Gyvenimas be išmokų – valdžios vizija
Liaudies tarybos narys Yazmyratas Atamyradovas posėdyje pareiškė, kad socialinės ir ekonominės sąlygos šalyje pasiekė tokį aukštą lygį, kad nebėra būtinybės didinti atlyginimų, pensijų, stipendijų ar kitų išmokų.
„Jūs suteikiate tokias palaimas mūsų žmonėms, Hero Arkadag! (garbinamasis titulas, skirtas buvusiam Turkmėnistano prezidentui Gurbangulis Berdimuhamedovas, reiškiantis „didvyris globėjas“ – aut. past.). Mūsų sūnūs ir dukros, anūkai ir proanūkiai eina į mokyklą ir dirba be jokių rūpesčių. Taikus, ramus gyvenimas pats savaime yra neįkainojamas turtas ir didžiulis privalumas“, – savo kalboje sakė Y. Atamyradovas.
Nuo „antrojo Kuveito“ iki duonos racionavimo
Nėra jokių įrodymų, kad gyvenimo sąlygos Turkmėnistane iš tiesų gerėja. Pasiūlymas nutraukti metines išmokas greičiausiai reiškia, jog valdžia nebegali sau leisti finansuoti augančių pragyvenimo išlaidų.
Turkmėnistanas – ketvirtas pasaulyje pagal gamtinių dujų atsargas. Pirmaisiais nepriklausomybės metais, 1991 m. pabaigoje, tuometinis prezidentas Saparmurat Niyazov prognozavo, kad šalis taps antruoju Kuveitu ir visi važinės „Mercedes“ automobiliais. Deja, taip nenutiko.
2015 m. staigus dujų kainų kritimas smarkiai pakenkė ekonomikai, o jau 2016 m. Turkmėnistane prasidėjo pirmasis maisto nepriteklius: miltai, kepimo aliejus, cukrus, kiaušiniai ir kiti produktai greitai dingdavo iš valstybinių parduotuvių. Privačiuose prekybos taškuose, turguose jų buvo, tačiau dvigubai ar trigubai brangiau.
Dėl to pradėta racionuoti duoną – žmonėms buvo leidžiama pirkti tik po vieną ar du kepalus. Kai kur policijos pareigūnai patruliavo prie parduotuvių, kad niekas neįsigytų daugiau nei nustatyta. Tiesa, klientų dažnai būdavo daugiau nei duonos, tad eilės prie parduotuvių susidarydavo dar prieš saulėtekį. Valdžia net nurodė žmonėms stovėti už prekybos centrų, kad laukiančiųjų nesimatytų gatvėje.
Šiandien žmonės vis dar susiduria su nepritekliumi – kai kurie knaisiojasi po konteinerius ieškodami maisto ar daiktų, kuriuos galėtų parduoti.
Lengvatų eros pabaiga
Didžiąją dalį nepriklausomybės metų tokių sunkumų nebuvo – iki 2015 m. krizės buvo patenkinti dauguma pagrindinių gyventojų poreikių, įskaitant ir pakankamą maisto kiekį.
Įdomu tai, kad Turkmėnistano piliečiai ilgą laiką naudojosi įvairiomis lengvatomis. 2008 m. G. Berdimuhamedovas nurodė, kad kiekvienam piliečiui priklauso iki 120 litrų benzino per mėnesį. Be to, po nepriklausomybės paskelbimo piliečiams buvo skiriama iki 50 kubinių metrų dujų, 35 kilovatvalandžių elektros ir 250 litrų vandens per mėnesį nemokamai, tik viršijus ribas reikėjo mokėti.
„Mūsų žmonės, kaip ir anksčiau, gali nemokamai naudotis elektra, gamtinėmis dujomis, geriamuoju vandeniu ir druska“, – dar ilgai didžiavosi G. Berdimuhamedovas.
Tačiau 2017 m. spalį jis paskelbė, kad šios privilegijos bus palaipsniui nutrauktos, nes, anot jo, „šalyje pagerėjus ekonominei padėčiai, nemokamų paslaugų nebereikia“. Vis dėlto, realybė rodė priešingai – ekonomika toliau silpo, o valdžiai sunkiai sekėsi rasti naujų dujų pirkėjų.
Todėl tikėtina, kad nesenai paskelbtas Y. Atamyradovo pasiūlymas atsisakyti išmokų bus priimtas. Geriausiu atveju, jos bus tik sumažintos, bet ne visiškai panaikintos.
Patiko straipsnis? Užsiprenumeruokite mūsų naujienlaiškį ir gaukite svarbiausias dienos naujienas bei įdomiausius straipsnius kiekvieną darbo dieną 11 val. Tiesiai į Jūsų el. paštą!
