Didžioji dalis ginklų buvo rasti Kursko ir Belgorodo srityse, esančiose prie Ukrainos sienos, bei Maskvoje. Ginklus dažniausiai vagia Gynybos ministerijos elitiniai padaliniai, Pskovo desantininkai, Vyriausiosios žvalgybos valdybos (GRU) specialiosios pajėgos, dingę kariai.
Sviedė granatą į pažįstamo kiemą
Rusijoje yra daugybė neregistruotų ginklų. Sprendžiant iš naujienų, kone visi susiduria su ne vietoje paliktais šautuvais, automatais ir granatomis.
Kovo 20 d. slaugytoja iš Kimry miestelio netoli Tverės jos nuomojamame bute, nuomininkui išsikrausčius, rado kelias granatas. Policija taip pat konfiskavo šautuvus, šovinius ir sprogmenų blokus.
Kovo 3 d. Novokuznecko miesto autobusų stotyje buvo rastas krepšys su granatomis RGD-5 ir F-1. O kovo 15 d. Maskvos srities Odincovskio rajono kelių policijos pareigūnai sulaikė iš Altajaus kilusį Akromą Čoršanbijevą – jo automobilio bagažinėje buvo rasti du Kalašnikovai ir daugybė šovinių. Sulaikytasis sakė kariavęs Ukrainoje kaip „Wagner“ samdinys, dabar išleistas atostogų.
Vis daugiau rusų mano, kad šaudymas iš automatų į orą, yra puikus būdas pasilinksminti išgėrus. Taip kovo 16 d. vieno Maskvos apylinkėse esančio kaimo gyventojas neblaivus išėjo į gatvę ir paleido į orą šūvius. Jo namuose policija rado automatinį ginklą Kalašnikovą ir daugiau nei 240 šovinių.
Kovo 9 d. Primorsko srityje įsikūrusio Dalnegorsko gatvėse iš automato šaudė du neblaivūs į karinę tarnybą pašaukti vyrai. Apklausos policijos komisariate metu jie sakė norėję išgąsdinti vietos gyventojus. Vasario pabaigoje Reutovo policija sulaikė vietinį, kuris šaudė automatu, norėdamas atšvęsti savo vestuves. Kiek anksčiau tą patį mėnesį Maskvoje buvo sulaikyti keturi studentai, šaudę į orą.
Populiarėja ir žaidimai su granatomis. Sausio 14 d. netoli Belgorodo esančio Tonenkojės kaime mobilizuotas seržantas Dmitrijus L., norėdamas papokštauti, sviedė granatą į gatvę. Tačiau jis nepagalvojo apie netoliese buvusį amunicijos sandėlį – sviediniams sprogus, žuvo trys seržanto kolegos kariai, dar 18 buvo sužeisti. Jis taip pat sudegino kaimo klubą ir mokyklą.
O gruodžio 25 d. sprogimas nugriaudėjo Voronežo kavinėje „Liudmila“. Tyrėjai išsiaiškino, kad nusikaltėliai buvo karinio dalinio nr. 29760 seržantas Artemas Šapovalovas ir eilinis Ivanas Kirejevskis, atvykę iš okupuotos Charkivo srities. Pirminiais duomenimis, smarkiai įkaušę A. Šapovalovas ir I. Kirejevskis ištraukė granatos žiedą, bet nesugebėjo jo įkišti atgal. Todėl jie įmetė ją į šiukšlių dėžę. Kilęs sprogimas sužalojo praeivį ir apgadino kavinės pastatą.
Nepaisant to, tikrai ne visi incidentai su šaunamaisiais ginklais Rusijoje kyla dėl neatsargumo ar kvailumo. Kovo 6 d. Domodedovo policija sulaikė 38-erių vietinį, ginkluotą F-1 granata. Pasak policijos, jis ketino susprogdinti vietos karių registracijos biurą. Kaip vėliau paaiškėjo, suimtasis pernai spalį buvo mobilizuotas ir išsiųstas į mokymus netoli Kursko, iš kurių jis pabėgo.
Buitiniai konfliktai sudaro daugumą incidentų, susijusių su kovinių ginklų naudojimu. Vos prieš kelias dienas vienas Severny bendruomenės, esančios netoli Belgorodo, gyventojas buvo nuteistas kalėti penkerius metus už pernai metais įvykdytą nusikaltimą. Jis prisigėrė ir nusprendė išsiaiškinti santykius su draugu, kuris buvo jam skolingas pinigų. Skolininko namuose nebuvo, todėl vyras per aukštą tvorą metė granatą į jo kiemą, kur tuo metu buvo skolininko žmona (ji nenukentėjo).
