Paskutiniais metais Ukraina aktyviai veikė siekdama sparčiau prisijungti prie Europos Sąjungos (ES). Dauguma šios šalies politikų tikisi, kad Ukraina bus priimta per „pagrindinį įėjimą“.
Tačiau Briuselis, per įvairias bendradarbiavimo programas, siūlo eiti pro šonines duris. Kai kurie diplomatai neoficialiai sako, kad yra priversti taip daryti dėl kai kurių didžiųjų valstybių narių, tokių kaip Vokietija, pasipriešinimo spartesnei Bendrijos plėtrai.
Pačiu optimistiškiausiu scenarijumi, Ukraina tikisi prie ES prisijungti 2020 m. Šios šalies vicepremjeras Europos integracijos klausimais Grigorijus Nemyra sako, kad šalies Vyriausybė „realistiškai“ vertina galimas prisijungimo datas ir priduria, kad iki to dar reikia nemažai nuveikti (atitikti stojimo kriterijus – aut. pastaba).
Ekonominė ir finansų krizė stipriai paveikė besivystančią Ukrainos ekonomiką, kuri iš sovietinių laikų paveldėjo milžinišką metalurgijos pramonę. Ukrainai būtinos reformos, kurios bus skaudžios.
Kitas žingsnis aktyvesnis bendradarbiavimas su ES, dalyvavimas Rytų partnerystės projekte. Šiuo metu Ukraina aktyviai veda derybas su Europos Komisija dėl supaprastintos vizų išdavimo tvarkos, kuri nesenai buvo pritaikyta ir Vakarų Balkanų šalims.
Nors naujoji vizų išdavimo tvarka nesuteikia galimybės oficialiai įsidarbinti, dalis ES valstybių narių bijo nelegalios imigracijos bangos. Iš kitos pusės Ukraina bijo, kad susitarus dėl paprastesnio susisiekimo su ES, šalis bus priversta griežtinti susisiekimą su Rusija, kurioje dirba nemaža dalis ukrainiečių.
Prezidento rinkimų klaustukas
Nemažai klausimų kelia ir kitais metais įvyksiantis nauji prezidento rinkimai, nuo kurių baigties priklausys kuria kryptimi pasuks Ukraina.
Yra žinomi keturi potencialūs kandidatai, vienas jų prorusiškai nusiteikęs Viktoras Janukovičius, kuris jau yra pralaimėjęs praėjusius prezidento rinkimus. Jį palaiko dauguma rusakalbių ukrainiečių.
Dabartinis provakarietiškai nusiteikęs prezidentas Viktoras Juščenko nesenai paskelbė, kad sieks antrosios kadencijos, tačiau jo populiarumas dėl vis didėjančio nusivylimo „Oranžinės revoliucijos“ rezultatais, kurio dėka V.Juščenko ir tapo prezidentu, yra labai žemas.
Kita „Oranžinės revoliucijos“ didvyrė dabartinė šalies Ministrė Pirmininke Julija Timošenko nors ir laikoma provakarietiška politikė, tačiau prisilaiko pragmatinio požiūrio santykiuose su Rusija. Ir neskubės su galimais sprendimais, kol nematys realios ekonominės naudos Ukrainai.
Ketvirtuoju kandidatu įvardijamas buvęs užsienio reikalų ministras Arsenijus Jatseniukas, kurį vadina ir liberaliu, ir pragmatišku politiku. Politikos ekspertai prognozuoja, kad jis gali tapti kitu Ministru Pirmininku.
Santykiai su Rusija
Neišspręsti konfliktai su Rusija gali pakišti koją spartesnei Ukrainos integracijai į ES. Rusija aktyviai priešina šios šalies prisijungimui prie ES ir NATO. Nuolatiniai nesutarimai dėl dujų kainos yra pastovus galvos skausmas ES, kuri su nerimu laukia artėjančios žiemos sezono.
Dauguma ukrainiečių taip pat prieštarauja Ukrainos prisijungimui prie NATO, nors pasisako už narystę ES.
Ukrainiečiai taip pat bijo, kad nepasikartotu Gruzijos scenarijus su Krymu, kuriame gyvena daug rusakalbių gyventojų, o Rusijos nacionalistai reikalauja šį regioną prijungti prie Rusijos.
