Šiaurės Atlanto vandenyno jūros paviršiaus temperatūra pakilo iki aukščiausios temperatūros per mažiausiai 40 metų, todėl ši vasara bus karštesnė nei įprastai. Kovas buvo dešimtasis iš eilės rekordiškai karštas mėnuo Žemėje, o daugelyje šiaurinio ir pietinio pusrutulių gyventojų temperatūra viršijo klimato kaitos tikslus.
Kretoje temperatūra pasiekė beveik 40 laipsnių
Graikijos Kretos saloje savaitgalį temperatūra pakilo iki 38,6 laipsnio, praneša Meteo Gr. Prognozuojama, kad artimiausiomis dienomis temperatūra ir toliau viršys įprastą normą.
Dėl karščio padidės elektros energijos poreikis vėsinimui ir gali įvykti ryškus kainų šuolis tokiose šalyse kaip Italija ir Ispanija, kurios priklauso nuo oro kondicionavimo sistemų, skelbia portalas „Bloomberg“.
Prognozuojama, kad gegužės 27 d. pietų Ispanijoje, Sevilijoje, bus 35 laipsniai šilumos, o sostinėje Madride pirmą kartą šiais metais temperatūra viršys 30 laipsnių.
Grėsmę kelia visuotinis atšilimas
Šiaurės šalių sostinėse taip pat laukia daug karštesni orai nei įprastai. Prognozuojama, kad gegužės 24 d. Osle vidutinė temperatūra pakils iki 19 laipsnių, t. y. 8 laipsniais viršys 30 metų normą.
Helsinkyje tą dieną temperatūra bus 7 laipsniais aukštesnė už normą, o Stokholme gegužės 31 d. prognozuojama 6 laipsniais aukštesnė už normą.
Dėl visuotinio atšilimo intensyvėja ne tik karščio bangos (2023 m. buvo karščiausi per visą istoriją), bet ir uraganai bei taifūnai, nes šiltesnis vanduo ir drėgnesnis oras suteikia papildomo peno audroms.
Per pastaruosius 12 mėnesių temperatūra buvo 1,58 laipsnio aukštesnė nei prieš industrializaciją, o tai viršija 1,5 laipsnio ribą, kuri, kaip perspėja politikai ir mokslininkai, gali kelti grėsmę planetos gyvybei.