2022 m. gruodį Vladimiras Jakimovas, iš Ukrainos grįžęs „savanoris“, nušovė savo žmoną Viktoriją, įtardamas, kad ji jam neištikima. Kaip išsiaiškino žurnalistai, karo gydytojai V. Jakimovui diagnozavo paranalinių sinusų uždegimą ir išsiuntė gydytis namo. Anot regiono žiniasklaidos, V. Jakimovas savo žmoną nužudė jam išduotu ginklu.
Tokie incidentai yra milžiniško karinės ginkluotės antplūdžio į Rusiją pasekmė. Ši banga prasidėjo Rusijai užpuolus Ukrainą. Platus ir nekontroliuojamas šaunamųjų ginklų platinimas turės tragiškų rezultatų. Tuo galime būti tikri, nes praeityje jau buvo kilę keletas tokių bangų.
Atsisveikinimas su ginklais
Remiantis Vidaus reikalų ministerijos duomenų baze „Pamesti ginklai“, federalinės pajėgos per kovines operacijas Čečėnijoje, Ingušijoje, Dagestane ir Gruzijoje prarado 9 606 šaunamuosius ginklus ir šaudmenų vienetus. Didžiausi nuostoliai patirti per 1995 m. Grozno mūšį: kariai pasimetė 1728 įvairių modifikacijų automatinius Kalašnikovo šautuvus, pistoletus, granatsvaidžius, snaiperių šautuvus.
166-oji atskiroji motorizuota brigada, kurioje pagal įdarbinimo sutartį 1994–1995 m. tarnavo liūdnai pagarsėjęs „DPR“ lyderis Igoris Girkinas (Strelkovas), vis dar turi pamestų ginklų ir amunicijos rekordą. Kovose už Grozną, Šalį ir Šatojų brigada prarado 204 ginklus ir daug amunicijos: 13 raketų paleidimo įrenginių, 29 pistoletus „Makarov“, 74 Kalašnikovus, 19 granatų F-1, 23 RGD granatas, penkis kulkosvaidžius SP-18, 10 kulkosvaidžių PK, 25 granatsvaidžius, du sunkiuosius kulkosvaidžius NSVT ir keturis RPG-7N ir RPG-7V granatsvaidžius. Daugumą ginklų ir granatų iš pasidavusių brigados kovotojų atėmė čečėnų milicija – kiti buvo pamesti kovos metu arba pavogti iš ginklų saugyklų.
Brigados kovotojai buvo vadinami „pasiutusiais“ dėl civilių gyventojų žudymo. „Jie užblokavo kaimą ir apiplėšinėjo namus. Jie dažniausiai ieškojo maisto ir alkoholio. Jie taip pat paėmė auksą, kilimus, vištas ir galvijus. Patikros punktuose jie stabdydavo ir apieškodavo vairuotojus. Žiūrėdamas ką tik Ukrainoje nufilmuotus vaizdo įrašus, matau, kad niekas nepasikeitė“, – „The Insider“ sakė anonimiškumo paprašęs buvęs brigados narys.
Jis taip pat sakė, kad brigadoje beveik nebuvo vykdoma ginklų apskaita, todėl daugelis karių namo parsivežė „suvenyrų“. 1996 m. birželio 20 d. vienoje Maskvos metro stotyje policija sulaikė karinio dalinio nr. 22033 karį Valerijų Mordvinovą, pas kurį rado dvi RGD-5 granatas. Grozne sužeistas Sergejus Volkovas dieną buvo gydomas Burdenko karo ligoninėje, o naktį palikdavo savo palatą ir eidavo apiplėšinėti žmonių. Savo aukoms įbauginti karys naudojo F-1 granatą ir durtuvą.
„Suvenyrai“ iš fronto randami netikėčiausiose vietose. Pavyzdžiui, 2001 m. rugsėjį Ziablikovo policijos departamento pareigūnas gavo pranešimą apie sprogimą bute Musy Dzhalilya gatvėje. Į įvykio vietą atvykę operatyvininkai aptiko Viktoro Jastrebcovo ir jo sūnaus Sergejaus kūnus. Koridoriuje jie rado V. Jastrebcovo žmoną, kurios abi kojos buvo nusėtos skeveldrų paliktų žaizdų, ir jos anūkę, ketvirtokę Juliją, kurį patyrė smegenų sutrenkimą. Apklausę artimuosius, pareigūnai sužinojo, kad vyrai gėrė, paskui tarp jų kilo konfliktas. Staiga V. Jastrebcovas išsitraukė RGD-5 granatą ir numetė ją ant grindų. Pasak išgyvenusios moters, jos uošvis granatą gavo iš draugo, kuris tarnavo „pasiutusiųjų brigadoje“.
