Seimas priėmė įstatymą, leidžiantį paspartinti Lietuvos elektros sistemos sinchronizavimą su žemynine Europa iki 2025 metų.

Elektros skaitikliai (nuotr. stop kadras)

Elektros skaitikliai (nuotr. stop kadras)

Už Elektros energetikos sistemos integracijos į Europos elektros energetikos sistemas įstatymo pataisas balsavo 88, o susilaikė 6 parlamentarai. Seimas taip pat priėmė šį tesės aktą lydinčiuosius Elektros energetikos įstatymo ir Civilinio proceso kodekso pakeitimus

Pasak Seimo Ekonomikos komiteto nario Dainiaus Kreivio, tai yra vienas svarbiausių šios sesijos įstatymų, nes jis „atveria platų kelią desinchronizacijai nuo didžiojo kaimyno“.

„Šiandien mūsų elektros energetikos sistema yra visiškai valdoma iš Maskvos. Dažnį reguliuoja Volgos kaskados. Taigi, 2025 metais mes tikrai turėsime geras galimybes atsijungti, o šitas įstatymas padeda pamatus tam, kas judėtume trigubai didesniu greičiu“, – Seimo posėdyje teigė parlamentaras.

Tuo tarpu konservatorius Mykolas Majauskas pasigedo informacijos, kiek Lietuvai kainos sinchronizavimasis su žemynine Europa.

„Pasistūmėjimo reikia realaus. (...) Būtų gerai, kad būtų numatytos ir labai aiškios datos, iki kada kas tiksliai turėtų būti padarytą, kiek tiksliai tai kainuos, nes kol kas visi pasisakymai yra pakankamai deklaratyvūs, o aiškių žingsnių ir finansavimo tam, kad būtų pasiekti rezultatai, nesimato“, – tvirtino M. Majauskas.

REKLAMA

Energetikos ir darnios plėtros komisijos vadovas „valstietis“ Virgilijus Poderys tikino, kad šie teisės aktai yra paskutinės detalės Lietuvos nepriklausomos energetikos dėlionėje.

„Tai fundamentalus įstatymas. Jeigu kalbėtume apie didžiuosius mūsų šalies projektus, tai tik du projektai prieš tai turėjo savo nuosavus įstatymus – tai dėl atominės elektrinės ir suskystintųjų dujų. Čia to pačio, jeigu ne didesnio kalibro projektas. Tai paskutinė dėlione mūsų nepriklausomos energetikos kelyje“, – teigė V. Poderys.

Energetikos ministras Žygimantas Vaičiūnas anksčiau yra pareiškęs, kad įstatymas paspartinti sinchronizavimui reikalingus procesus.

Teisės aktu siekiama užtikrinti sklandų Lietuvos elektros energetikos sistemos desinchronizavimą nuo posovietinės IPS/UPS sistemos (BRELL žiedo) ir sujungimą bei tolesnį sistemos darbą sinchroniniu režimu su kontinentinės Europos elektros tinklais.

 

Perspektyvoje – nauja jungtis su Lenkija

 

Ministro Ž. Vaičiūno teigimu, šiuo metu vyksta intensyvios derybos dėl sinchronizacijai būtinos naujos jūrinės jungties tarp Lietuvos ir Lenkijos „Harmony Link“. Vėliau ketinama kreiptis į Europos Sąjungą paramos.

„Planuojama, kad jau kitais metais bus pabaigta rengti projekto galimybių studija, šiuo metu ji yra rengiama, tam, kad būtų aiškūs visi techniniai parametrai – maršrutas ir visos kitos techninės detalės. Kitas etapas – paraiškos pateikimas finansavimui, tai yra pakankamai brangus projektas – apie 600 mln. eurų, siekiame, kad jis būtų finansuojamas iš Infrastruktūros tinklų priemonės, kaip ir iki šiol“, – BNS trečiadienį sakė ministras.

REKLAMA

Ministras priminė, kad be naujos jungties numatomos ir kitos priemonės, būtinos tinklų integravimui į Europos sistemas.

„Trečiasis aspektas, yra vadinamieji sinchroniniai kompensatoriai, jų įrengimas visose trijose Baltijos šalyse, yra sutarta įrengti bent 9 sinchroninius kompensatorius – po tris kiekvienoje iš Baltijos šalių. Pirmiesiems jau gautas finansavimas ir jie turėtų būti įrengti iki 2022-2023 metų. Turime tokį grafiką, bet sinchronizacijos sąlygos apima daug techninių nuostatų“, – aiškino Ž. Vaičiūnas.

„Planuojame birželio 20-21 dienomis sustiprinti sinchronizacijos projekto įgyvendinimą ir priežiūrą iš Europos Komisijos pusės su tam tikrais politiniais susitarimais“, – pridūrė Ž. Vaičiūnas.

Birželį Briuselyje numatoma pasirašyti vadinamąjį įgyvendinimo priemonių planą (angl. implementation roadmap). Pernai birželio 28 dieną Briuselyje pasirašytas politinis susitarimas (angl. political roadmap) dėl sinchronizavimo projekto.

Europos Komisija kovą skyrė finansavimą pirmajam sinchronizavimo etapui: trims Baltijos šalims iš Europos Infrastruktūros tinklų priemonės (angl. Connecting Europe Facility, CEF) iš viso skirta 323 mln. eurų, iš šios sumos 125 mln. eurų – Lietuvos elektros energetikos sistemai.

Pernai rugsėjį Lietuvos, Latvijos ir Estijos reguliuotojai, tarp jų ir Kainų komisija, susitarė, kad bendra pirmojo etapo investicijų vertė sieks 432,55 mln. eurų, iš jų 167,045 mln. eurų teks Lietuvai.

