Iškart po gegužės 9-osios iškilmių Maskvoje, Raudonojoje aikštėje pasakytoje kalboje užsiminęs apie Rusijai kylančias į Trečiojo Reicho užmačias panašias grėsmes, Vladimiras Putinas metėsi į žaibišką kontrataką prieš Lietuvos ir Lenkijos prezidentų planą burti nuo Rusijos energetinio diktato išsilaisvinti siekiančias valstybes.
Jau tą pačią dieną, gegužės 9-ąją, jis su vizitu išvyko į Kazachstaną, šitaip priversdamas prezidentą Nursultaną Nazarbajevą atsisakyti šiomis dienomis suplanuoto vizito į Krokuvą, kur jis turėjo dalyvauti Valdo Adamkaus ir Lecho Kaczynskio iniciatyva rengiamame “energetiniame“ 6 valstybių viršūnių susitikime.
Pagrindinė jame dalyvaujančių Lietuvos, Lenkijos, Azerbaidžano, Gruzijos, Ukrainos ir Kazachstano (kaip buvo planuota anksčiau) prezidentų pokalbių tema – alternatyvų rusiškai naftai ir dujoms paieška, o taip pat energetinių resursų tiekimo į Europą aplenkiant Rusiją kūrimo galimybės. Šiame susitikime taip pat buvo pakviesti dalyvauti ir Vidurinės Azijos valstybių atstovai.
Rusijos naujienų agentūros pranešė, kad V. Putinas pasistengė sulaikyti N. Nazarbajevą visą laiką, kol gegužės 11 – 13 dienomis Lenkijoje vyks “energetinis” viršūnių susitikimas. Jo metu V. Putinas kartus su N. Nazarbajevu išvyks į Turkmėniją, po to vėl sugrįš į Kazachstaną ir išskris į Maskvą tik susitikimui Lenkijoje pasibaigus.
Dienraštis “Komersant” tvirtina, kad šio pagal trukmę precedento neturinčio Putino vizito į Vidurinės Azijos šalis tikslas – užkirsti kelią Rusijos teritoriją aplenkiančio Transkaspijos naftotiekio statybai.
Pasak dienraščio, Lenkijoje vyksiančio valstybių vadovų susitikimo metu buvo planuojama susitarti dėl naftotiekio iš Odesos į Gdanską statybos iki 2011 m., panaudojant jau esamus maršrutus Odesa – Brodai (Ukraina) ir Plockas – Gdanskas (Lenkija).
Kazachstano prezidentas N. Nazarbajevas kovo pabaigoje asmeniškai Lenkijos prezidentui L. Kaczynskiui buvo pažadėjęs atvykti į šį susitikimą. Būtinybę Kazachstanui dalyvauti projekte Odesa – Gdanskas jis aiškino tuo, kad jo šalis “iki 2012 – 2014 metų taps viena didžiausių naftos tiekėjų pasaulinėje rinkoje”, o iki 2015 m. dvigubai išaugusios naftos gavybos apimtys, Nazarbajevo teigimu, verčia Kazachstaną ieškoti naujų jos transportavimo kelių. “Naftotiekis Odesa- Gdanskas mums yra gera alternatyva”, - sakė Kazachstano vadovas, turėdamas mintyje Rusiją.
Naujų energetinių išteklių tiekimo iš Vidurinės Azijos maršrutų atsiradimas reikštų, kad Kazachstanas ir Turkmėnija – dabartiniai Rusijos “jaunesnieji partneriai” – Europos rinkoje taptų lygiaverčiais jos konkurentais, rašo “Komersant”. Todėl rusai kazachams “primygtinai siūlo” atsisakyti Transkaspijos naftotiekio idėjos, mainais viliodami statyti naują naftotiekį, kuris rytine Kaspijos jūros pakrante iš Turkmėnijos per Kazachstaną eitų į Rusiją. Tačiau Kazachstanas iki šiol nėra išreiškęs pritarimo tokio naftotiekio statybai.
Per dabartines V. Putino trišales derybas su Turkmėnijos ir Kazachstano vadovais Rusijos prezidentas sieks įtikinti savo kolegas, kad energijos resursų gamintojai privalo vykdyti į Europos Sąjungą tiekiamų resursų kontrolę, kad jos neperimtų naftos ir dujų vartotojai, rašo dienraštis.
Pasak jo, nors derybos Kazachstane dar neprasidėjo, pirmąją pergalę “energetinėje kovoje” V. Putinas jau pasiekė: “antirusiško” viršūnių susitikimo formatas Lenkijoje pasikeitė. Iš stipraus “penketuko” jis virto silpnu “ketvirtuku”, be to, vyks demonstratyvaus V. Putino susitikimo su dviejų šalių, kurių energetinių resursų taip tikisi europieičiai, fone, pastebi “Komersant”.