Be to, kai kurie buvę brigados nariai dabar kariauja Ukrainoje. Vienas iš jų, Aleksejus Chmelevas, pasirašė sutartį su kariniu daliniu nr. 45377 ir buvo dislokuotas vadinamojoje Luhansko liaudies respublikoje. 2022 m. spalio 6 d. jo artimieji gavo pranešimą apie vyro mirtį. Remiantis įrašais socialiniuose tinkluose, kartu su A. Chmelevu žuvo dar penki kovotojai.
428-asis motorizuotasis pulkas, kovojęs Čečėnijoje ir praradęs pusę savo personalo, yra antras pagal prarastų ginklų skaičių. Vykdydami kovines misijas, jo pareigūnai ir kareiviai, be kita ko, pametė 117 Kalašnikovo automatų ir 11 granatsvaidžių. 76-osios gvardijos oro desantininkų divizija iš Pskovo, kovose praradusi 88 automatus AKS-74, 17 Kalašnikovų ir 27 granatsvaidžius, yra antroje vietoje.
Kai Rusija užpuolė Ukrainą, Pskovo desantininkai turėjo patekti į Kyjivą, tačiau, patyrę didelių nuostolių, jie atsitraukė į dabar liūdnai pagarsėjusią Bučą. Ketvirtas vienetas pagal prarastų ginklų skaičių yra karinis dalinys nr. 23562, kuris per Grozno šturmą prarado 54 Kalašnikovo šautuvus, kulkosvaidžius ir granatsvaidžius. Po jo seka karinis dalinys nr. 29483, kuris iš Vladikaukazo buvo perkeltas į Čečėniją. Jos kariai mūšių metu pametė 74 ginklus. Tačiau šis karinis dalinys turi daug ilgesnę ginklų praradimo istoriją: 1988–1993 m. iš jo sandėlio dingo 806 šaunamieji ginklai ir granatos. Pusė pavogtų ginklų pateko į Armėnijos ir Gruzijos organizuotų nusikalstamų grupuočių ir Maskvos gangsterių arsenalus.
„Kosmonautai“, prievartautojai ir netikri išdavikai
Rusijos specialiosios policijos pajėgos (OMON) ir iš karo lauko dingę kariai, dabar priklausantys Rusijos federalinei gvardijos tarnybai, prisidėjo prie ginklų ir amunicijos nuostolių statistikos. Didžiausia ginklų partija iš Vidaus reikalų ministerijos sandėlių buvo pavogta 2004 m. birželio 22 d., kai čečėnų ir ingušų kovotojai užpuolė saugyklą Nazrane. Per išpuolį žuvo 98 žmonės, 104 buvo sužeisti. Užpuolikai pavogė 866 šautuvus ir granatsvaidžius.
Be kita ko, jie iš tyrėjų seifų pavogė daiktinius žmogžudysčių pagal užsakymą įrodymus: septynis itališkus automatus „Beretta“, keturis čekiškus CZ pistoletus, 14 nupjautų šautuvų ir lenkišką pistoletą VIS-35, išduotą 1934 m.
Kita didelė ginklų vagystė įvyko 1996 m. rugpjūčio 6 d., kai čečėnų milicija užėmė Grozną. Išsibarsčius vietos sargybiniams, iš vietos policijos departamento organizuoto nusikalstamumo padalinio buvo pavogti 162 pistoletai „Makarov“, 13 Kalašnikovų, devyni lengvieji kulkosvaidžiai, 18 automatų PP-90 ir keturi KS-23M šautuvai (iš viso dingo 249 vienetai).
Kiti padaliniai, kurie nusipelnė paminėjimo, yra 2-asis Kutuzovo specialiosios paskirties pulko ordinas. Anksčiau jie rūpinosi viešų susibūrimų ir futbolo rungtynių apsauga, tačiau įstoję į Rosgvardiją išgarsėjo dėl žiaurių susidorojimų su opozicijos mitingais. Dėl savo šalmų jie buvo pravardžiuojami „kosmonautais“. Nuo 1992 m. „kosmonautai“ prarado 208 šaunamuosius ginklus. Taip 1992 m. spalio 31 d., po susirėmimo Nazrane, čečėnų separatistai neiššovę nė vieno šūvio, iš jų perėmė penkis „Makarov“ pistoletus, 92 automatus AKS-74, 21 Kalašnikovus, 17 granatsvaidžių ir keturis „Dragunov“ snaiperinius šautuvus. Po penkerių metų vienas iš automatų buvo rastas saugykloje Maskvoje.
