Šiaurės Korėja šiuo metu yra viena kontraversiškiausių valstybių pasaulyje. Atnaujinta ir aktyviai vystoma šios šalies branduolinė programa kelia susirūpinimą ne tik tokioms šios valstybės priešininkėms, kaip JAV, Pietų Korėja ar Japonija. Europos Sąjunga (ES) taip pat netyli, matydama branduoliniais ginklais besiginkluojančią Š. Korėją.
Šiaurės Korėjos ir Vakarų santykiai ypač suprastėjo, Pchenjanui paskelbus apie branduolinės programos įgyvendinimą. 2006 m. Šiaurės Korėjos išbandytas branduolinis užtaisas tik patvirtino, kad ši totalitarinė valstybė prisijungia prie branduolinį ginklą turinčių šalių.
Žinoma, pasaulio bendruomenė iškart pradėjo intensyviai siekti Pchenjano branduolinės programos sustabdymo. Didelį susirūpinimą išreiškė P. Korėja, Japonija, JTO. Netgi nuolat Pchenjano politiką kritikavusi JAV buvo priversta tartis ir daryti nuolaidas Š. Korėjos režimui. Mainais į branduolinės programos sustabdymą Vakarai suteikė Pchenjanui nemažą ekonominę paramą, taip pat leido disponuoti lėšomis užsienyje.
Be abejo, gali kilti klausimas, kodėl Š. Korėja kūrė branduolinę programą, o po to ją sustabdė spaudžiant Vakarams (ir nemažai daliai kitų pasaulio regionų valstybių). Atsakymas ko gero yra tik vienas – Pchenjanas siekė branduolinės valstybės sukūrimo. Tuo labiau, kad branduolinis ginklas visiškai pakeitė požiūrį į Š. Korėją.
Jei iki tol Vakarai, P. Korėja ar Japonija galėjo ignoruoti ją, tai sukūrusi branduolinį ginklą ši šalis jau tapo potencialia grėsme, su kuria tarptautinėje arenoje reikia skaitytis. Taip pat branduolinės valstybės (supervalstybės) statusas ypač pravertė ir derybose su JAV, kurios nuo pat B. Clintono kadencijos pabaigos ignoravo Š. Korėją.
Šiaip ar taip, Š. Korėjos branduolines ambicijas porą metų pavyko valdyti socioekonominių nuolaidų pagalba. Tačiau pastaruoju metu ši šalis atnaujino branduolinio ginklo kūrimo technologijas ir paskelbė nebesilaikysianti tarptautinių susitarimų. Taip pat pradėta aktyviai kurti bei bandyti ir nebranduolinius ginklus – daugiausiai raketas.
Be abejo, aktyviausiai šiuos Š. Korėjos veiksmus kritikuoja tos valstybėms, kurioms gresia didžiausias galimo puolimo pavojus. Tai neabejotinai yra JAV, P. Korėja, Japonija. Tačiau ir Europos Sąjunga, solidarizuodamasi su šiomis šalimis ir likusia tarptautine bendruomene išreiškia griežtą nepasitenkinimą Š. Korėjos karine politika.
Europos Komisijos pirmininkas Jose Manuelis Barroso pasmerkė Šiaurės Korėjos atliktą branduolinį bandymą ir kreipėsi į tarptautinę bendruomenę, ragindamas atmesti pastarąją režimo „provokaciją.“ „Visiškai smerkiu šią Šiaurės Korėjos režimo provokaciją ir viliuosi, kad pasaulio bendruomenė taip pat labai aiškiai parodys atmetanti šią akciją“, – sakė J.M.Barroso spaudos konferencijoje Kopenhagoje. Europos Komisijos pirmininkas pavadino Šiaurės Korėją „totalitariniu režimu, nepajėgiančiu tinkamai išmaitinti savo žmonių“, tačiau vis dar surandančiu pakankamai lėšų branduolinio ginklams įsigyti. J.M.Barroso pridūrė, kad Europos Sąjunga (ES) vis dėlto „skatins derybas“ su Pchenjanu.
Su JAV prezidentu Baracku Obama Prahoje balandį susitikę ES vadovai taip pat griežtai pasmerkė Šiaurės Korėjos raketos paleidimą. Šiaurės Korėja paleido raketą likus vos kelioms valandoms iki balandžio 5 d. vykusio aukščiausiojo lygio susitikimo – paskutinio pirmosios B. Obamos viešnagės Europoje etapo.
Todėl Europos Vadovų Taryba ir JAV paskelbė bendrą pareiškimą, kuriame teigiama, kad Šiaurės Korėjos balistinių raketų programos tikslas buvo įgyti galimybę grasinti greta ir toliau esančioms šalims masinio naikinimo ginklais.
Taigi, nors ES tiesioginės grėsmės ir nėra, Bendrija aktyviai ir nevienareikšmiškai pasisako prieš Š. Korėjos branduolines iniciatyvas ir agresyvią užsienio politikos liniją.
G. Dubonikas
