Prancūzijos prezidentas Nicolas Sarkozy šiandien pirmą kartą pajus, ką iš tiesų pajėgios padaryti susivienijusios profesinės sąjungos. „Juodasis ketvirtadienis“ gali būti vienas pirmųjų radikalėjančio kairiųjų judėjimo požymių.
Prancūzijos prezidento rinkimai, per kuriuos dešiniųjų atstovas N. Sarkozy nugalėjo socialistų kandidatę Segolene Royal, vyko 2007 metų gegužę. Netrukus naujasis šalies vadovas pradėjo įgyvendinti ambicingą reformų programą, o vidinių barnių nukamuota politinė kairė nekėlė jam jokių didesnių rūpesčių.
Streikas - rimtas perspėjimas
Šiandien prasidėsiantis visuotinis streikas Prancūzijos vadovui turėtų tapti nemaloniu realybės testu. Savo jėgas suvienijo visos didžiausios šalies profesinės sąjungos. Jos skelbia, kad ekonomikos gelbėjimo planuose daugiau dėmesio turėtų būti skiriama ne tam, kaip skatinti verslą, o apsaugoti darbo vietas ir palaikyti gyventojų perkamąją galią. Prie streiko prisidės traukinių mašinistai, oro eismo kontrolieriai, žurnalistai, bankų darbuotojai, prekybos centrų pardavėjai, paštininkai, net liftų operatoriai. Prieš N. Sarkozy politiką taip pat dar kartą kyla vidurinių mokyklų moksleiviai, universitetų studentai ir dėstytojai, teisininkai bei savivaldybių tarnautojai.
Pirmieji protestai, rengiami per N. Sarkozy valdymo erą, pasak britų dienraščio „The Guardian“, atspindi pastaruoju metu sparčiai blogėjančias visuomenės nuotaikas. Nedarbo lygis, nors buvo šiek tiek nukritęs praėjusių metų pirmąją pusę, dabar vėl sparčiai kyla ir 2010 metais turėtų pasiekti 10 proc. ribą. Nerimą taip pat kelia būsima recesija - dėl smunkančio eksporto ir vidaus vartojimo ji gali būti dar didesnė negu planuota.
N. Sarkozy bando užmegzti kontaktą
Bandymų maištauti būta ir anksčiau. Moksleivių demonstracijos, prasidėjusios rudens pabaigoje, privertė vyriausybę laikinai atidėti numatytą švietimo sistemos reformą. Šį mėnesį streikas jau buvo paralyžiavęs vieną Paryžiaus geležinkelio stočių.
Jausdamas didėjantį nepasitenkinimą N. Sarkozy per sausį apkeliavo kone visą šalį ir per įvairius susitikimus pasakė 17 kalbų. Tačiau to akivaizdžiai neužtenka.
„Jaučiu atsirandančią prievartą. Pavyzdžiui, mokyklose esama labai didelės mobilizacijos“, - teigė valdančiosios partijos, Sąjungos už liaudies judėjimą, narys Phillipe'as Cochet.
Baiminasi „smurtaujančios kairės“ atgimimo
Apie tai, kad šaliai gresia dar rimtesni sukrėtimai, garsiau imta kalbėti šio mėnesio pradžioje, kai viešumą pasiekė kelios Prancūzijos vyriausybės vidiniam vartojimui skirtos analitinės pažymos. Jose ekspertai pabrėžė kylančią „tarptautinio kairiųjų judėjimo“, galinčio griebtis teroristinių veiksmų, grėsmę. Imta net ieškoti sąsajų su radikalia kairiąja grupuote „Action Directe“, kuri 9-ojo dešimtmečio pradžioje surengė Prancūzijoje daugiau kaip 50 smurto išpuolių, ir kiek anksčiau Vokietijoje siautusia „Baaderio-Meinhof“ gauja (Raudonosios armijos frakcija).
Prancūzijos žvalgybos pareigūnų teigimu, „smurtauti linkusios kraštutinės kairės“ atgimimas grasina visai Europai, išgyvenančiai vieną didžiausių istorijoje ekonominių krizių. Itin didelį nerimą jiems sukėlė gruodžio mėnesį Atėnus siaubusios riaušės, per kurias vieną pagrindinių vaidmenų suvaidino įvairios kraštutinės kairiosios grupuotės. Jeigu kas nors panašaus pasikartotų Prancūzijoje, turinčioje labai senas ir turtingas riaušių tradicijas, galutiniai rezultatai būtų sunkiai nuspėjami.
Tiesa, daugelis prancūzų neskuba tikėti, jog valdžios nuogąstavimai tikrai pagrįsti. Manoma, N. Sarkozy šalininkai sąmoningai išpučia kairiųjų grėsmę, kad patys saugiau jaustųsi valdžioje.
Kad ir kaip ten būtų, Prancūzija šiuo metu tikrai išgyvena intelektinio kairiųjų pakilimo laikotarpį. Visuotinis streikas gali būti tik pirma tolesnių neramumų kregždė. Ar prasta ekonomikos padėtis ir tradicinės kairės nuosmukis paskatins radikaliausias grupuotes griebtis nevaržomo smurto, paaiškės jau netrukus. O kol kas N. Sarkozy turėtų džiuginti bent jau naujausi vartotojų pasitikėjimo šalies ekonomika tyrimai - jie sausį gana netikėtai parodė teigiamų poslinkių. Mažėjanti infliacija, regis, bent jau laikinai praskaidrino maištingiausios Europos tautos nuotaikas.