Per kautynes Čečėnijoje pulkas neteko dar 52 šaunamųjų ginklų ir dviejų priešlėktuvinių dvivamzdžių autopatrankų ZU-23-2. Tolesnis patikrinimas 1998 m. atskleidė, kad iš sandėlio dingo dar keturi AK-74.
To meto teisiniuose registruose gausu 2-ojo pulko narių įvykdytų nusikaltimų. Štai tik keletas: 1995 m. vasario 7 d. Komsomolskaja metro stotyje buvo sulaikytas leitenantas Igoris Aleinikas. Kratos metu policija rado granatą RGD-5, raketų paleidimo įrenginį ir miną. 1997 m. kovo 22 d. lauko turguje dirbusi pardavėja Zinaida Fiodorova paskambino į policiją ir pranešė, kad trys nepažįstami asmenys, grasindami fiziniu smurtu, įsiveržė į jos palapinę ir pavogė kelis butelius degtinės ir cigarečių. Pareigūnai sulaikė tris karinio dalinio nr. 3186 karius: Savčenką, Elizievą ir Golikovą. Pavogtos prekės iš jų buvo paimtos.
2002 m. sausio 31 d. kelių policijos inspektoriai prie Maskvos sustabdė „Žigulį“, kuriuo važiavo majoras Jevgenijus Nifontovas, kapitonas Romanas Lebedevas ir leitenantas Valerijus Burdejevas – bagažinėje jie rado granatą RGD-5. 2004 m. vasario 7 d. į policijos komisariatą atvyko nepilnametė Marina P. ir pasakė, kad ją išprievartavo du nepažįstami vyrai su karinėmis uniformomis. Remiantis jos pateiktu apibūdinimu, policija suėmė du pulko karius Nerovnyčą ir Drozdovą. 2004 m. gegužės 4 d. komisariatą iš Kuzminkų-Liublino parko atvyko paaugliai Aleksejus K. ir Pavelas O. Jie pranešė, kad juos užpuolė nepažįstamas vyras su peiliu, reikalavęs pinigų.
Išsigandę paaugliai plėšikui atidavė mobilųjį telefoną ir 50 rublių. Prie parko išėjimo buvo sulaikytas Sergejus Levčenka iš karinio dalinio nr. 3186. 2006 m. spalio 19 d. kapralas Dmitrijus Frolovas kreipėsi į Organizuoto nusikalstamumo padalinį, sakydamas, kad kariuomenės dalinio nr. 3186 vyriausiasis inžinierius majoras Repinas iš jo išsireikalavo 15 000 rublių (apie 200 eurų), grasindamas išsiųsti D. Frolovą į Čečėniją, kur garantuotai žus. Pinigų pervedimo metu majoras Repinas buvo sulaikytas Dzeržinskio karinės registracijos biure.
Toliau pagal ginklų praradimą rikiuojasi Vidaus reikalų ministerijos 81-asis operatyvinis vidaus kariuomenės pulkas. 1992–1994 m. pulko kariai kovojo Osetijos ir Ingušijos konflikte ir abiejose Čečėnijos karuose. Per kautynes Čečėnijoje jie pametė 28 automatus. Be to, remiantis duomenų baze, seržantas Aleksandras Gladkichas ir eilinis Vladimiras Pinajevas 1996 m. kovo 19 d. viename Čečėnijos mieste tariamai pabėgo su dviem AK-74 šautuvais.
Tačiau jų dingimo istorija vis dar kelia daug klausimų. Praėjus mėnesiui po to, kai tėvai gavo paskutinius savo sūnų laiškus, jų ieškoti atvyko operatyvininkai. Jie teigė, kad abu kariai yra federaliniame ieškomų asmenų sąraše, ir liepė artimiesiems atskleisti, kur jie slepiasi. Susirūpinę tėvai iškart išvyko į Čečėniją jų ieškoti.
