Beveik 50 Europos šalių lyderiai susirinko į Kopenhagos konferencijų centrą, kuriame po nerimą Danijoje sukėlusių paslaptingų dronų skrydžių buvo užtikrintas griežtas saugumas.
Po Danijoje pastebėtų bepiločių orlaivių ir plačiai nuskambėjusių incidentų, kai Maskva pažeidė Estijos ir Lenkijos oro erdvę, imta labiau nuogąstauti, kad Rusijos puolimas Ukrainoje gali persiristi per Europos sienas.
„Pastarieji incidentai su dronais Europoje yra aiškus ženklas, kad Rusija vis dar jaučiasi pakankamai drąsi, kad galėtų eskaluoti šį karą“, – teigė V. Zelenskis.
„Niekada nebuvo kalbama tik apie Ukrainą, Rusija visada siekė palaužti Vakarus ir Europą.“
Europos lyderiai, siekdami sustiprinti savo gynybą, mielai pasinaudotų Ukrainos kare įgyta patirtimi, ir kalba apie planus sukurtu „dronų sieną“, kuria būtų siekiama atremti Maskvos keliamą grėsmę.
„Jei rusai drįsta leisti bepiločius orlaivius į Lenkiją arba pažeisti Šiaurės Europos šalių oro erdvę, tai reiškia, kad tai gali nutikti bet kur“, – sakė V. Zelenskis.
„Esame pasirengę pasidalyti šia patirtimi su savo partneriais.“
Prancūzijos prezidentas Emmanuelis Macronas pareiškė, kad Vakarų šalys susidūrusios su Rusijos bepiločiais orlaiviais turėtų būti pasirengusios laikytis griežtesnės pozicijos ir taip priversti Kremlių suabejoti jo galimybėmis.
„Labai svarbu turėti aiškią žinutę. Dronai, kurie pažeistų mūsų teritorijas, tiesiog kelia labai didelę riziką. Jie gali būti sunaikinti ir taškas“, – sakė E. Macronas.
Rumunijos ministras pirmininkas Nicosuras Danas, kurio šalies padangėje taip pat yra pasirodę iš Ukrainos atskridusių Rusijos bepiločių orlaivių, perspėjo, kad jo pajėgos numuš kitą jų oro erdvę pažeidusį orlaivį.
„Likviduoti“ šešėlinį Rusijos laivyną
Rusijai jau ketvirtus metus tęsiant plataus masto karą Ukrainoje, Europa stengiasi išlaikyti spaudimą Maskvai ir užtikrinti Kyjivo finansavimą.
E. Macronas teigė, kad labai svarbu dėti daugiau pastangų kovojant su vadinamuoju šešėliniu senstančių naftos tanklaivių laivynu ir „likviduoti“ verslo modelį, kurį Rusija naudoja siekdama apeiti savo naftos eksporto apribojimus.
„Labai svarbu didinti spaudimą šiam šešėliniam laivynui, nes tai akivaizdžiai sumažins galimybes finansuoti šias karo pastangas“, – sakė E. Macronas, atkreipdamas dėmesį į tai, kad Prancūzija šią savaitę sulaikė vieną į juodąjį sąrašą įtrauktą tanklaivį, susijusį su Rusija.
Siekdama užtikrinti, kad Ukraina gautų jai reikalingą finansavimą, ES svarsto pasiūlymą panaudoti įšaldytą Rusijos turtą naujai 140 mlrd. eurų paskolai finansuoti.
Šio pasiūlymo šalininkai teigia, kad toks žingsnis reikalingas siekiant padėti Ukrainai įveikti biudžeto trūkumą ir kad galiausiai sąskaitą turėtų apmokėti Rusija, o ne Europos mokesčių mokėtojai.
Tačiau Belgija, kurioje laikoma didžioji įšaldyto turto dalis, vis dar turi daug abejonių dėl šio plano.
„Plauksime į dar neištirtus vandenis. Tai labai, labai rizikinga“, – sakė Belgijos ministras pirmininkas Bartas De Weveris.
Jis primygtinai reikalavo, kad visi ES vadovai aiškiai įsipareigotų, jog pasidalys galimą atsakomybę su Belgija, kad apsaugotų ją nuo bet kokio Rusijos keršto.
ES vadovė Ursula von der Leyen trečiadienį pareiškė, kad akivaizdu, jog rizika neturėtų kristi tik ant Belgijos pečių ir kad ji „ims intensyviau organizuoti“ derybas dėl šio pasiūlymo.
Patiko straipsnis? Užsiprenumeruokite mūsų naujienlaiškį ir gaukite svarbiausias dienos naujienas bei įdomiausius straipsnius kiekvieną darbo dieną 11 val. Tiesiai į Jūsų el. paštą!
