Apie tai TV3 Žinių „Dienos komentare“ – pokalbis su politologu Linu Kojala.
Kaip vertinti pusantros valandos trukusį Donaldo Trumpo, Vladimiro Putino ir Xi Jinpingo susitikimą, po kurio nebuvo jokio bendro pareiškimo, o pranešta tik apie bendrus tikslus dėl Jungtinių Tautų reformos ir naftos produktų gamybos?
Tai buvo blic susitikimas ir pats susitikimas buvo tikslas savaime, o ne kažkokie konkretūs sprendimai ar rezultatai. Jų turbūt nebuvo įmanoma tikėtis, žinant, kad pasiruošimo laikotarpis buvo labai trumpas. Įprastai, kai kalbame apie lyderių lygmens pokalbius, jiems komandos ruošiasi ne vieną mėnesį, derina ir šlifuoja detales, kad būtų įmanoma pasiekti praktišką bei apčiuopiamą rezultatą.
Šiuo atveju to nebuvo – pirmiausia lyderiams buvo svarbu susėsti prie bendro stalo ir sukurti šį formatą, nes anksčiau jis niekuomet nebuvo naudojamas. Tikėtina, kad ateityje kiekviena iš pusių galės iš to gauti naudos. Pavyzdžiui, amerikiečiams labai svarbu, kad tai taptų nuolatiniu formatu diskutuoti apie branduolinę ginkluotę, nes pokalbiai vien su Rusija nebeturi prasmės. Kinija vysto savo branduolinį ginklą ir iki šiol atsisako kalbėti apie bet kokius susitarimus, kurie jį ribotų, tad susėdus prie bendro stalo galima kelti ir tokias temas.
Pekino ir Maskvos interesai skiriasi
Užfiksuotame vaizdo įraše V. Putinas prieš išvykdamas Kinijos vadovui sako: „Nemanau, kad kas nors apskritai tikėjosi, kad viskas praeis taip gerai.“ Ar tai tik viešieji ryšiai, ar visgi galėjo būti pasiektas kažkoks susitarimas?
Reikia matyti tai kaip viešuosius ryšius. Skirtumų yra net ir Rusijos bei Kinijos tarpusavio santykiuose, įskaitant tai, kaip vertinama Rusijos vykdoma agresija prieš Ukrainą. Kinija, be abejo, yra strateginė Rusijos ekonominės sistemos ir karo pramonės įgalintoja – tą būtent tokiu terminu yra konstatavęs ir NATO Aljansas.
Tuo pačiu Kinija nenori teptis rankų ir būti pernelyg aktyviai įtraukta į diskusijas apie tai, kaip šį karą pabaigti, nematydama aiškaus kelio ir neturėdama jokių indikacijų, kad Kremlius ketintų mažinti karinės eskalacijos lygį. Yra skirčių tarp Pekino ir Maskvos, ir jos atsispindi tame, kad nėra jokių apčiuopiamų žingsnių ar sprendimų, tačiau pati bendra nuotrauka vienaip ar kitaip naudinga visiems trims lyderiams.
Prieš susitikimą netrūko svarstymų, kad tai gali tapti „antrąja Jalta“. Kiek iš tiesų pagrįstos tokios paralelės?
Putinas linksėjo galvą, kai jo vienas rusų žurnalistas paklausė apie tai jau prieš pat susitikimą. Rusija turbūt norėtų, kad tai būtų naujoji Jalta, bet nėra jokio pagrindo lyginti šių dviejų formatų. Jalta Antrojo pasaulinio karo kontekste vyko dienų dienas – tai buvo daugybė susitikimų tarp karo laimėtojų, svarstant apie politinę Europos ateitį, kai žemyno stabilumas vis dar buvo neaiškus.
Dabartiniame kontekste Jungtinės Valstijos ir Kinija yra aiškiai išsiskiriančios galios, gerokai didesnės ir reikšmingesnės įvairiose srityse nei Rusija. Maskva bando primesti savo darbotvarkę, ypač Ukrainoje bei platesniame Europos kontekste, bet matome, kad to daryti nepavyksta. Tai parodo šio formato ribotumą, nes jis gali būti potencialiai efektyvus sprendžiant tokius konkrečius klausimus kaip branduolinė ginkluotė, tačiau nei taikos, nei karo klausimų vienašališkai šie lyderiai tikrai negali išspręsti.
Kinijos protokolo pasiųsta žinia Maskvai
Prieš trišalį susitikimą D. Trumpas atskirai 40 minučių kalbėjosi su V. Putinu ir apie pusvalandį su Xi Jinpingu. Ką per tokį laiką buvo galima sutarti?
Tai irgi buvo blic pokalbiai. Nė vienas iš jų nekalba ta kalba, kurią suprastų kitas, todėl reikia vertimo – jei pokalbis trunka 40 minučių, realaus turinio jame buvo kelios dešimtys minučių, jei ir tiek. Kalbant apie JAV ir Kiniją, svarbu pastebėti, kad tai nėra nei pirmas jų susitikimas šiais metais, nei paskutinis – dar gruodį D. Trumpas turėtų susitikti su Xi Jinpingu. JAV ir Kinijos dvišalė darbotvarkė yra itin plati ir nelengva – nuo retųjų žemių mineralų iki dirbtinio intelekto reglamentavimo bei bandymų išvengti bet kokios karinės konfrontacijos Indijos ir Ramiojo vandenynų regione.
Su Rusija JAV taip pat vysto platų dialogą, pirmiausia susietą su agresija prieš Ukrainą. Tačiau nepaisant šių pokalbių, nepaisant ir praėjusiais metais vykusio Aliaskos susitikimo, kuris tuo metu buvo vadinamas galbūt naujuoju Molotovo–Ribentropo paktu, realybė ant žemės nesikeičia. Rusija toliau vykdo agresiją ir nėra pagrindo manyti, kad artimiausiu metu sustos, kad ir kas būtų aptarta.
Žiniasklaidoje daug dėmesio sulaukė protokolinės detalės – D. Trumpą prie lėktuvo pasitiko pats Xi Jinpingas ir skrido naikintuvai, o V. Putiną – žemesnio rango pareigūnas. Be to, pats V. Putinas vėlavo į pokalbį. Ką rodo šios detalės?
Žinome, kad Kinijos protokolas, kuris derina šias detales, yra labai griežtas ir ten nebūna jokių atsitiktinumų. Tai, kad Donaldą Trumpą pasitiko pats Xi Jinpingas, o Vladimirą Putiną – kur kas žemesnio rango pareigūnas, yra aiški žinia, kur yra Kinijos prioritetai ir su kuria šalimi santykiai Pekinui yra patys reikšmingiausi. Yra daugybė sričių, kuriose Rusijos ribotumas ir dešimt kartų mažesnė ekonomika pasireiškia praktiškai – ir net Xi Jinpingas, kuris įvairiais būdais demonstruoja simpatijas V. Putinui, šį skirtumą aiškiai parodo.
Visą pokalbį išgirskite aukščiau esančiame vaizdo įraše.




