniaus universiteto profesoriumi Romu Lazutka ir Lietuvos investicijų ir pensijų fondų asociacijos prezidentu Šarūnu Ruzgiu.

Primename, kad jeigu iki šių metų pradžios II pakopos pensijų fonde žmogus kaupė minimaliai (tokių buvo dauguma), nuo metų pradžios automatiškai nuo jų atlyginimo kaupimui nuskaičiuojama 1,8 proc. Kiekvienais metais ši dalis nuosekliai didės, kol pasieks 3 proc.

Automatiškai į kaupimą buvo įtraukiami ir tie 40 m. nesulaukę gyventojai, kurie iki šių metų nekaupė. Nieko nedarius jų kaupimo įmoka taip pat prasideda nuo 1,8 proc. atlyginimo.

Už vienus ir kitus gyventojus iš valstybės biudžeto mokamos įmokos dydis prasideda nuo 0,3 proc. vidutinio darbo užmokesčio šalyje ir per penkerius metus padidės iki 1,5 proc.

REKLAMA

Kaip skelbia „Sodra“, vieną iš kelių sprendimų dėl kaupimo padarė gana nedidelė dalis iš visų maždaug 1,3 mln. kaupimo dalyvių.

Iki šiol net 883 tūkst. arba 68 proc. visų kaupimo dalyvių arba dar nenusprendė ką darys, arba nedarys nieko.

100 tūkst. gyventojų kaupimą sustabdė ir galės bet kada atnaujinti (arba po kurio laiko bus automatiškai į jį įtraukti).

25 tūkst. gyventojų kaupimą nutraukė ir su savo sukauptu turtu grįžta į „Sodrą“. Jie bus atstatytos dėl kaupimo sumažėjusios pensinės teisės ir senatvėje jie gaus viso dydžio „Sodros“ pensiją.

67 tūkstančiai gyventojų nusprendė padidinti savo kaupimo tarifą nuo 1,8 iki 3 proc.

Visiems šiems sprendimams reikėjo aktyvių gyventojų veiksmų.


Rašyti komentarą...
T
Tiesa yra tokia
2019-06-13 14:53:19
Pranešti apie netinkamą komentarą
Korumpuota valdžia padeda išplauti žmonių pinigus užsienio fondams. Tai taip vadinamos pensijų reformos, kada ne tik žmonių pinigai, per ir sodra pervedinėja lėšas fondams, dažniausiai užsienio valstybių. Kodėl niekas nerašo, kad per 2007 krizę britų pensininkai prarado 26 milijardus svarų ir negavo jokių išmokų? Kodėl pliurpiama tik apie menamas naudas? Kodėl legaliai leidžiama apiplėšti žmones - fondai net ir prarasdami sukauptas fonde lėšas ima mokestį už to fondo "valdymą"
Atsakyti
-2

a
as
2019-06-13 15:00:25
Pranešti apie netinkamą komentarą
pratesima antrastes daryti tai kad dirbti su normalia darbo sutartim,,nes visi per daug mandrus pasidare,,
Atsakyti
0

K
Kristina
2019-07-04 12:43:29
Pranešti apie netinkamą komentarą
Kas tiek ištrauks iki pensijos. Pati valstybė verčia žmones į bomžus. per 40 m. perkopus rasti oriai apmokamą darbą neįmanoma, sulaukus 55 metų moteris būna priversta
eiti į priešlaikinę pensiją, nes kitaip galas. Darbdaviai nepriima į darbą. Kaip sakoma į pensiją per jauna, o į darbą per sena. Apie kokius kaupimus kalbam, išmirsim kaip aborigenai, nors ir stažą turim su kaupu.

TSRS laikmečiu pensijon išeidavo 55 m. Paanalizavus sveikatą, taip ir turi išeit, nes organizme prasideda aibė pokyčių, dėl kurių sunku dirbt, o dabar , kad tik žmogelis negautų užtarnauto poilsio. Nespėsim išeit arba net neišėję mirsim, valstybei gerai, save maitina mokesčių mokėtojų pinigais, o paprastas žmogelis skatikus skaičiuoja iš nosinaitės išvyniojęs ir žiūri, ar užteks duonai, grietinei ir manams, o bananui kaip ir pritrūksta. Ori senatvė tik kabutėse
Atsakyti
0

SKAITYTI KOMENTARUS (4)
REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA
×

Pranešti klaidą

SIŲSTI
×

Pranešti klaidą

SIŲSTI
Į viršų