Paulas Staresas, vyresnysis konfliktų prevencijos mokslinis bendradarbis Tarptautinių santykių taryboje, pareiškė, kad nors D. Trumpo iniciatyvos yra pagirtinos, jo požiūris daugeliu atvejų buvo „nesistemingas ir situacinis“.
„Tarpininkavimas siekiant ugnies nutraukimo nėra tas pats, kas tvirtos taikos kūrimas, – pridūrė P. Staresas. – Pastarasis paprastai reikalauja ilgų ir kruopščių diplomatinių pastangų“.
Antroji D. Trumpo kadencija dar tik prasideda, tačiau buvę pareigūnai ir nepriklausomi ekspertai teigia, kad prezidento derybų stilius jau susiformavo. Jis daugiausia priklauso nuo D. Trumpo asmeninių santykių su pasaulio lyderiais ir jo grasinimų taikyti ekonominį spaudimą ar net jėgą, jei jie nesutiks. Jis taip pat atspindi D. Trumpo nekantrumą dėl ilgų derybų, kuriomis siekiama pašalinti pagrindines priežastis, dėl kurių kyla patys aštriausi konfliktai pasaulyje, ir susitelkimą į bandymus pasiekti ugnies nutraukimą.
„Yra skirtumas tarp ugnies nutraukimo ir pertraukos bei karo pabaigos, – pareiškė Dennisas Rossas, aukštas pareigūnas, atsakingas už Artimųjų Rytų taikos klausimus. – Pirmasis nutraukia karo veiksmus, antrasis sprendžia konflikto priežastis ir sudaro susitarimus, kurie išsprendžia nesutarimus – arba bent jau skatina abi puses pakoreguoti savo požiūrį ir sukuria modus vivendi“.
Dabar paaiškės, ar Baltieji rūmai imsis priemonių, kurios atitinka vis griežtesnius pareiškimus
Šiuo metu pagrindinis dėmesys Trumpo politikoje Ukrainos atžvilgiu skiriamas tam, ar Baltieji rūmai pasirengę imtis griežtų priemonių, atitinkančių vis griežtesnius pareiškimus, rašo WSJ.
„Retorika juda teisinga linkme, bet mes dar nepasiekėme tikslo“, – pareiškė Danielis Friedas, buvęs aukštas Valstybės departamento pareigūnas, kuris taip pat buvo JAV ambasadoriumi Lenkijoje.
Šią savaitę D. Trumpas pagrasino įvesti didelius muitus šalims, prekiaujančioms su Rusija, pavyzdžiui, Indijai, bandydamas paveikti V. Putino planus. Jis taip pat sutiko, kad JAV gali parduoti Europos šalims oro gynybos sistemas „Patriot“ ir kitą ginkluotę Ukrainai.
„Tačiau Trumpas taip pat kartais svarstė galimybę nusiplauti rankas šiame konflikte, o kai kurie ištikimiausi prezidento sąjungininkai nėra tikri, ar Baltieji rūmai yra pasirengę laikytis tvirtos pozicijos Rusijos atžvilgiu ilgalaikėje perspektyvoje“, – rašoma WSJ.
Trumpas ne kartą skundėsi, kad jo diplomatinės pastangos nesulaukė tarptautinio pripažinimo, kurį buvęs prezidentas Barackas Obama pelnė 2009 m. už „išskirtines pastangas stiprinant tarptautinę diplomatiją ir bendradarbiavimą tarp tautų“.
„Šį siekį, kurį kai kurie Trumpo derybų partneriai palaikė, siekdami sustiprinti ryšius su Baltaisiais rūmais, o kitos šalys ignoravo savo pačių rizika. Tai įneša naują kintamąjį į ir taip sudėtingą diplomatinę sistemą“, – pabrėžia WSJ.
Karas Ukrainoje – Trumpo pareiškimai
Primename, kad neseniai JAV prezidentas pareiškė, kad Rusijai suteikia 10–12 dienų susitarimui dėl ugnies nutraukimo Ukrainoje pasiekti, kitaip JAV įves griežtus prekybos muitus ir antrines sankcijas šalims, kurios toliau perka rusišką naftą.
Po paskutinio Rusijos smūgio Kijevui JAV prezidentas pavadino Rusijos veiksmus „pasibjaurėtinais“ ir pažadėjo, kad sankcijos bus įvestos.
Patiko straipsnis? Užsiprenumeruokite mūsų naujienlaiškį ir gaukite svarbiausias dienos naujienas bei įdomiausius straipsnius kiekvieną darbo dieną 11 val. Tiesiai į Jūsų el. paštą!