Viso projekto preliminari vertė gali siekti iki 1,5 mlrd. eurų.

Gegužės pabaigoje įsigaliojo svarbi vadinamoji prisijungimo prie Europos elektros tinklų sutartis. Europos elektros perdavimo sistemos operatorių asociacijos (ENTSO-E) kontinentinės Europos regioninė grupė pranešė, kad Lenkijos, trijų Baltijos šalių ir palaikančių šalių elektros perdavimo operatoriai pasirašė prisijungimo sutartį ir technines prisijungimo sąlygas, kurias įgyvendinus Lietuva, Latvija ir Estija taps Europos elektros tinklo dalimi.

REKLAMA

Elektros perdavimo operatorės „Litgrid“ teigimu, tai svarbiausi dokumentai sinchronizavimo procese.

Tiesa, sinchronizavimui svarbaus Baltijos šalių elektros sistemų bandymo izoliuotu režimu data dar nėra žinoma. Iš pradžių bandymas bus suplanuotas atlikti šį birželį, bet, motyvuojant gegužę numatytu analogišku testu Kaliningrado srityje, Baltijos šalių bandymas buvo atidėtas.

Gegužės pabaigoje Estijos perdavimo sistemų operatorė „Elering“ pareiškė, kad bandymo Baltijos šalyse šiemet nebus. Tuo metu Lietuva, dar prieš Kaliningrade gegužės pabaigoje atliktą testą, surengė sėkmingą dalinį savo sistemos bandymą.

Baltijos šalys iki šiol veikia sinchroniniu režimu BRELL (Baltarusija, Rusija, Estija, Lietuva, Latvija) žiede ir yra priklausomos nuo dispečerinės Maskvoje bei Rusijos elektros tinklo.

Numatyta, kad Baltijos šalių tinklų sinchronizavimas su Europa vyks per jau veikiančią jungtį tarp Lietuvos ir Lenkijos „LitPol Link“ ir per minėtą naują jūrinį kabelį tarp šių valstybių. Be to, bus pastatyti 9 sinchroniniai kompensatoriai – kiekvienoje šalyje po 3.

 

Patogiausias būdas sužinoti daugiau - sekti naujienas mūsų „Facebook“ paskyroje!

Naujienų agentūros BNS informaciją atgaminti visuomenės informavimo priemonėse bei interneto tinklalapiuose be raštiško UAB "BNS" sutikimo draudžiama.

Nėra komentarų. Būk pirmas - komentuok!

Top Video

TV3 Žinios. Narkevičius – vėl įvykių sūkuryje: Trakų rajone sustabdytas keliuko remontas kelia daug klausimų
DABAR RODOMA
TV3 Žinios. Narkevičius – vėl įvykių sūkuryje: Trakų rajone sustabdytas keliuko remontas kelia daug klausimų
DABAR RODOMA
TV3 Žinios. Skaičiai gąsdina: per karantiną 11400 į septintą dešimtį įkopusių asmenų neteko darbo
DABAR RODOMA
TV3 Žinios. Žada masinį tyrimą dėl Covid-19: aiškinsis, kokį imunitetą sugebėjome įgyti
DABAR RODOMA
Farai. Klaipėdoje BMW lėkė tarsi viesulas: taranavo automobilį ir išrovė medį
DABAR RODOMA
„Pasikalbėkim #IŠNAMŲ“ su Zuokiene apie savanorystę COVID-19 židinyje ir nemalonų vyro akibrokštą
DABAR RODOMA
TV3 Žinios. Nausėda gimtadienį sutiko Nidoje, keturių žvaigždučių viešbutyje
DABAR RODOMA
TV3 žinios. Lietuvoje savaitgalį – susirgimų koronavirusu šuolis
DABAR RODOMA
TV3 Žinios. Egzaminai prasidės birželio 22 d.: aiškėja tvarka, kaip jie vyks
DABAR RODOMA
TV3 Žinios. Koronaviruso židiniai plečiasi globos namuose: sergančiųjų daugėja Antaviliuose, Širvintose
DABAR RODOMA
Vilniaus centre užpultas Anušauskas su žmona: ieško kaltininko
REKLAMA
Asociatyvi nuotrauka (nuotr. TV3)
Artėjanti vasara atneša ne tik pramogas, bet ir darbus. Vienas jų – žolės pjovimas. Sodybose ar soduose įsikūrę tautiečiai dažniausiai šio darbo imasi patys. Tačiau atokesnėms ...
(Andrius Ufartas/Fotobankas)
Dažnai sakoma, kad Lietuvos žemės ūkis išaugina gerokai daugiau produkcijos, nei suvartoja šalies gyventojai. Dėl to dalį produkcijos ir eksportuoja. Tačiau kone kiekvieną ...
Modulinis namas. „Insta house“ nuotr.
Karantino metu nekilnojamo turto (NT) specialistai pastebi, kad beveik dvigubai išaugo susidomėjimas sodybomis ar vasarnamiais. Žmonės domisi kainomis ir galimybėmis turėti ...
Eurai (nuotr. Fotodiena.lt)
Lietuvos darbo užmokesčio fondas, kurį lemia dirbančiųjų skaičius ir jų vidutinės darbo pajamos, balandį buvo beveik 220 mln. eurų (14 proc.) mažesnis nei prieš koronaviruso ...
Tęsiantis karantinui Vilniaus naujų būtų pardavimai beveik sustojo. Balandžio mėnesį buvo parduota 93 procentais mažiau butų negu prieš karantiną, apie tai feisbuke paskelbė NT ...
REKLAMA

×

Pranešti klaidą

SIŲSTI
Į viršų