Pulko vadai tėvams pasakė, kad jų pabėgę sūnūs išdavė tėvynę ir apie juos nėra prasmės kalbėti. Ieškodami tėvai apžiūrėjo šimtų kareivių kūnus, susitiko su lauko vadais, apklausė kalinius, o viename kontrolės punkte jų vos nenušovė OMON pajėgos. Vos po trijų mėnesių seržanto ir eilinio palaikai buvo atsitiktinai rasti už 500 metrų nuo pulko būstinės. Jie neturėjo jokių ginklų. Atrodė, kad juos tamsoje sušaudė jų bendražygiai, po to lavonai buvo sumesti į duobę.
Tačiau pulko vadas, dar neseniai dvi aukas pavadinęs bailiais ir išdavikais, iškart pakeitė retoriką, sakydamas, kad A. Gladkichas ir V. Pinajevas žuvo netolygioje kovoje su sukilėliais ir mirė kaip didvyriai. Jis netgi rado liudininkų. Kariuomenės įsakymu, jie abu buvo apdovanoti Drąsos ordinu po mirties. Mokykla, kurioje mokėsi V. Pinajevas, netgi pasikabino atminimo lentelę. Tačiau jau po laidotuvių rajono policijos pareigūnai atėjo pas artimuosius teirautis apie dingusius automatus.
Karinis dalinys nr. 3219 prarado 10 automatinių šautuvų ir du granatsvaidžius, o dalinys nr. 3703 – dar šešis. Karinis dalinys nr. 3692 neteko pistoleto „Makarov“, dviejų automatų AK-74 ir dviejų didelio kalibro kulkosvaidžių. Be to, Andrejus Voronkovas, karinio dalinio nr. 3692 štabo viršininko pavaduotojas, pamiršo savo „Makarov“ privačioje kabinoje, ir jis dingo visam laikui.
Ginklų nuostolių statistika būtų neišsami be 2325 ginklų, pavogtų iš karinio arsenalo taikos metu. Vis dar vykdomas federalinis tyrimas dėl 205 pistoletų ir automatinių šautuvų, paimtų iš karinio dalinio nr. 83589 sandėlio (Kaliningrado sritis), 110 ginklų iš dalinio nr. 13008 (Leningrado sritis), 88 vienetų iš dalinio nr. 51866 (Rusijos karinė bazė Armėnijoje) ir 29 ginklų iš dalinio nr. 11411 (taip pat Kaliningrado sritis). Iš karinio dalinio nr. 7474 (Kazanė) dingo 57 automatiniai šautuvai, 29 dingo iš dalinio nr. 11341 (Mogiliovas), 37 buvo pavogti iš policijos sandėlio Ingušijoje, 46 buvo išgabenti iš dalinio nr. 2386 (Mardakanas), 72 – dalinio nr. 40491 (Krimskas) , 366 automatiniai šautuvai iš dalinio nr. 56178 (Estija) ir taip toliau.
Federalinė saugumo tarnyba (FSB) pametė 42 „Makarov“ ir tris „Stechkin“ pistoletus Tiumenėje, Pskove, Omske, Tuloje, Riazanėje, Sverdlovske, Penzoje, Nižnij Novgorode, Volgograde ir Rostove, Krasnodaro ir Primorės teritorijose bei Tatarstane.
Maždaug apie ketvirtadalį pamestų ginklų informacija duomenų bazėse yra įslaptinta. Pavyzdžiui, 1995 m. rugsėjo 24 d. buvo pranešta apie 117 granatsvaidžių RPG-26 „Aglen“ vagystę. Tačiau karinis sandėlis, iš kurio dingo granatsvaidžiai, nenurodomas, o bylos santraukoje nurodyta tik tiek: „Duomenis pateikė vidaus kariuomenės grupuotės Čečėnijos Respublikoje vadovybė“.
Karo zonose ir iš sandėlių pavogti ginklai ir amunicija išbarstė po visą šalį. Pavyzdžiui, nuo 1995 m. iki 2015 m., kol statistika nebuvo įslaptinta, vien Maskvoje ir jos apylinkėse sprogo 512 granatų, žuvo 86 žmonės, užsakomieji žudikai granatsvaidžius panaudojo 84 kartus, nusikalstamiems tikslams buvo panaudotos 196 priešpėstinės minos, nusikaltimo vietose buvo palikti 465 Kalašnikovai ir pistoletai su duslintuvais. Ir į šį sąrašą nepatenka galybė ginklų, rastų gangsterių slėptuvėse, ar tie, kuriuos nelegaliai atgabeno iš misijų grįžę kariai. Didelė šių šaunamųjų ginklų dalis nėra įtraukta į dingusių ginklų duomenų bazes.
